Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, registruotam darbo biržoje, vedusiam, auginančiam mažametį vaiką, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2014 m. rugpjūčio 27 d., 1.53 val. Vilniuje, S. B. g. 41, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Lexus RX 330“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarus ir juos bei automobilį apgadino. Taip V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. A., Adamovič 2014 m. rugpjūčio 27 d., 1.53 val. Vilniuje, S. B. g. 41, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „Lexus RX 330“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgę į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldę automobilio, atsitrenkęs į kelio atitvarus ir juos bei automobilį apgadinęs, pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tuo metu negyveno su žmona, buvo susipykę, gyveno pas motiną. Jam buvo depresija, mamos namie nebuvo, ji buvo bažnyčioje, todėl jis sėdo į mamos automobilį jos neatsiklausęs ir nuvažiavo į miestą, kažkas nutiko, kad nesuvaldė automobilio. Išsigando, nes ne jo mašina, nežinojo, ką daryti. Žino, kad turėjo pareigą kviesti policiją. Teisė vairuoti buvo atimta, tuo momentu neturėjo šios teisės ir dabar neturi, negrąžino. Mama turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja. Jis augina mažametį vaiką, šiuo metu intensyviai ieško darbo, pasiruošęs sumokėti baudą, tik prašo ją išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.

Suinteresuotas asmuo S. A. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną buvo bažnyčioje, o sūnus pas ją buvo atvykęs pagyventi, nes susipyko su žmona. Matė, kad jis nervinasi, kai tik išėjo į bažnyčią, pradėjo jam skambinti, buvo apie 17 val. ir jis aiškino, kad viskas gerai. Tačiau jos motiniška nuojauta jai sakė, kad ne viskas gerai, tada ji vėl skambino jam, po to užmigo, o pusę 5 val. paskambino dukra, pasakė, kad jis padarė avariją. Sūnus bijojo pasakyti, kad sudaužė jos mašiną, ji sūnų parvedė namo apie 5 val. ryto, jis buvo blaivus, išvis jis negeria. Gal jis ir buvo vartojęs alkoholio, ji iš nervų nepamena. Automobilis yra jos nuosavybė, ji jam tą dieną neleido vairuoti, nedavė raktų, jis pats savavališkai paėmė. Tyrimo metu iš nervų gal ne taip kažką parašė. Rašė savo ranka ir neteisybę, nes galvojo kaip geriau, kad būtų. Antrame paaiškinime policininkė perrašė, ką ji pasakė, todėl prašo tikėti antru paaiškinimu. Nežinojo, kad sūnui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jis sakė kad jam lygtinai dviem mėnesiam atimta teisė, aš tik po įvykio sužinojo, kad negražinta ši teisė. Vairuotojo pažymėjimą ji turi, nuolat vairuoja, veža į mokyklą vaiką, dabar išsinuomavo mašiną po įvykio, o šį automobilį įsigijo gal prieš 5 metus ir nuolat pati važinėjo. Kainavo apie 30000 Lt. Pastaruosius dvejus metus nedirba, o prieš tai dirbo pagal patentą, kai pirkau automobilį dirbo, susikaupusi pinigų buvo per tiek metų, viskas deklaruota. Prašo nekonfiskuoti mašinos.

