Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2024-08-07 · Civilinė byla Nr. eCIK-850/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-01-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-21Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-08-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2024-08-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-07
Bylos Nr.
eCIK-850/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05271-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Bublienė (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Virgilijus Grabinskas
Nr. DOK-3011
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05271-2022-0
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 31 d. paduotu ieškovės, išregistruotos iš Valstybės įmonės „Registrų centro“ juridinių asmenų registro uždarosios akcinės bendrovės „Agroprekės“, nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Konsultacijų srautas“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės nemokumo administratorė UAB ,,Konsultacijų srautas“ padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo. UAB ,,Konsultacijų srautas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo D. S., UAB „Agroprekės“ vadovo ir vienintelio akcininko, 8483,34 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas, tačiau Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė UAB ,,Konsultacijų srautas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo. Kasaciniu skundu UAB ,,Konsultacijų srautas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeista kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kasacinio teismo konkrečioje byloje suformuluoti teisės išaiškinimai turi precedento reikšmę tik teismams nagrinėjant iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu atmetant ieškinį dėl žalos atlyginimo, neteisingai buvo vadovautasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl nebegaliojančio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), nesivadovauta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normomis, nukrypta nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl precedento instituto reikšmės ir vertinimo.

2. Byloje buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies ir JANĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes, taikant išaiškinimą dėl nebegaliojančio nemokumo teisinio reglamentavimo (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies), nepagrįstai buvo atmestas ieškinys dėl nemokumo administratoriaus savomis lėšomis padengtų išregistruotos bendrovės administravimo išlaidų ir negauto bazinio atlyginimo priteisimo. JANĮ, kaip specialiajam įstatymui, nereglamentuojant, kokios apimties civilinė atsakomybė kyla ir kokia konkreti žala nemokumo administratoriui gali būti priteista iš vadovo, pažeidusio įstatyminę pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ĮBĮ teisės normoms, nustačiusioms atitinkamą teisinį pagrindą, nebegaliojant, buvo paneigta nemokumo administratoriaus teisė reikalauti priteisti žalos atlyginimą, kaip ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje.

3. Byloje apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė proceso teisės normas, įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reglamentuojančiose bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nes atsakovas apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl UAB ,,Konsultacijų srautas“ teisės prisiteisti iš atsakovo negautą teismo nutartimi nustatytą bazinį nemokumo administratoriaus atlyginimą įgyvendinimo, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl nemokumo administratoriaus galimybės prisiteisti tik tam tikrą dalį bankroto administravimo išlaidų. Apeliaciniame skunde buvo nurodyti visai kiti argumentai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, išnagrinėjo bylą peržengdamas apeliacinio skundo ribas ir apie tai nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims.

4. Byloje buvo pažeistas CPK 185 straipsnis, neteisingai įvertinti įrodymai, taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė jam įstatyme nustatytą pareigą motyvuoti sprendimą, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnį ir 6.249 straipsnio 1 dalį; tik pateikiant abstraktaus pobūdžio teiginius konstatuota, jog UAB ,,Konsultacijų srautas“ nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima įsitikinti, kiek dėl atsakovo neveikimo išaugo bendrovės administravimo išlaidų dydis lyginant su administravimo išlaidomis, kurios būtų patirtos, jeigu nemokumo byla bendrovei būtų buvusi inicijuota atsakovui minėtos pareigos nepažeidus. Byloje taip pat nepagrįstai konstatuota, jog UAB ,,Konsultacijų srautas“, prašydama iš atsakovo priteisti po bankroto procedūrų likusias neatlygintas administravimo išlaidas, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti uždarajai akcinei bendrovei ,,Konsultacijų srautas“ (j. a. k. 300109472) už kasacinį skundą 2024 m. liepos 27 d. AB Swedbank banko mokėjimo nurodymu Nr. 1186 sumokėtą 191 (vieną šimtą devyniasdešimt vieną) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė BublienėVirgilijus GrabinskasJūratė Varanauskaitė