Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-29 · Civilinė byla Nr. 2S-2288-324/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-29
Bylos Nr.
2S-2288-324/2010
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00991-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė
Atsakovas
M. Stankevičiaus
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2288-324/2010;(Proceso Nr. 2-19-3-00991-2010-7);
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Rimantas Paulaitis;
Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 110.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Stankevičiaus firmos „Manvesta“ atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. ir 2010 m. spalio 29 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-1064-74/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Romedita“ ieškinį atsakovui M. Stankevičiaus firmai „Manvesta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo neužtenkant – atsakovui priklausančias pinigines lėšas turimose bankų ir kredito įstaigų sąskaitose, ne didesnei nei pareikšto reikalavimo suma, t.y. 13097,55 Lt, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas vengia atsiskaityti, nesilaiko savo įsipareigojimų, reikalavimo suma yra didelė ir gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

2010 m. spalio 28 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas panaikinti 2010 m. spalio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas motyvuotas tuo, kad atsakovas 2010 m. spalio 28 d. į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 13097,55 Lt, t.y. visą ieškovo reikalavimą užtikrinančią sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovo prašymą iš dalies patenkino – panaikino 2010 m. spalio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, areštavo atsakovo 13097,55 Lt, pervestus į Jurbarko rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog 2010 m. spalio 22 d. ir 2010 m. spalio 29 d. nutartys neteisėtos ir nepagrįstos.

Nepakankamai išsamiai įvertinti pateikti įrodymai ir argumentai. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas galėtų bandyti savo turimą turtą paslėpti ar išvaistyti. Ieškovas prašymą motyvuoja tuo, kad įsipareigojimų suma yra nemaža, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Atsakovo turtinė padėtis paneigia grėsmę, kad 13097,55 Lt ieškinio suma jam yra didelė. Atsakovo įmonė stabiliai pelningai veikia nuo 1997 m., 2010 m. rugsėjo 30 dienai įmonė dirbo pelningai, jos turimo ilgalaikio turto vertė minėtai datai yra daugiau nei 8,5 mln. Lt, trumpalaikio turto – apie 5,9 mln. Lt, bendrovės atsargos sudaro apie 1 mln. Lt, jos nėra įkeistos ar kitaip apsunkintos, todėl išieškojimas iš šių atsargų nebūtų apsunkintas, 2010 m. spalio 27 dienai atsakovo lėšų likutis AB „Swedbank“ sąskaitoje buvo 35965,71 EUR ir 808,72 Lt (ekvivalentų litais iš viso apie 125000 Lt), 2010 m. spalio 12 d. atsakovo likutis įmonės kasoje buvo 117338,32 EUR (ekvivalentų litais iš viso apie 405000 Lt), 2010 m. spalio 27 d. – 61257,75 Lt, atsakovas nėra skolingas VSDF, VMI, atsakovas yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nesant galimybės išieškoti skolą iš atsakovo turto, galimas išieškojimas iš įmonės savininko turto, Turto areštų registre įregistruotos tik Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, daugiau areštų įmonė neturi. Dėl nurodytų aplinkybių nebuvo teisinio pagrindo atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Neatsižvelgta į sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Neargumentuota, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui nepranešus.

Vertinti ir ginti tik vienos iš ginčo šalių (ieškovo) interesai, neatsižvelgta į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poveikį atsakovo interesams, tuo pažeidžiant teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai trikdys įmonės veiklą. Įrašas turto areštų aktų registre gali padaryti neigiamą ir neatitaisomą poveikį įmonės reputacijai bei pelningumui. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertintas ne tik ieškovo interesas dėl teismo sprendimo įvykdomumo, bet ir privalu maksimaliai įmanomai apsaugoti atsakovo interesą vykdyti normalią komercinę veiklą.

