Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 8 metams;

- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš R. V. ir A. Š. solidariai priteista: 950 Lt laidojimo išlaidų ir 70000 Lt neturtinės žalos B.K. ; 353 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos B. M. bei 830 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteistas A. Š., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 4 d., apie 23.00 val., ant įvažiavimo į kiemą keliuko prie (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, veikdamas kartu su A. Š., po žodinio konflikto tarp R. K. ir A. Š., A. Š. tyčia sudavus mediniu pagaliu R. K. į galvą, po to bėgančiam R.K. į galvą, nugarą bei kitas kūno vietas ne mažiau kaip 17 smūgių, dėl ko R. K. pargriuvo ant žemės, iš paskos bėgęs R. V. nuo žemės paimta šaligatvio betonine plyta tyčia smogė R. K. į galvą ir pasiliko įvykio vietoje saugoti sumušto nukentėjusiojo. A. Š. tuo metu parbėgo į namus, iš kur pasiėmė kirvį bei peilį ir atbėgo į R. K. sumušimo vietą. Čia peilį perdavė laukiančiam R. V. , o pats kirvio ašmenimis du kartus smogė gulinčiam R. K. į veido sritį. Po to R. V. tyčia peiliu dar dūrė gulinčiam nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį. Bendrais A. Š. ir R. V. veiksmais, pagaliu suduodant R. K. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 17 kartų, kirviu ne mažiau kaip du kartus į galvą, betonine plyta ne mažiau kaip vieną kartą į galvą ir vieną kartą duriant peiliu į kojos šlaunį, R. K. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: daugybinės muštinės bei kirstinės galvos ir veido žaizdos, odos nubrozdinimai ir poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos, daugybiniai skeveldriniai viršutinio žandikaulio, abiejų skruostikaulių ir gomurikaulio lūžiai, atviras linijinis kaktikaulio lūžis ir daugybiniai kaukolės pamato priekinės bei vidurinės duobių lūžiai, galvos smegenų sumušimas ir kraujosruvos smegenų minkštuosiuose dangaluose, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinėje kaklo pusėje, kraujosruvos gerklų kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, didelė poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje ant didžiojo krūtinės raumens, kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniojo peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, kairiojo peties sąnario priekiniame paviršiuje, abiejose nugaros pusėse ant menčių bei dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvos nugaros raumenyse tarpumentyje ir juosmens dešinėje pusėje bei dešiniajame sėdmeniniame paviršiniame raumenyje, kraujosruva ant dešinio inksto vartų, paviršinė muštinė dešinės plaštakos I tarpupirščio žaizda, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinio žasto šoniniame ir užpakaliniame paviršiuje bei dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairio dilbio vidiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje bei durtinė-pjautinė dešinės šlaunies žaizda, tai yra jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų muštinių ir kirstinių galvos sužalojimų su daugybiniais kaukolės pamato kaulų lūžiais ir galvos smegenų sumušimu, išsivysčius aspiracijai krauju bei galvos smegenų pabrinkimui, 2006 m. balandžio 5 d. vidurnaktį sumušimo vietoje R. K. mirė. Taigi R. V. ir A. Š. tyčia itin žiauriai nužudė R. K.

Be to, R. V. nuteistas dar ir už tai, kad 2006 m. balandžio 5 d., apie 00.30 val., būdamas neblaivus, veikdamas kartu su A. Š. , turėdami bendrą tyčią užvaldyti svetimą turtą, apsiginklavę specialiai žmogui sužaloti pritaikytais daiktais - kirviu ir peiliu, R. V. koja išspyrus kabliuku užkabintas duris, įsibrovė į patalpą - B. M. priklausantį bendrabučio tipo kambarį, esantį (duomenys neskelbtini). Kambario viduje A. Š. pavartojo fizinį smurtą ir kumščiu smogė lovoje sėdinčiam B.M. į veidą, dėl ko jis nugriuvo į lovą. Po to A. Š. atsineštu kirviu smogė 2-3 kartus B. M. į galvą, 3 kartus kirvio pentimi į dešinį šoną ir vieną kartą į kairią koją, tuo B. M. padarydamas dvi muštines žaizdas viršugalvyje ir pakaušyje, dėl ko buvo kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat buvo padarytas izoliuotas dešinio devinto šonkaulio lūžis, sukėlęs nukentėjusiajam B. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. Š. ir R. V. , atėmę nukentėjusiajam galimybę priešintis, susikrovė į maišus ir pagrobė iš nukentėjusiojo B. M. 10 litų, du radijo aparatus, kurių vieno vertė 10 Lt, bendra vertė 20 Lt, plaukų kirpimo mašinėlę „AFK“, kurios vertė 30 Lt, 42 dydžio juodos spalvos odinius vyriškus batus, kurių vertė 30 Lt, žalios spalvos aukštus guminius batus, kurių vertė 18 Lt, mėlyną trumpą medžiaginę striukę, kurios vertė 20 Lt, šviesiai rudą trumpą verstos odos striukę, kurios vertė 50 Lt, baltą medžiaginę trumpą striukę, kurios vertė 30 Lt, tamsias medžiagines kelnes, kurių vertė 15 Lt, 6 vienetus įvairių spalvų trikotažinių marškinėlių, kurių kiekvienų vertė 10 Lt, bendra vertė 60 Lt, 4 vienetus įvairių spalvų vyriškų šortų tipo kelnaičių, kurių kiekvienų vertė 5 Lt, bendra vertė 20 Lt, tamsiai mėlyną megztinį, kurio vertė 25 Lt, geltonos spalvos bliuzoną, kurio vertė 15 Lt, raudonos spalvos vasarinę kepuraitę, kurios vertė 5 Lt, pilkos spalvos žieminę kepurę, kurios vertė 5 Lt. Pagrobiant šiuos daiktus iš kambario R. V. pagrasino peiliu nukentėjusiajam, kad šis apie šį nusikaltimą nepraneštų policijai, kadangi su juo ateityje gali būti susidorota. Taigi R. V. kartu su A. Š. plėšimo būdu pagrobė 353 Lt vertės B. M. turto.

Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Mano, kad jam yra paskirta per griežta bausmė. Jis nusikalto būdamas nepilnametis, prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs. Nori išėjęs į laisvę atlyginti žalą nukentėjusiesiems.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo R. V. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. R. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už itin žiaurų R. K. nužudymą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., taip pat jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už B. M. turto pagrobimą plėšimo būdu ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d.

Apeliantas neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti. Apelianto prašymas atmestinas.

Kolegijos nuomone, apeliantui paskirtos tinkamos bausmės ir jos nėra aiškiai per griežtos.

Apygardos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad apeliantas nusikalto būdamas nepilnamečiu ir, skirdamas jam bausmes bei nustatydamas konkretų jų dydį, vadovavosi bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais BK 91 straipsnyje.

Teismas, skirdamas nuteistajam R. V. bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Apeliantas padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas – kvalifikuotas plėšimas – priskiriamas sunkių, o kitas – kvalifikuotas nužudymas – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Pastarojo nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė, veikta tiesiogine tyčia. Apelianto padarytas nužudymas kvalifikuotas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – ypatingam žiaurumui. Nustatytos dvi apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jis nusikaltimus padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tačiau apygardos teismas tokios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė. Tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.) tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad R. V. dalyvavęs darant nusikalstamas veikas prisipažino tik po to, kai byloje buvo surinkti jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas patvirtinantys duomenys ir jis buvo sulaikytas kaip įtariamasis. Be to, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė tik iš dalies teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis ne kartą keitė savo parodymus, bandydamas susiaurinti savo atliktų veiksmų apimtį. Apygardos teisme jis neigė dalyvavęs žudant R. K., visą kaltę versdamas nuteistajam A. Š. Toks nuteistojo elgesys neduoda pagrindo teigti, kad jis buvo nuoširdus ir gailėjosi nusikaltęs. Be to, iš apelianto parodymų matyti, kad jis linkęs menkinti savo kaltę ir atsakomybę, dėl visko kaltina kitą nuteistąjį A. Š. , o tai taip pat nerodo jo nuoširdaus gailėjimosi. Taigi, aptartos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad R.V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam R. V. bausmes, taip pat atsižvelgė ir į jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Iš jos matyti, kad apeliantas dar būdamas mažametis darė nusikalstamas veikas ir buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (t. 2, b. l. 180). Būdamas nepilnametis jis jau yra 4 kartus teistas, iš šių teistumų išvadų nepadarė, charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b. l. 187). Esant neišnykusiam teistumui padarė du naujus – sunkų ir labai sunkų – nusikaltimus.

Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 str. 2 d.) (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 15 metų, už kvalifikuotą plėšimą (BK 180 str. 2 d.) – laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų. Remiantis BK 90 str. 5 d. nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų, o pagal BK 91 str. 3 d. nuostatas laisvės atėmimo bausmės minimumą nepilnamečiui sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, R. V. už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 str. 2 d. 6 p.) paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, už kvalifikuotą plėšimą (BK 180 str. 2 d.) – 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu.

Kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, mano, kad apeliantui paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydis atitinka bausmės paskirtį bei tikslus ir švelninti paskirtas bausmes nėra pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 1 ir 4 d. numatytomis taisyklėmis ir paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu.

Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti paskirtas bausmes, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas sušvelninti jam paskirtas bausmes atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.