V. A. teismo posėdyje savo kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus pripažino visiškai ir parodė, kad tuo metu negyveno su žmona, buvo susipykę, gyveno pas motiną. Jam buvo depresija, mamos namie nebuvo, ji buvo bažnyčioje, todėl jis sėdo į mamos automobilį jos neatsiklausęs ir nuvažiavo į miestą, kažkas nutiko, kad nesuvaldė automobilio. Išsigando, nes ne jo mašina, nežinojo, ką daryti. Žino, kad turėjo pareigą kviesti policiją. Teisė vairuoti buvo atimta, tuo momentu neturėjo šios teisės ir dabar neturi, negrąžino. V. A. kaltę, padarius šiuos pažeidimus, be jo prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Iš V. A. 2014 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinimo matyti, jog jis rugpjūčio 27 d., susierzinęs dėl šeimyninių aplinkybių, be leidimo paėmė jo mamai, S. A. priklausantį automobilį „Lexus RX 330“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Važiuojant keliu, pamatė, jog prabėgo šuo, staigiai stabdė, automobilis ėmė slysti, dėl to jis pastarojo nesuvaldė ir trenkėsi į atitvarą. Teismo posėdyje S. A. paaiškino, kad automobilis priklauso jai, ji įvykio metu sūnui neleido ir nedavė vairuoti šio automobilio, šis autoobilį pasiėmė savavališkai kai ji buvo išėjusi į bažnyčią. Ji žinojo, kad anksčiau sūnui buvo atimta teisė vairuti transporto priemones dviem mėnesiams, tačiau nežinojo, kad ši teisė šiuo įvykio metu dar nebuvo gražinta. 2014 m. rugpjūčio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose automobilio savininkė S. A. teigia, jog sūnus V. A. paėmė automobilį be jos leidimo 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir naktį, 2014 m. rugpjūčio 27 d., sukėlė avariją, apie tai, jog sūnus neturėjo teisės vairuoti, ji nežinojo. Šiuos įrodymus papildo ir kita byloje esanti medžiaga: pareigūno A. S. 2014 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinis pranešimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį bei transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriuose užfiksuoti automobilio patirti sugadinimai, eismo įvykio vietos schema, policijos įvykio registro išrašas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, asmens baustumo pažyma, iš kurios matyti, jog V. A. 2014 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu teisė vairuoti transporto priemones atimta dviems mėnesiams, nutarimas vykdytinas iki 2014 m. gegužės 5 d. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog specialiosios teisės V. A. nėra atgavęs iki šiol. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių V. A. veikos kvalifikuotinos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį taip pat konstatuotina, jog minėtus pažeidimus jis padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tai svarbu parenkant V. A. skirtiną nuobaudą.

Teismas, skirdamas V. A. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (kaltininkas vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę bei kelio atitvarus, pasišalino iš eismo įvykio vietos taip pasunkindamas tyrimą), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, nedirba, tačiau administracine tvarka baustas itin daug kartų už pažeidimus kelių eismo srityje, už šios rūšies pažeidimus turi galiojančių nuobaudų ir dabar, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, paskirtos nuobaudos pažeidėjo elgesiui neturi jokios įtakos, jis ir toliau sistemingai daro pažeidimus. V. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas (Kelių eismo taisyklių pažeidimas), už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi teismo posėdžio metu jis rodė gailestį, išsakė kritišką požiūrį į savo vneteisėtus veiksmus. Vis dėlto įvertinus kitas, pirmiau aptartas V. A. nepalankias aplinkybes teismas mano, kad pastaroji atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei kitos jam palankios aplinkybės leidžia neskirti griežčiausios nuobaudos, tačiau nesudaro pagrindo skirti jam minimalią ar artimą minimaliai, nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. A. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą skirtinos sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini lygūs šios rūšies nuobaudų vidurkiams.

Spręsdamas dėl papildomos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kurią taikyti, įvertinus reikšmingas alinkybes, yra teismo diskrecijos teisė, teismas įvertina S. A. paaiškinimus, kad ji sūnui automobilio pati nedavė, jis automobilį pasiėmė savališkai, kad ji nors žinojo, jog sūnui atimta teisė vairuoti, tačiau manė, kad ji jau gražinta, nes buvo atimta tik dviem mėnesiams. Analogiškai tvirtino ir V. A.. Taip pat atsižvelgia į tai, kad teismo posėdžio metu S. A. pateikė dokumentus apie tai, jog automobilį pirko pavedimu, pinigus pervesdama iš savo sąskaitos, pateikė ir pajamų deklaracijas, iš kurių matyti, kad ji turėjo pakankamai pajamų įsigyti tšį automobilį. Dėl šių aplinkybių teismas neturi pagrindo abejoti, kad ji yra ne formali, o faktinė automobilio savininkė. Taip nėra tiesioginių ir nedviprasmiškų duomenų, leidžiančių spręsti, kad pažeidimo fiksavimo metu V. A. automobilį vairavo motinos leidimu ir, kad ši žinojo, jog šis paėmė automobilį. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia netaikyti papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30², 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

V. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam dviejų tūkstančių penkių šimtų litų (2500 Lt (724 Eur)) dydžio baudą.

V. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam keturių tūkstančių penkių šimtų litų (4500 Lt (1303 Eur)) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. A. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – keturių tūkstančių penkių šimtų litų (4500 Lt (1303 Eur)) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išdėstyti V. A. šiuo nutarimu paskirtos keturių tūkstančių penkių šimtų litų (4500 Lt (1303 Eur)) dydžio baudos mokėjimą dvidešimties mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po du šimtus dvidešimt penkis litus (225 Lt (65 Eur)), pradedant mokėti nuo 2014 m. spalio 26 d.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.