- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-174/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Alvydas Poškus, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Kauno šilainių poliklinika“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
- Ieškovas
- S. T., G. T.
- Trečiasis asmuo
- V. M. M., AAS „Gjensidige Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė BTA draudimas
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo viešosios įstaigos „Kauno šilainių poliklinika“ (prie skundo prisidėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija) ir ieškovų S. T. bei G. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-354-264/2011 pagal ieškovų S. T. ir G. T. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, viešajai įstaigai „Kauno Šilainių poliklinikai“ (tretieji asmenys V. M. M., AAS „Gjensidige Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė BTA draudimas“) dėl neturtinės žalos atlyginimo bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar ieškovei buvo tinkamai teikiama nėščiosios medicininė priežiūra, ar ieškovės neštumą stebėjusios gydytojos veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nėštumo baigtimi (ieškovams gimė negyvagimis).
Šalies argumentai
Ieškovai S. ir G. T. prašė panaikinti 2009-03-19 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr.56-14; priteisti iš atsakovo VšĮ „Kauno Šilainių poliklinikos“ S. T. 200 000 Lt. neturtinės žalos, o G. T. 100 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, taip pat iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovams 2006-12-27 gimė negyvagimis - G. T.. Patologoanatominio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinė mirties priežastis - priešgimdinė vaisiaus asfiksija dėl placentos kraujotakos nepakankamumo. Kauno Šilainių poliklinikos gydytoja akušerė ginekologė V. M. M. nekompetentingai ir aplaidžiai stebėjo ieškovę S. T. nėštumo metu, sveikatos priežiūra buvo suteikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl VšĮ „Kauno Šilainių poliklinika“ privalo ieškovams atlyginti dėl poliklinikos darbuotojos kaltės padarytą žalą pacientui.
Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-06-19 asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr.1A-149( 96K) buvo nustatyta, kad gydytoja V. M. M., vykdydama ambulatorinę nėščiosios priežiūrą, netinkamai vertino gimdos dugno aukščio augimo lėtėjimą, neįtarė nėštumo patologijos ir tuo pažeidė Sveikatos apsaugos ministro 1999-03-15 įsakymu Nr. 117 patvirtintos Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos 2.1 dalies reikalavimą, dėl ko ieškovė nebuvo pasiųsta konsultuoti į antrinio B arba tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigą. Be to, vertinant nėštumo eigos įrašus nuo 34 savaitės, esant nepakankamam gimdos dugno augimui, buvo galima įtarti vaisiaus augimo sulėtėjimą, o 2006-12-21 stebint patologinę gimdos dugno augimo kreivę buvo indikacijų atlikti ultragarsinį tyrimą ir, įvertinus rezultatus, spręsti dėl indikacijų nėštumo užbaigimo laiko parinkimui.
Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2009-03-19 nemotyvuotu ir neteisėtu sprendimu Nr. 56-14 LR nusprendė, kad sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ „Kauno Šilainių poliklinikoje“ ieškovei S. T. buvo suteiktos tinkamai ir prašymo atlyginti neturtinę žalą netenkino. Komisija vadovavosi vienos gydytojos nuomone, ignoruodama Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-06-19 sprendimą.
Nuo 2006-11-30 S. T. lankėsi pas gydytoją V.M. M. kas savaitę. Sveikatos pakitimų gydytoja nepastebėjo, išskyrus pakilusį kraujospūdį. Matuodama gimdos dugno aukštį, gydytoja turėjo pastebėti jo augimo nepakankamumą. Ultragarsinis tyrimas buvo atliktas tik vieną kartą pradžioje nėštumo.
Iš karto po gimdymo S. T. kreipėsi į VšĮ „Kauno Šilainių polikliniką“, norėdama susipažinti su josios ambulatorine kortele, tačiau jai buvo nurodyta, kad kortelė dingo ir išduotas dublikatas, kuriame buvo esminių pataisymų:
2006-10-12 įraše nurodyta, kad pacientei paskirtas ultragarsinis tyrimas, kuris iš tikrųjų nebuvo paskirtas ir atliktas;
pataisyti ir 2006-11-09, 2006-11-30, 2006-12-14, 2006-12-21 įrašai, keičiant gimdos dugno aukščio įrašus;
ieškovė nebuvo apžiūrėta gydytojos oftalmologės L. Č.;
skirtingai nei teigia gydytoja V.M. M., ieškovei 2006-12-21 nebuvo rekomenduota vykti į stacionarą.