Prašo panaikinti nutartis, atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Atsakovas prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. ir 2010 m. spalio 29 d. nutartis, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad jais yra grindžiamas tik 2010 m. spalio 22 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neteisėtumas ir nepagrįstumas. Atsakovas atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių, galinčių įtakoti 2010 m. spalio 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pinigine įmoka panaikinimą (CPK 178, 185 straipsnis).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui nepateikus įrodymų apie tai, kad atsakovas galėtų bandyti savo turimą turtą paslėpti ar išvaistyti, ir tokiu būdu ieškovui neįrodžius, jog nagrinėjamoje byloje gali kilti sunkumų įvykdant teismo sprendimą. Nors atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jo turtinė padėtis yra gera, todėl nebuvo pagrindo jo atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ši aplinkybė nebuvo žinoma sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl, esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie atsakovo finansines galimybes, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo nurodytais argumentais ir laikė, jog pakankamai didelė ieškinio kaina (13097,55 Lt) ir aplinkybė, jog atsakovas vengia atsiskaityti, gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Atsakovo argumentą, jog nutartyje nenurodyti motyvai, kodėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas apie tai neinformavus atsakovo, teisėjų kolegija laiko teisingu, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo 2010 m. spalio 22 d. nutartį laikyti neteisėta ir nepagrįsta (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai priešingai šaliai, išskyrus atvejus, kai kyla reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar jų taikymą padarys neįgyvendinamą (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Teismas kiekvieną kartą turi pagrįsti išvadą, kodėl, jo nuomone, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti neinformavus atsakovo. Nors šią procesinės teisės normą pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamai, dėl to atsakovo teisės iš esmės nebuvo pažeistos. Be to, atsakovas, pasinaudodamas savo teise apskųsti teismo nutartį, atskirajame skunde nepagrindė, kaip nepranešimas jam apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pažeidė jo teises.

Kitas atskirojo skundo argumentas susijęs su tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė sąžiningumo, protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus. Anot atsakovo, nusprendęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas gynė tik vienos iš ginčo šalių (ieškovo) interesus, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poveikį atsakovo interesams. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, todėl ieškovas, naudodamasis įstatyme numatytomis teisėmis, galėjo reikšti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, kuriomis siekė užtikrinti pareikštą turtinio pobūdžio ieškinį. Nors atsakovo turto areštas galėjo sukelti jam tam tikrų nepatogumų ar suvaržymų, tačiau toks teisių ribojimas yra minimalus ir, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neišvengiamas. Pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrino asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis buvo priimta teisėtai ir pagrįstai.

Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas gali pasirinkti vieną iš kelių savo teisių gynimo būdų – prašyti areštuoti tam tikrą konkretų turtą, įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą reikalaujamą pinigų sumą, pateikti banko garantiją, prašyti užtikrinti galimus nuostolius ir kt. (CPK 146, 147, 151 straipsniai). Atsakovas šiuo atveju pasirinko vieną iš minėtų jo teisių gynimo, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būdų – įmokėjo į teismo specialiąją sąskaitą reikalaujamą pinigų sumą bei paprašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 straipsnis). Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovo prašymą iš dalies patenkino – panaikino 2010 m. spalio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ir areštavo atsakovo 13097,55 Lt, pervestus į Jurbarko rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Atsakovas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl 2010 m. spalio 29 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl, vadovaujantis CPK 338 str., 320 str. 1 dalimi, ją naikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą panaikinti 2010 m. spalio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones turėjo patenkinti pilnai, nes atsakovas į teismo specialiąją sąskaitą įmokėjo reikalaujamą pinigų sumą, nurodė pinigų mokėjimo paskirtį, be bylą nagrinėjančio teismo nurodymo šiais pinigais niekas negali naudotis, todėl papildomai areštuoti šiuos pinigus nebuvo būtinybės. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis pakeistina, nurodant, kad atsakovo prašymas tenkintinas pilnai ir 2010 m. spalio 22 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikintina.

Kadangi 2010 m. spalio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos paties atsakovo pasirinkta teisių gynimo forma, išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146 straipsnio 2 dalis, 150 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija nevertina atskirojo skundo argumentų dėl geros atsakovo finansinės padėties kaip teisiškai nereikšmingų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atsakovo M. Stankevičiaus firmos „Manvesta“ prašymą patenkinti.

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį.“

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėIzolda Nėnienė