Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria įtariamajam D. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. P., laikotarpiu nuo 2010 m. vasaros, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2012 m. liepos mėnesio, naudodamiesi socialiniame tinklalapyje www.one.lt ir internetinių pokalbių programoje „Skype“ sukurtomis fiktyviomis mergaičių paskyromis, pasivadinę pseudonimais Nadia, Kristina ir Lina, siekdami suklaidinti mažamečius asmenis dėl jų amžiaus, lyties ir bendravimo interesų, elektroninėje erdvėje susirašinėdami bendravo su G. P., gim. 2002 m., I. R., gim. 1999 m., A. K., gim. 2000 m., ir M. K., gim. 2001 m., žinodami, kad jos yra mažametės, pasinaudodami mergaičių bejėgiška būkle dėl mažametystės, piktnaudžiaudami jų įgytu pasitikėjimu bei naudodami psichinę įtaigą, o vėliau ir baugindami paviešinti internete, siūlė, įkalbinėjo, prašė bei reikalavo G. P., I. R., M. K. ir A. K. pozuoti per internetinę kamerą, fotografuotis nuogoms, atvirai demonstruojant lytinius organus bei šias nuotraukas persiųsti internetinių pokalbių programos Skype“ pagalba V. P. ir D. R. jų sukurtoms neegzistuojančioms mergaitėms – Linai ir Kristinai, tokiu būdu pažeisdami mažamečių seksualinį neliečiamumą ir sukeldami jų ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, atliko mažamečių G. P., I. R., M. K. ir A. K. tvirkinamuosius veiksmus ir išnaudojo vaikus pornografinei produkcijai gaminti. Šiais savo veiksmais D. R. yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnyje ir 162 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. R., naudodamasis socialiniame tinklalapyje www.one.lt ir internetinių pokalbių programoje „Skype“ sukurta fiktyvia 13-14 m. amžiaus mergaitės, vardu Kristina, paskyra, siekdamas suklaidinti mažametę S. Š., gim. 1998 m. gegužės 19 d., dėl savo amžiaus, lyties ir bendravimo interesų, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2012 m. balandžio 2 d., kol prisistatė jai kaip 30 m. vyras vardu Mindaugas, susirašinėdamas elektroninėje erdvėje bendravo su ja, žinodamas, kad ji yra mažametė, įgijo jos pasitikėjimą ir piktnaudžiaudamas juo bei naudodamas psichinę įtaigą, pažeisdamas jos seksualinį neliečiamumą, sukeldamas jos ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, siūlė ir prašė mažametę S. Š. fotografuotis nuogai, o šias nuotraukas persiųsti internetinių pokalbių programos Skype“ pagalba jo sukurtai neegzistuojančiai mergaitei – Kristinai, ir tokiu būdu ją tvirkino. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, D. R., 2012 m. balandžio 2 d. nurodęs S. Š., kad nėra bendraamžė neegzistuojanti mergaitė vardu Kristina, o yra 30-32 m. amžiaus vyras vardu Mindaugas, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 19 d., kol S. Š. sukako 14 m., tęsė bendravimą su ja ne tik elektroninėje erdvėje bet ir telefonu, tikslingai siekdamas jos palankumo, pasitikėjimo ir prieraišumo, toliau naudodamas psichinę įtaigą skatino jos nesavalaikį, ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, įkalbėdamas mažametę S. Š. fotografuotis nuogai, o nuotraukas persiųsti jam per internetinių pokalbių programą „Skype“ ir tokiu būdu, pažeisdamas mažametės S. Š. seksualinį neliečiamumą ir sukeldamas jos ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, atliko mažametės tvirkinamuosius veiksmus. Šiais savo veiksmais D. R. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnyje.