Aplinkybę, kad gydytoja turėjo įtarti galimą vaisiaus augimo sutrikimą, patvirtino tiek Valstybinės medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė konsultantė akušerijai ir ginekologijai D. L..
Teismo ekspertizės aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, jame nėra motyvų, argumentų, todėl tai tik rašytinis įrodymas, nepaneigiantis V.M. M. aplaidumo.
Ieškovams Gerda buvo pirmasis kūdikis, kurio netekimas sukėlė žalą, šoką. Ieškovė iki šiol jaučia depresiją, naudotoja nervus raminančius vaistus, po gimdymo ilgą laiką negalėjo dirbti, vėliau, buvo priversta keisti darbą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011-06-07 sprendimu:
ieškovės S. T. ieškinį tenkino iš dalies ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009-03-19 sprendimą Nr. 56-14 panaikino, ieškovei S. T. iš VšĮ „Kauno Šilainių poliklinikos“ priteisė 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 800 Lt advokato pagalbos išlaidų;
ieškovo G. T. ieškinį atmetė; iš G. T. priteisė 1200 Lt advokato pagalbos išlaidų VšĮ „Kauno Šilainių poliklinikai“ ir 1903 Lt bylinėjimosi išlaidų V. M. M.;
valstybei priteisė iš VšĮ „Kauno Šilainių poliklinikos“ 2100 Lt žyminio mokesčio ir 43, 70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas iš patologoanatominio tyrimo duomenų nustatė, kad 2006-12-27 negyvagimis vaisius žuvo ir meceravosi gimdoje 41 nėštumo savaitėje, pagrindinė vaisiaus žuvimo priežastis-priešgimdinė vaisiaus asfiksija dėl placentos kraujotakos nepakankamumo, vaisiaus žūtis galimai įvyko 4-12 valandų prieš gimdymą.
Iš 2009-02-17 gydytojos D. L. atsakymo bei Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-06-19 asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos Nr.1A-149 (96K) teismas sprendė, kad gydytoja M. M., 2006-08-22 – 2006-12-21 netinkamai vykdė nėščiosios S. T. ambulatorinę priežiūrą (netinkamai vertino gimdos dugno aukščio augimo lėtėjimą, neįtarė nėštumo patologijos, nesiuntė konsultuotis į antrinio B arba tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigą kaip to reikalauja Sveikatos apsaugos ministro 1999-03-15 įsakymu Nr. 117 patvirtintų Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos 2.1 dalis. Be to, buvo indikacijų atlikti ultragarsinį tyrimą ir įvertinus rezultatus, spręsti dėl nėštumo užbaigimo laiko parinkimo).
Ieškovės S. T. medicininėje kortelėje (ieškovės mergautine pavarde – R. yra neaptartų taisymų žymint gimdos dugno aukštį bei žymint ir pilvo apimtį. Nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio kortelė yra be taisymų, tačiau 4-5 kortelės lapai užpildyti pačios gyd. V. M. M., todėl galėjo būti perrašyti bet kada, kas sudaro pagrindą įrašus vertintini kritiškai.
Ieškovės medicininėje kortelėje (F Nr.025-111/a „Nėščiosios eigos įrašai“) yra įrašas, kad pacientei 2006-10-12 paskirtas ultragarsinis tyrimas, o 2006-12-21 įrašas, jog rekomenduota gultis į stacionarą. Šilainių poliklinika nurodo, kad pati ieškovė nevyko atlikti tyrimo ir nesigulė į stacionarą gimdymui, tačiau byloje neįrodyta, kad ieškovei buvo tinkamai išaiškintos galimos pasekmės ar kad ji būtų atsisakiusi vykti šiam ultragarsiniam tyrimui ar 2006-12-21 į stacionarą.
Pagal gydytojos akušerės ginekologės V.N. R. išvadą, jeigu 2006-10-12 būtų atliktas 2-as ultragarsinis tyrimas, šis tyrimas, esant nepakankamam gimdos dugno augimui, būtų leidęs įtarti vaisiaus augimo sulėtėjimą ir tada atlikti kitas procedūras, o diagnozavus nėštumo patologiją, parinkti laiką nėštumo užbaigimui nelaukiant nėštumo pabaigos.
