- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- e2-519-999/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00953-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Sergiejus Buta
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) santuoką tarp V. J. ir R. J., sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. J. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims paliekant pavardes: ieškovei – A., atsakovui – J.. Taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai iš atsakovo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog susituokus sutuoktinių santykiai klostėsi sėkmingai. Tačiau vėliau prasidėjo nesutarimai dėl to, jog atsakovas nedirbo ir nesistengė susirasti darbo. Ieškovė matydama, jog atsakovas neieško darbo, pati pradėjo ieškoti jam darbo per draugus ir pažįstamus, tačiau atsakovui jokie ieškovės surasti darbai netiko. Atsakovas nedirbo daugiau nei metus. Ieškovė turėjo išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos ir atsakovą. Toks atsakovo elgesys, nuolatinis pinigų pragyvenimui trūkumas ieškovei kėlė didžiulį stresą, todėl prasidėjo nesutarimai. 2023 m. birželio pabaigoje atsakovas išėjo gyventi pas savo motiną. Po to, kai atsakovas išėjo gyventi pas savo motiną, ieškovė bandė skambinti atsakovui, norėdama pasiūlyti nutraukti santuoką šalių sutarimu pas notarą, tačiau atsakovas į ieškovės skambučius neatsiliepė. Tada ieškovė parašė SMS žinutę ir pasiūlė nutraukti santuoką, atsakovas SMS žinute atsakė, jog nesutinka nutraukti santuokos. Šiuo metu atsakovas į telefono skambučius ir SMS žinutes neatsako. Šalys santuokos metu vaikų nesusilaukė.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės V. J. atstovas advokatas Sergiejus Buta ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad sutuoktiniams susituokus pradžioje viskas buvo gerai, nesutarimai prasidėjo dėl to, kad atsakovas nedirbo, neieškojo darbo. Ieškovė atsakovui siūlydavo darbus, bet atsakovui visi darbai netiko. Padažnėjus konfliktams, atsakovas išėjo gyventi pas mamą, nuo 2023 m. birželio pabaigos sutuoktiniai gyvena atskirai. Tai atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis nevykdė bendrųjų sutuoktinių pareigų. Todėl prašo teismo nutraukti santuoką ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai iš atsakovo.
5. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo šaukimas pasirašytinas asmeniškai atsakovo, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės V. J. ir atsakovo R. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys vaikų nesusilaukė. Iš AB „Regitra“ pažymos matyti, kad ieškovei V. J. asmenine nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas R. J. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių. Iš Valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, kad ieškovė V. J. ir atsakovas R. J. bendro kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto neįgijo. Iš 2007 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus išrašo matyti, kad ieškovė pasikeitė pavardę iš N. į A., įrašo Nr. 1609.
Dėl santuokos nutraukimo
7. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60–3.61 straipsniai numato, kad santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
8. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
9. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nedirbo ir nesistengė susirasti darbo. Atsakovas 2023 m. birželio mėnesio gale išsikraustė iš namų, išėjo gyventi pas mamą, sutuoktiniai jau daugiau nei metus gyvena atskirai, tai yra, jis paliko šeimą.
10. Teismas, susipažinę su bylos medžiaga, įvertinęs ieškovės atstovo paaiškinimus, konstatuoja, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, todėl sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti.
11. Ieškovės nurodytos aplinkybės neabejotinai pagrindžia su santuokinėmis pareigomis nesuderinamą atsakovo elgesį. Atsakovas šioje byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, nereiškė prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo ir santuokos iširimo priežasčių, nepaneigė ieškovės nurodomos jo kaltės dėl santuokos iširimo, taip pat nesinaudojo galimybe įrodinėti, kad santuoka būtų iširusi dėl ieškovės kaltės ar abiejų sutuoktinių kaltės.
12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatęs duomenų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neišlaikė šeimos, nesirūpino šeima, paliko šeimos namus. Priešingų duomenų byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Iki santuokų 2007 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje pasikeitė pavardę iš N. į A., įrašo Nr. 1609. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo jai paliekama pavardė – „A.“, o atsakovui paliekama jo pavardė – „J.“.
Dėl kreditorių
14. Ieškovė neturi asmeninių ar bendrų su atsakovu kreditorių.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos matyti, kad šalys, būnant santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neįgijo.
17. Ieškovės V. J. vardu yra įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyta ir įregistruota 2018 m. gruodžio 15 d., t. y. iki santuokos su atsakovu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
19. Byloje ieškovė V. J. patyrė 588,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 110,00 Eur žyminis mokestis, 400,00 Eur advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidos, 30,00 Eur mediacijos paslaugos ir 48,40 Eur antstolio pagalba įteikiant procesinius dokumentus atsakovui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 588,40 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei V. J. iš atsakovo R. J..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. J. pakeisti pavardę į „A.“, atsakovui R. J. palikti jo pavardę - „J.“.
Priteisti ieškovei V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 588,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.