Be to, įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą patenkinti savo lytinę aistrą, tęsdamas savo bendravimą su S. Š., elektroniniu būdu ir telefonu kaip 30-32 m. vyras vardu Mindaugas, pasinaudojęs jai būdingu padidintu polinkiu į įtaigumą, infantilumu bei psichologinius ypatumus, intelektą ir turimas žinias, dėl kurių nukentėjusioji S. Š. negalėjo aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams, tikslingai pasiekė, kad nukentėjusioji pajaustų jam prieraišumą bei jį įsimylėtų, o įgavęs jos pasitikėjimą, prisistatė jai savo tikruoju vardu ir pavarde ir, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 8 d., atvyko į Mažeikius, kur išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis, susitikinėdavo su nukentėjusiąja S. Š., kuriai liepdavo nusirengti ir liesdavo ją krūtinės, šlaunų, lytinių organų srityje, filmuodavo nuogą ir tokiu būdu pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios nepilnametės S. Š. būkle, tenkino savo lytinę aistrą su ja kitokio fizinio sąlyčio būdu. T. R. toliau bendravo su S. Š. ir, pasinaudodamas jos individualiais psichologiniais ypatumais, intelektu, turimomis žiniomis, sąlygojusiais jos nesugebėjimą aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d., atvyko į Mažeikius, kur 2013 m. birželio 12 d. prie ežero, esančio už Mažeikių, tiksli vieta nustatinėjama, jis bučiavo S. Š., ją glamonėjo, lietė jos kūną šlaunų, lytinių organų srityse, tokiu būdu pasinaudodamas S. Š. bejėgiška būkle tenkino savo lytinę aistrą su ja kitokio fizinio sąlyčio būdu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, D. R., laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2013 m. liepos 31 d. išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis, susitikinėdavo su nukentėjusiąja S. Š., kuriai liepdavo nusirengti ir liesdavo ją krūtinės, šlaunų, lytinių organų srityje, masturbuodavosi jos akivaizdoje bei ne mažiau kaip 20 kartų lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią, o tarpuose tarp lytinių santykių filmuodavo bei fotografuodavo ją nuogą su aiškiai matomais lytiniais organais, taip išnaudodamas ją pornografinio pobūdžio produkcijai gaminti, ir tokiu būdu jis, D. R., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios nepilnametės S. Š. būkle, tenkino savo lytinę aistrą su ja kitokio fizinio sąlyčio būdu, žagino bei išnaudojo pornografijai. Tęsdamas savo daromą nusikalstamą veiką D. R., laikotarpiu 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d., išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, kuriame, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis susitikinėdavo su nukentėjusiąja S. Š., kuriai liepdavo nusirengti ir liesdavo ją krūtinės, šlaunų, lytinių organų srityje, bei ne mažiau kaip 3 kartus lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią, o prieš arba po lytinių santykių filmuodavo bei fotografuodavo ją nuogą su aiškiai matomais lytiniais organais, taip išnaudodamas ją pornografinio pobūdžio produkcijai gaminti, ir tokiu būdu jis, D. R., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios nepilnametės S. Š. būkle ją žagino bei išnaudojo pornografijai. Tęsdamas savo daromą nusikalstamą veiką D. R. ir toliau įgyvendindamas sumanymą patenkinti savo lytinę aistrą, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. vasario 22 d., atvyko į Mažeikius, kur išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, kuriame, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis, susitikinėdavo su nukentėjusiąja S. Š. ir ne mažiau kaip 3 kartus lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią, o prieš arba po lytinių santykių filmuodavo bei fotografuodavo ją nuogą su aiškiai matomais lytiniais organais, taip išnaudodamas ją pornografinio pobūdžio produkcijai gaminti, ir tokiu būdu jis, D. R., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios nepilnametės S. Š. būkle, ją žagino bei išnaudojo pornografijai. Šiais savo veiksmais D. R. yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą pratęsti įtariamajam D. R. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 23 d.

Įtariamojo teigimu, teismo nutartyje nėra nurodyta, kokios aplinkybės ar įrodymai leidžia teigti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, o formalių teiginių, kad įtariamasis yra nevedęs, neturi vaikų, nedirbantis, turi ryšių užsienyje, nurodymas nėra pakankamas pagrindas pratęsti suėmimo terminą maksimaliam terminui. Įvertinus bylos duomenis, yra pagrindas teigti, kad veikos, kurių padarymu įtariamas D. R., yra visiškai ištirtos, visi dar būtini procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime nesiejami su įtariamojo D. R. galimai padarytų nusikalstamų veikų tyrimu, todėl laikytina, kad bylos sudėtingumas nėra sietinas su D. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų tyrimu ir negali nulemti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo.? Įtariamasis pažymi, kad jis yra suimtas daugiau nei metai, šis terminas yra nepagrįstai ilgas ir galima daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas D. R. atžvilgiu nepagrįstai vilkinamas. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nesiaiškino šių aplinkybių, nors privalėjo nustatyti priežastis kodėl byla neperduodama į teismą, ar ikiteisminio tyrimo metu veikos, kurių padarymų įtariamas suimtasis yra ištirtos, ar dar yra kliūčių (priežasčių), dėl kurių ikiteisminis tyrimas įtariamojo atžvilgiu negali būti baigtas.