Teismas nurodė, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė yra specifinė ir jai būdingi aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai. Gydytojo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan.
Teismas konstatavo esant sąlygas sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str., CK 6. 245 str. 4 d., 6.246-6.248 str.). Aplinkybę, kad gydytoja V.M. M. turėjo įtarti galimą vaisiaus augimo sutrikimą patvirtino tiek Valstybinės medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė konsultantė akušerijai ir ginekologijai D. L., iš dalies teismo medicinos ekspertizės akto duomenys, įrašų medicininėje kortelėje taisymai. Byloje nagrinėjamu atveju vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1999-03-15 įsakymo Nr. 117 Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos 2.1 dalimi nėščioji siunčiama konsultuoti į antrinio B arba tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigą. Nors šis neveikimas tiesiogiai nelėmė ieškovės vaisiaus žūties, tačiau, teismo vertinimu, sudarė sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti.
Teismas panaikino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009-03-19 sprendimą Nr. 56-14 (jo išvados nemotyvuotos, jame nėra pačios komisijos išvadų dėl teiktų medicininės priežiūros paslaugų kokybės).
Spręsdamas dėl ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės nėštumas jai buvo pirmas, dėl vaisiaus žūties gimdydama bei ilgą laiką po gimdymo patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, į teismų praktiką, CK 1. 5 straipsniuose įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad ieškovė ir pati nebuvo pakankamai rūpestinga, nes į medikus kreipėsi tik 23 –iąją nėštumo savaitę, nesekė ir nežymėjo vaisiaus judesių, į ligoninę gimdyti atvyko jau nutekėjus vaisiaus vandenims ir nebejausdama vaisiaus judesių.
Ieškovo G. T. reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas atmetė, kadangi ieškovas neturi reikalavimo teisės (CK 6. 283 str. 1 d., 6.284 str. 1 d., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Viešoji įstaiga „Kauno Šilainių poliklinika“ apeliaciniu skundu, prie kurio prisidėjo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas tinkamai neįvertino įrodymų viseto. Teismas nustatydamas, kad atsakovo gydytoja darbuotoja - V. M. M. nekompetentingai ir aplaidžiai vykdė nėščiosios ambulatorinę priežiūrą išimtinai rėmėsi Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-06-19 asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-149 (96 K), nors byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai (gyd. konsultantės D. L. 2009-02-17 išvada, gyd. V.N. R. 2009-01-13 išvada, 2010-05-24 ekspertizės aktas Nr. EDM 72/10(01)) sudarė pagrindą eliminuoti atsakovo kaltę.
2. Nepagrįsta prielaida, kad V. M. M. įrašus galėjo perrašyti. Byloje esančios išvados dėl akušerinių paslaugų teikimo ieškovei padarytos remiantis kituose medicininiuose dokumentuose esančiais netaisytais įrašais. Be to, įrašų taisymai buvo tik rašymo klaidos pasekmės.
3. Gydytoja V. M. M. 2006-08-31 ieškovei siuntimą II lygio konsultacijai - ultragarsiniam tyrimui išdavė ieškovei pasirašytinai ir šį tyrimą atliko pati, nes turi teisę jį atlikti, o 2006-10-12 siuntimą ultragarsiniam tyrimui atlikti išdavė į antrinio B arba tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigą, todėl neturėjo pareigos aprašyti išduoto siuntimo asmens sveikatos istorijoje F.Nr. 025 /a taip, kaip nurodyta „Asmens sveikatos istorijos pildymas, kokybės duomenų rašai” kokybės sistemos procedūros KVS 023 2003 5.3 punkte.
4. Byloje nenustatyta, kad ieškovei suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryti pažeidimai sąlygoję negyvo vaisiaus gimimą, taigi teismas nepagrįstai nustatė netiesioginį priežastinį ryšį tarp poliklinikos gydytojos neveikimo ir žalos ieškovei. Gydytojos veiksmai - akušerinių paslaugų teikimas pagal ekspertų ir gydytojų konsultantų išvadas pripažinti tinkamais ir adekvačiais akušerinei situacijai. Vaisiaus žūties priežastis - priešgimdinė vaisiaus asfiksija dėl placentos kraujotakos nepakankamumo - nesusijusi su gydytojos akušerinių paslaugų teikimu.
Ieškovai S. ir G. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Nepagrįsta teismo išvada apie ieškovės nerūpestingumą. Ieškovė sekė vaisiaus judesius, lankėsi pas gydytoją, vaisiaus žuvimas nesusijęs su atvykimu vandenims nutekėjus. Atitinkamai ieškovės tariamas nerūpestingumas negalėjo būti pagrindas mažinti priteistiną neturtinės žalos dydį.
2. Neturtinės žalos dydis priklauso teisinio gėrio, į kurį kėsintasi, sbvarbos. Gyvybė – didžiausia vertybė, neatkuriamas gėris. Kartu pažeista ieškovės teisė į šeimą. Ieškovei žuvęs vaisius buvo lauktas pirmagimis, jam mirus nutrauktas jo tėvų ryšys su praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi.
3. G. T. kaip tėvas taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tokia žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-27/2006, 2007-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007, 2005-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Kad G. T. turi teisę į žalos atlyginimą vaiko mirties atveju patvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009, 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 59/2010, 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005) bei CK 6.284 straipsnio pirmojoje dalyje.
Atsiliepimas
LR sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į S. ir G. T. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Apliacinis skundas paduotas tik 2011-07-25, t.y. praleidus tam nustatytą terminą.
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra netinkamas atsakovas byloje (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nėra Sveikatos apsaugos ministerijos padalinys. Tai ministerijia nepavaldi ikiteisminė institucija, kurios sprendimų ministerija negali įtakoti.
Ieškovai atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas 2009-02-17 Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės konsultantės D. L. išvadas, kad atsižvelgiant į gimdos dugno aukščio rodiklius galima buvo tik įtarti vaisiaus augimo sutrikimą, tinkamai vertino kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais.
2. Ekspertizės aktas taip pat pagrįstai vertintas kartu su kitais įrodymais ir kaip rašytinis įrodymas.
3. Priežastinis ryšys vertintinas ne rezultato, o proceso aspektu, t.y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 478/2008, 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Byloje nepaneigta, kad tinkamai parinkus gimdymo laiką, kūdikio mirties galėjo būti išvengta.
4. Teismas pagrįstai kritiškai vertino medicininėje dokumentacijoje esančius įrašų taisymus ir gydytojos paaiškinimus, kad šie taisymai yra sąžiningo suklydimo (suklysta 4 kartus ir būtent matuojant gimdos dugno aukštį, t.y. esminį rodiklį vertinant ieškovės nėštumo patologiją) pasekmė.
5. Esant nepakankamam gimdos dugno aukščio augimui, tyrimas ultragarsu būtų leidęs patvirtinti ar paneigti vaisiaus augimo sutrikimo diagnozę, todėl paskyrusi tokį tyrimą gydytoja, pacientei atsisakius, atsisakymą patvirtintų pacientės parašu. Labiau tikėtina, kad gydytoja nesiuntė ieškovės atlikti ultragarsinio tyrimo, o medicininėje dokumentacijoje esantis siuntimas be ieškovės parašo buvo padarytas kaip ir kiti įrašai ir pataisymai atbuline data, jau gimus negyvam vaisiui.
6. Nepagrįsti teiginiai, kad žala yra pernelyg nutolusi nuo gydytojos veiksmų, bei, kad vaisiaus žuvimo priežastimis yra fetoplacentinės kraujotakos sutrikimas, sąlygotas placentos pakitimų, o ne gydytojos veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Ieškovai prašo atlyginti žalą, kurią jiems sukėlė galimai netinkamai suteiktos medicininės priežiūros paslaugos, dėl kurių ieškovams gimė negyvas kūdikis. Byloje kilo ginčas tiek dėl to, ar medicininės priežiūros paslaugos ieškovės nėštumo metu jai buvo teikiamos tinkamai, ar gydytojai turėjo galimybę išvengti vaisiaus žuvimo, ar teisę į žalos atlyginimą turi ir ieškovės sutuoktinis (ieškovas).
Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos išnagrinėjimui svarbias faktines aplinkybes, tinkamai pasisakė dėl bylos esmės ir sprendimą tinkamai bei pakankamai išsamiai motyvavo. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nekartoja bylos faktinių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritaria. Toliau bus pasisakoma tik dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų esminių argumentų.
