Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius išnagrinėjęs UAB „Vakarų siluetas“ 2019 m. liepos 26 d. prašymą, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė nederinti pateiktos statybos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties. Skundžiamas sprendimas motyvuojamas aplinkybe, jog remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio nuostatomis, projektiniai pasiūlymai rengiami, kai statyba numatoma žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga, patenka į teritoriją, kuriai parengtas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas.

Detalusis planas laikomas parengtu, kai atliekamas paskutinis baigiamojo etapo veiksmas – teritorijų planavimo dokumento patvirtinimas ir įregistravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Tik atlikus minėtus veiksmus, laikoma, jog teritorijų planavimo dokumentas yra parengtas TPĮ prasme.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu nutarta patvirtinti Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą ir jis yra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, tačiau pati Palangos miesto savivaldybės taryba vėlesniu sprendimu nusprendė sustabdyti minėto punkto galiojimą, todėl darytina išvada, kad sustabdžius 1 punkto galiojimą, detalusis planas laikytinas nepatvirtintu, todėl ir neparengtu TPĮ prasme, kadangi nėra paskutinio privalomojo juridinio fakto – teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad TPĮ pateikta sąvoka „neparengti detalieji planai“ siejama ne tik su formaliu faktu, jog tai teritorijai buvo parengtas detalusis planas, tačiau ir tai, kad toks detalusis planas yra galiojantis ir sukeliantis teisinius padarinius. Pareiškėjo nuomone minėtos aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Palanga, nėra detaliuoju planu nustatyto teritorijos naudojimo reglamento, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas.

Teigiama, jog praeityje, kaip ir pareiškėjas, laikėsi pozicijos, kad tuo atveju, kai detalusis planas yra sustabdytas, jis yra negaliojantis ir gali būti taikoma TPĮ 20 straipsnio 1 dalis bei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punktas, 13 priedas. 2016 m. sausio 14 d. buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas Nr. 4-CB-2, kuriuo Administracija įpareigota neleisti rengti formavimo pertvarkymo projektų, jeigu ginčo teritorijos detalusis planas yra sustabdytas.

Prokuratūra, atsižvelgdama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) bei Aplinkos ministerijos raštus, išaiškino, kad detaliojo plano sustabdymas nedaro jo negaliojančiu ir negalima teigti, kad tai teritorijai detalieji planai neparengti, kaip tai numato TPĮ 20 straipsnio 1 dalis. Jei yra parengtas, tačiau sustabdytas detalusis planas, formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti rengiami tik kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami.

Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-05-63/2003, išnagrinėjęs klausimą dėl 2001 m. gruodžio 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 189 „Dėl Tarybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 31 1 punkto“ 1 punkto teisėtumo, nurodė, kad nors teisės aktai nenumato galimybės keičiant ar tikslinant detaliuosius planus sustabdyti jų galiojimą, tačiau Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punktas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, numatančia teisę administracinį sprendimą priėmusiai institucijai sustabdyti sprendimo galiojimą, siekiant pradėti klaidų ištaisymo procedūrą. Teismas padarė išvadą, kad detalųjį planavimą reglamentuojantys teisės aktai nereglamentuoja aptiktų klaidų ištaisymo detaliajame plane procedūros, todėl, kaip nusprendė teismas, teisiniams santykiams dėl klaidų ištaisymo taikytinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnis, reglamentuojantis klaidų administraciniuose sprendimuose ištaisymo procedūrą.

Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (18.8)-ATPS1-178 „Dėl projektų pasiūlymų rengimo užduoties“ informavo pareiškėją, jog atsisako suderinti pateiktą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Skundžiamame sprendime konstatuojama, jog projektinių pasiūlymų rengimo užduotis neatitinka TPĮ 20 straipsnio nuostatų, kadangi projektiniai pasiūlymai rengiami kai statyba numatoma žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai. Žemės sklypas, kuriame planuojama vykdyti statybą, patenka į teritoriją, kuriai parengtas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjas siekia pasinaudoti savo teise į statybą naudodamasis netinkama procedūra.

TPĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-05-01 iki 2019-11-01) 20 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju: 1) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka; 2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas (TPĮ 20 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau šalys skirtingai interpretuoja TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką „neparengtas detalusis planas“. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai, kiek jie susiję su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra sustabdyti, todėl pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir negalima teigti, jog ginčo teritorijai yra parengtas detalusis planas. Atsakovė nurodė, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra ir Inspekcija pateikė išaiškinimą, kad detaliojo plano galiojimo sustabdymas nedaro jo sprendinių negaliojančiais, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčo sklypas patenka į detaliuoju planu nesuplanuotą urbanizuotą teritoriją.

Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano priėmimo metu galiojusios TPĮ redakcijos 20 straipsnio 10 dalies 2 punktas numatė, jog miestų, miestelių, kaimų detalieji planai yra neterminuoti. Šio įstatymo 23 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka jie gali būti keičiami ir papildomi, jeigu atsiranda ypatinga reikmė. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas galioja neterminuotai, jis įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, taip pat byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad jis yra negaliojantis ar panaikintas. Aplinkybė, jog siekdama ištaisyti Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane padarytas klaidas, Palangos miesto savivaldybės taryba 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu sustabdė dalies jo sprendinių galiojimą, nedaro šių sprendinių negaliojančiais.