Įtariamasis nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis neturi stiprių socialinių ryšių Lietuvoje ir dėl to laikytina, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo. Padarydamas tokią išvadą teismas neatliko byloje esančių duomenų analizės. D. R. yra saistomas šeimyniniais socialiniais ryšiais, iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo gyveno su motina, patėviu ir broliu. Teismo nurodyta aplinkybė, kad jis yra nedirbantis, negali būti pagrindas manyti, kad įtariamasis turi būti izoliuotas ar pripažinti, kad jis neturi pragyvenimo šaltinio. Taip pat nepagrįstas teismo teiginys, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje ir tai pagrindžia teismo išvadą dėl slėpimosi nuo ikiteisminio tyrimo. Nors įtariamasis D. R. užsienyje yra dirbęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad jis užsienyje turi giminių, pažįstamų, kurie galėtų jam suteikti prieglobstį, gyvenamąją vietą, užtikrinti jo pragyvenimą, ar kitaip padėtų išvengti baudžiamojo persekiojimo, todėl tokių ryšių turėjimas užsienyje negali būti saistomas su įtariamojo galimybe pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo.

Įtariamojo vertinimu, pagrindinis teismo motyvas, kuriuo buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, t. y. gresianti laisvės atėmimo bausmė, iš esmės pažeidžia įtariamojo teisę į nekaltumo prezumpciją, teisę į teisingą, objektyvų ir nešališką ikiteisminį tyrimą ir teismą.

Teismo posėdyje įtariamojo D. R. gynėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą 2015 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. R. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam D. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis D. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, vaizdinėje medžiagoje, įtariamųjų apklausų protokoluose, atpažinimo protokoluose, mažamečių liudytojų apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose, ekspertizių, specialistų išvadose ir kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas įtariamajam D. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais. Šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

D. R. įtariamas padaręs 2 sunkius bei bendrininkaujant 4 apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą numato iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariamas D. R., padarytos kelių mažamečių asmenų atžvilgiu, įtariamasis ankščiau yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, padarytą mažamečių atžvilgiu. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad D. R. iki sulaikymo Lietuvoje nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, buvo išvykęs dirbti į užsienį. Šios aplinkybės rodo, kad D. R. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, jis turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. R., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Įtariamojo skundo argumentas, kad jis iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo gyveno su motina, patėviu ir broliu, nepaneigia minėtos apygardos teismo išvados pagrįstumo.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ir didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti bei atlikti medicinos tyrimai, psichiatrinės-psichologinės nepilnamečių ambulatorinės ekspertizės, paskirtos psichiatrinės-psichologinės stacionarinės ekspertizės, kiti tyrimai, su teisinės pagalbos prašymais buvo kreiptasi į JAV teisėsaugos institucijas, apklausti liudytojai, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Po paskutinio D. R. suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu atlikta kratų metu pas įtariamuosius ir nukentėjusius asmenis paimtuose kompiuteriuose rastos informacijos analizė bei apžiūra, atliktos 10 vaikų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjus, liudytojais apklausti jų tėvai, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Minėtos aplinkybės rodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas intensyviai, kryptingai, ir iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas būtų užsitęsęs nepagrįstai ilgai ar vilkinamas. Dėl to konstatuotina, kad D. R. suėmimo terminą pratęsęs apygardos teismas tinkamai įvertino bylos apimtį ir jos sudėtingumą, pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas D. R., pobūdį, sunkumą, skaičių, ikiteisminio tyrimo apimtį, šiuo metu įtariamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam D. R. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Apeliacinis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo D. R. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.