Esminis bylos išnagrinėjimui klausimas – ar egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos – gydytojos neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių – ieškovės vaisiaus žuvimo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, pasisakė dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybės kaip dėl specifinės profesinės atsakomybės, kuriai būdinga tai, kad gydytojams keliami aukšti atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai. Bet koks gydytojo neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti gydytojo veiksmus neteisėtais, sudarančiais pagrindą civilinei atsakomybei kilti. Gydytojai turi prievolę užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais nėra pagrindo nesutikti. Atitinkamai ir dėl dviejų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų bei šių veiksmų priežastinio ryšio su pasekmėmis (žala) pasisakytina juos vertinant pagal aukštus gydytojų atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos standartus.
Ieškovės (nėščiosios) medicininę priežiūrą vykdžiusios gydytojos V. M. M. veiksmai buvo įvertinti kelių medicinos srities specialistų (Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2008-06-19 ataskaita, kurioje įvertinta ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto gydytojo akušerio ginekologo išvada, Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantės akušerijai ir ginekologijai gydytojos D. L. 2009-02-17 atsakymas Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EDM 72/10 (01)).
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas gydytojas akušeris ginekologas nurodė, kad galima buvo įtarti vaisiaus augimo sulėtėjimą, 2006 m. gruodį stebint patologinę gimdos dugno augimo kreivę, buvo indikacijų atlikti ultragarsinį tyrimą ir, įvertinus rezultatus, spręsti dėl indikacijų hospitalizacijai nėštumo užbaigimo laikui parinkti.
D. L. išvadoje dėl S. T. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nurodė, kad pagal gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties matavimus buvo prielaidų tik įtarti vaisiaus augimo sutrikimą, tačiau įtarus diagnozę reikia patvirtinti arba paneigti. Pagal fiksuotus duomenis nebuvo pagrindo diagnozuoti vaisiaus augimo sutrikimą, kadangi augimo sutrikimas (svoris) nebuvo žemiau 10 procentilės ir buvo galimas sveiko mažo vaiko gimimas. Viena vaisiaus augimo sulėtėjimo priežastimi gali būti infekcija – tokios tikimybės negalima atmesti, kadangi po gimdymo buvo aptikti uždegiminiai pokyčiai. Gydytoja pažymėjo, kad negalima kategoriškai teigti esant tiesioginį priežastinį ryšį tarp nėštumo stebėjimo ir baigties. Sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos adekvačiai akušerinei situacijai.
Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp priešgimdinės vaisiaus asfikcijos dėl placentos kraujotakos nepakankamumo išsivystymo, vaisiaus žuvimo ir gydytojos veiksmų. Negalima kategoriškai teigti ir kad S. T. 2006-12-21 nuvykus į stacionarą būtų išvengta vaisiaus žuvimo. Gydytojai įvertinus vaisiaus augimą kaip nėštumo patologiją ir nusiuntus ieškovę į antrinio B arba tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigą, ši prielaida būtų patvirtinta arba paneigta, tačiau negalima atsakyti, ar būtų išvengta negyvo vaisiaus gimimo. Gydytojos V.M. M. veiksmai sekant nėščiosios S. T. nėštumo eigą, buvo tinkami.
Iš šių specialistų išvadų matyti, kad, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, negalima neabejotinai konstatuoti esant tiesioginį priežastinį ryšį tarp gydytojos V.M. M. veiksmų ir S. T. vaisiaus žuvimo. Nėra pagrindo spręsti, kad gydytojos V.M. M. veiksmai neabejotinai galėjo įtakoti ieškovės vaisiaus žuvimą ar kad ieškovės hospitalizavimas 2006-12-21, tyrimo ultragarsu atlikimas 2006 m. spalį neabejotinai būtų galėję sudaryti prielaidas ieškovės nėštumo sėkmingai baigčiai. Todėl šioje byloje gydytojos V.M. M. veiksmai vertintini ne rezultato, o proceso aspektu, t.y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, kaip to reikalauja gydytojų veikloje taikomi aukšti atidumo, rūpestingumo standartai.
Tarp šalių kilo ginčas, ar gydytoja V.M. M. 2006 m. spalio mėnesį paskyrė ieškovei atlikti tyrimą ultragarsu, kuris padėtų patvirtinti ar paneigti prielaidas apie vaisiaus augimo sulėtėjimą, ar ieškovei buvo pasiūlyta 2006-12-21 atvykti į stacionarą. Iš bylos medžiagos nėra galimybės neginčijamai nustatyti, dėl kokių priežasčių tyrimas ultragarsu 2006 m. spalį nebuvo atliktas (dėl fakto, kad nebuvo atliktas, nėra ginčo), o ieškovė 2006-12-21 neatvyko į stacionarą. Pagal atsakovų paaiškinimus pati ieškovė atsisakė atlikti tyrimą ir atvykti į stacionarą, o ieškovė teigia, kad jai nebuvo paskirtas tyrimas ir nebuvo siūloma atvykti į stacionarą, kad šie įrašai medicininiuose dokumentuose buvo įrašyti atgaline data, galimai jau žinant apie negyvo kūdikio gimimą. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ieškovė būtų atsisakiusi atlikti tyrimą ar atvykti į stacionarą (CPK 178 str.). Taip pat nėra įrodymų, kad gydytoja, jeigu atlikti turimą ir vykti į stacionarą atsisakė pati ieškovė, būtų jai paaiškinusi tokiais veiksmais prisiimamą galimą riziką. Tokių įrodymų buvimas pilnai paneigtų abejones dėl gydytojos veiksmų atitikimo aukštiems atidumo rūpestingumo standartams.
Pagal byloje esančius dokumentus gydytoja V. M. M. 2006-10-12 paskyrė atlikti ultragarsinį tyrimą. Nėra ginčo, kad tyrimas nebuvo atliktas. Ieškovė pas gydytoją V.M. M. po 2006-10-12 lankėsi keletą kartų (2006-11-09, 2006-11-30, 2006-12-07, 2006-12-14, 2006-12-21). Gydytoja, vadovaudamasi aukštais atidumo ir rūpestingumo standartais, turėjo pastebėti, kad ieškovei paskirtas tyrimas ultragarsu neatliktas ir, manydama, jog tyrimas reikalingas, išaiškinti ieškovei jo atlikimo tikslą, galimas neatlikimo pasekmes. Ieškovės parašu patvirtintas atsisakymas atlikti tyrimą išsklaidytų abejones dėl gydytojos galimo nepakankamo rūpestingumo, kuris pasireiškia tuo, jog, paskyrus atlikti tyrimus, nesidomima jų rezultatais. Ieškovės nedviprasmiškai išreikštas atsisakymas atlikti tyrimą leistų konstatuoti, kad jo neatlikimo pasekmių riziką prisiėmė pati ieškovė. Tačiau įrodymų apie tokį atsisakymą byloje nėra. Analogiškai vertintina ir faktinė aplinkybė, kad ieškovė 2006-12-21 neatvyko į stacionarą (paskirta atvykti 2006-12-14 vizito pas gydytoja metu). Pagal įrašus 2006-12-21 dieną ieškovei buvo paskirta atvykti 2006-12-27 (šią dieną ieškovė pagimdė negyvą kūdikį). Jeigu gydytojos vertinimu ieškovei buvo reikalinga atvykti į stacionarą anksčiau paskirtą dieną, t.y. 2006-12-21, kai vaisius dar buvo gyvas (dėl to nėra ginčo), paskirdama vėlesnę atvykimo į stacionarą datą gydytoja, įžvelgdama kokią nors galimą riziką ieškovės ar jos vaisiaus sveikatai, nėštumo eigai, turėjo išaiškinti ieškovei atsisakymo vykti į stacionarą 2006-12-21 pasekmes. Kaip ir dėl 2006-10-12 paskirto tyrimo ultragarsu, taip ir dėl ieškovės neatvykimo į stacionarą paskirtą 2006-12-21 dieną nėra nei įrodymų, kad ieškovei būtų išaiškintos gydytojos rekomendacijų nevykdymo pasekmės ar kad būtų fiksuotas ieškovės atsisakymas jas vykdyti. Tai leidžia daryti prielaidą, jog gydytoja nevertino tyrimo ultragarsu (2006 m. spalį) ir ieškovės stebėjimo stacionare po 2006-12-21 kaip reikalingų, juo labiau būtinų, galimai neįžvelgė galimų šių nurodymų nevykdymo neigiamų pasekmių. Šios aplinkybės, o ypač tai, kad paskyrusi tyrimą ultragarsu gydytoja ieškovei toliau reguliariai lankantis nesidomėjo tyrimo rezultatais, leidžia daryti išvadą apie gydytojos veiksmų neatitikimą aukštiems rūpestingumo, atidumo standartams.
Pažymėtina ir tai, kad tik vienoje iš byloje esančių išvadų (Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2008-06-19 sprendime (3.1.1.) nurodyta, kad gydytoja V.M. M., vykdydama nėščiosios S. T. ambulatorinę priežiūrą, netinkamai vertino gimdos dugno aukščio augimo lėtėjimą, neįtarė neštumo patologijos ir, kaip to reikalaujama Sveikatos apsaugos ministro 1999-03-15 įsakymu Nr. 117 patvirtintos nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos 2.1 punkte, įtarus neštumo ar ekstragenitalinę patologiją, ieškovės nenusiuntė konsultuoti į antrinio B arba tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigą. Kiti Medicininio audito inspekcijos nustatyti poliklinikos darbo trūkumai susiję su dokumentų pildymo tvarkos pažeidimais ir jie neįtakojo (nėra susiję priežastiniu ryšiu) ieškovės nėštumo eigos bei vaisiaus žuvimo. Kiti specialistai, vertinę gydytojos V.M. M. vykdytą nėščiosios S. T. stebėjimo eigą, pateikė išvadą, kad gydytojos veiksmai buvo tinkami. Šių byloje esančių išvadų bei jau išdėstytų motyvų visuma leidžia daryti išvadą, kad gydytojos V.M. M. veiksmai buvo pakankamai kvalifikuoti ir adekvatūs situacijai, tačiau jiems, vertinant pagal gydytojams keliamus aukštus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, trūko rūpestingumo, kadangi gydytoja, paskyrusi tyrimus nesidomėjo tyrimų rezultatais (tyrimas nebuvo atliktas, gydytoja tai turėjo pastebėti), neišaiškino nėščiajai galimos rizikos ir pasekmių, kurios gali kilti jai paskirtą dieną neatvykus tolimesniam nėštumo stebėjimui į stacionarą.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad netiesioginis ryšys tarp gydytojos veiksmų ir pasekmių nustatytas nepagrįstai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą. Nagrinėjamu atveju, ultragarso tyrimo atlikimas galėjo padėti patvirtinti arba paneigti įtarimus dėl vaisiaus augimo sulėtėjimo ir pasitvirtinus įtarimams, būtų atitinkamai reaguojama, kas negarantavo vaisiaus gyvybės išsaugojimo, tačiau būtų sudarę tam maksimalias prielaidas.
Ieškovei atlygintinos žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai, įvertinęs jo dydžio nustatymui svarbių kriterijų visumą, todėl padidinti priteistinos žalos dydį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka, kad gyvybė – didžiulė vertybė, neatkuriamas gėris, tačiau nagrinėjamu atveju, vertintina ir tai, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp gydytojos veiksmų bei pasekmių, net negalima vienareikšmiškai konstatuoti apskritai buvus galimybę neigiamų pasekmių išvengti, be to, kaip nurodyta specialistų, pačios ieškovės vėlyvas atvykimas pas gydytoją (pirmą kartą apsilankė tik 2006 m. rugpjūtį) apsunkino galimybę tinkamai įvertinti nėštumo eigą, vaisiaus augimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nebegalėtų turėti pilnavertės šeimos, vaikų.
Pagrįstai ir tinkamai motyvuotai atmestas ir ieškovo G. T. reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika ir teisės normomis vadovautis šioje byloje nėra pagrindo, kadangi daugumoje ieškovų nurodytų kasacinės instancijos teismo bylų buvo nagrinėjamos faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skirtingos situacijos (nelaimingas atsitikimas darbe, autoįvykis, kurių pasekmė žmogaus mirtis). Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010, taip pat 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 taip pat priimtos faktinėmis aplinkybėmis neidentiškose situacijose, t.y. bylose, kuriose buvo konstatuota gydytojų kaltė ir tiesioginis priežastinis ryšys su pasekmėmis (pacientų sužalojimu, mirtimi).
Šių motyvų visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartodama teisėjų kolegija papildomai nebepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų.
Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, šalims nepriteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.