Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-34244-1089/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
e2YT-34244-1089/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27949-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Pareiškėjas
K. K.
Suinteresuotas asmuo
R. K., R. M., valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-34244-1089/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27949-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., R. K., R. M., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja K. K. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio V. K. mirties faktiškai pradėdama palikimą valdyti. Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekdama įgyvendinti paveldėjimo teisę.

2. Savo pareiškime pareiškėja nurodo šias faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėja K. K. santuokos su V. K. metu (santuoka sudaryta 1953 m. gegužės 24 d.) 1962 m. spalio 11 d. įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas), esančius (duomenys neskelbtini). V. K. 1979 m. rugsėjo 17 d. mirė. Santuokos metu K. K. ir V. K. susilaukė dviejų vaikų – J. K. ir R. M.. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau gyvena nurodytame name bei rūpinasi kitu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Taip pat jau po sutuoktinio mirties, 2009 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja iš valstybės įsigijo žemės sklypą, esantį po ir aplink Nekilnojamąjį turtą, taip suformuojant namų valdą.

2.2. Po V. K. mirties nei pati pareiškėja, nei jos vaikai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes pareiškėja mirusio sutuoktinio palikimą priėmė, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūri, išlaiko, moka visus mokesčius.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys R. K. ir R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti (e. b. l. 72). Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 58–59).

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad VMI nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. K. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jo palikimo (e. b. l. 63–65).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėja K. K. 1953 m. gegužės 24 d. su V. K. sudarė santuoką (e. b. l. 5, 45). V. K. mirė 1979 m. rugsėjo 17 d., būdamas santuokoje su pareiškėja (e. b. l. 8, 43). V. K. palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintame Civiliniame kodekse (toliau – 1964 m. CK). Dėl to, sprendžiant, ar pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, taikytinos 1964 m. CK nuostatos.

7. 2019 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos notarų rūmų raštas „Dėl informacijos pateikimo“, 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma „Dėl V. K. paveldėjimo bylos“ patvirtina, kad paveldėjimo byla dėl V. K. palikimo priėmimo užvesta nebuvo, t. y. palikimo vietos atsiradimo notariniam organui per 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nebuvo paduotas pareiškimas apie palikimo priėmimą (e. b. l. 6, 7). Pareiškėja teigia, kad velionio sutuoktinio palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

8. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą – vienas iš būdų priimti palikimą buvo faktinis pradėjimas valdyti paveldimą turtą. Aiškindamas šios teisės normos turinį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad faktiniu pradėjimu valdyti paveldimą turtą laikomi ne bet kokie veiksmai, o tokie įpėdinio veiksmai, kuriais jis savarankiškai įgyvendina paveldėto turto savininko pareigas ir teises, t. y. paveldimą turtą vertina kaip savo, juo rūpinasi, moka mokesčius ir pan. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (tarp daugelio šaltinių žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012).

9. Remiantis kasacinio teismo tokio pobūdžio bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, darytina išvada, kad, sprendžiant, ar pareiškėja K. K. priėmė V. K. palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmais, patvirtinantys, jog pareiškėja siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkė.

10. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad K. K. ir V. K., gyvendami santuokoje, nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, ūkio pastatą ir inžinerinius kiemo statinius (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 39–41). Nurodytas turtas, atsižvelgiant į tai, kad jis įgytas santuokos metu, laikytinas pareiškėjos ir jos velionio sutuoktinio bendra nuosavybe. Byloje pateikta Namų knyga, Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi nurodytame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir gyvena iki šiol (e. b. l. 18–20). Kartu su pareiškimu pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad pareiškėja išlaiko nurodytą turtą, moka mokesčius, rūpinasi turtu (e. b. l. 29–33). Be to, kaip galima spręsti iš pareiškimo ir jo priedų, pareiškėja iš valstybės įgijo nuosavybės teise žemės sklypą, esantį po Nekilnojamuoju turtu (e. b. l. 10–17). Aplinkybę, kad pareiškėja Nekilnojamuoju turtu rūpinasi kaip savo, patvirtino ir suinteresuoti asmenys R. K., R. K..

11. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad pareiškėjos K. K. veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius, nurodytus šio sprendimo 8 ir 9 punktuose, t. y. K. K. per šešis mėnesius nuo V. K. mirties pradėjo rūpintis jam priklausiusia Nekilnojamojo turto dalimi kaip savo ir tęsia aktyvius valdymo veiksmus iki šios dienos (CPK 185 straipsnis). Esant tokiai situacijai, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja K. K. priėmė palikimą, atsiradusį mirus V. K., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai K. K. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. K., gim. 1927 m. liepos 4 d., mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai K. K. paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis