- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2-1779-585/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00437-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrolira“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrolira“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrolira“, bankroto bylos iškėlimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius (toliau – ir VSDFV Šilalės skyrius) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo reiškė reikalavimą iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Agrolira“ bankroto bylą.
2. Pareiškime nurodė, kad UAB „Agrolira“ nevykdo prievolės sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, todėl buvo duodami mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms, tačiau sąskaitose nepakanka lėšų mokėjimo nurodymams įvykdyti. Valstybinio socialinio draudimo įmokos yra nesumokėtos nuo 2019 m. balandžio mėnesio. Pažymėjo, kad VSDFV Šilalės skyrius informavo atsakovę apie skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir įspėjo, kad per 30 dienų nelikvidavus įsiskolinimo, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Reikalavimas atsakovui įteiktas 2019 m. liepos 29 d. Po įspėjimo mokėjimo nurodymais buvo išieškota 9 943,01 Eur. Pareiškimo surašymo dieną UAB „Agrolira“ VSDFV Šilalės skyriui buvo skolinga 28 330,36 Eur.
3. VSDFV Šilalės skyrius 2019 m. rugsėjo 10 d. patikrinęs nekilnojamo turto registro ir transporto priemonių registro duomenis nustatė, kad įmonė nuosavybės teise valdo tik kilnojamąjį turtą.
4. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Agrolira“ nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 12 straipsnio 1 ir 4 dalyse, nustatytos prievolės – sumokėti priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir delspinigius, VSDFV Šilalės skyrius darė išvadą, jog UAB „Agrolira“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „Agrolira“ atsiliepimu į ieškovo pareiškimą su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad yra pateikusi įmonės finansinių duomenų paketą – balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, sudarytas 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. duomenimis. Iš pateiktų finansinių duomenų yra akivaizdu, kad daugiau kaip prieš pusmetį atsakovė buvo pelningai dirbanti įmonė, iš savo pagrindinės veiklos uždirbusi 31 960 Eur grynojo pelno bei sugeneravusi 990 643 Eur pajamų. Šiuo laikotarpiu atsakovė buvo moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t. y. į jos balansą įrašyto turto vertė siekė 344 587 Eur, kai tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 269 418 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) buvo 169 912 Eur.
6. Nors pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. sudaryto balanso duomenis ir teismui pateiktą kreditorių sąrašą atsakovės pradelstos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (200 667,31 Eur) formaliai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (74 002 Eur), tačiau įmonė realiai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, bendrovėje dirba 21 darbuotojas, ji yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir užtikrinti įmonės veiklos stabilumą. Ieškovas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo patvirtino socialinio draudimo įmokų mokėjimo faktą, nurodydama, kad atsakovė per nepilnus du mėnesius iki pareiškimo pateikimo teismui dienos sumokėjo 9 943,01 Eur skolą. Pažymėjo, kad atsakovės akcininkė UAB „Rembuta“ skolos perkėlimo sutartimi perėmė atsakovės 89 000 Eur įsipareigojimų vykdymą akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Šiaulių bankas“, suteikdama galimybę UAB „Agrolira“ didesne apimtimi vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas dublike, įvertinęs UAB „Agrolira“ pateiktus duomenis kartu su atsiliepimu, pažymėjo, kad jie tik patvirtina įmonės nemokumą ir būtinumą šiai įmonei kelti bankroto bylą. Pažymėjo, kad UAB „Rembuta“ perėmus AB „Šiaulių bankas“ skolos mokėjimą, UAB „Agrolira“ būklės nepagerino, nes per vienerius metus mokėtina skola nesumažėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Agrolira“ bankroto bylą.
9. Teismas, įvertinęs atsakovės balanso 2019 m. rugsėjo 30 d. duomenis, nustatė, kad atsakovės į balansą įrašyto turto vertė yra 74 002 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 326 398 Eur. Iš ieškovo dubliko nustatė, kad atsakovė yra sudariusi darbo sutartis su darbuotojais, tačiau nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, dėl ko atsakovė skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 32 992,87 Eur. Atsakovės finansinė padėtis per devynis šių metų mėnesius ženkliai pablogėjo.
10. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 17 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1196-543 konstatavo, jog atsakovė yra nemoki.
11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, atlikęs bankroto administratoriaus atranką, teismas bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Katalonija“ (sąrašo eilės Nr.B-JA129).
III. Atskirojo skundo argumentai
12. UAB „Agrolira“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Agrolira“. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
12.1. Klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatas dėl mokumo/nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Teismas nepagrįstai rėmėsi visa 326 398 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma, kai, reikšmingos yra ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos. Pažymi, kad iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. įmonė pradelstų įsipareigojimų turėjo 200 667,31 Eur.
12.2. Teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo galimumo, neturėjo pagrindo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. B2-1196-543/2019 nustatytu faktu, nes iš atsakovės pateiktų įmonės balanso duomenų matyti, kad jos finansiniai rezultatai pakito. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika. Teismas neįvertino aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. įmonė sumažino pradelstus įsipareigojimus nuo 234 259,95 Eur iki 200 677,31 Eur, padengė dalį su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, sumokėjo VSDFV Šilalės skyriui 9 943,01 Eur. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovės akcininkė UAB „Rembuta“ skolos perkėlimo sutartimi perėmė atsakovės 89 000 Eur įsipareigojimų vykdymą AB „Šiaulių bankas“, kad bendrovė tęsia ūkinę-komercinę veiklą, įmonėje dirba 21 darbuotojas. Tai, pasak atsakovės reiškia, kad ji nevengia įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ir pagal savo finansines galimybes skolas sumažino.
12.3. Įmonės gaunamų piniginių lėšų iš vykdomos veiklos momentas, iš esmės priklauso nuo statybos objektų užbaigimo fakto, kas tiesiogiai įtakoja atsakovės atsiskaitymo su kreditoriais ne savalaikiškumą, tačiau tai nereiškia, kad ateityje atsakovė negalės atsiskaityti ir vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Bendrovė nėra viešai paskelbusi ar kita forma pranešusi, kad neketina vykdyti įsipareigojimų. Atsakovės vertinimu, ji gali vykdyti veiklą, turi kilnojamojo turto, atsiskaito su darbuotojais ir siekia padengti laikinai atsiradusius finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui.
12.4. UAB „Agrolira“ yra svarbus rinkos dalyvis turinti konkurencinį pranašumą prieš kitas statybos sektoriaus įmones, nes jai suteikta teisė užsiimti įvairių statinių statymu, jų įrengimu ir pan. Reikšminga atsakovės patirtis, turima išteklių visuma, reikalinga tolimesnės veiklos vykdymui, užtikrina atsakovės veiklos tęstinumą bei galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Teismas šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nevertino.
Atsiliepimas
13. VSDFV Šilalės skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o UAB „Agrolira“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
13.1. Remiantis UAB „Agrolira“ 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis įmonės turtas per 2019 metus sumažėjo nuo 344 587 Eur iki 74 002 Eur. Per 9 šių metų mėnesius įmonė patyrė 312 959 Eur nuostolių. Debitoriai UAB „Agrolira“ skolingi vos 6 534,08 Eur, kas sudaro apie 3 proc. nuo kreditorinių reikalavimų sumos. Vertinant visus turimus duomenis įmonės veiklos rezultatai yra neigiami.
13.2. VSDFV Šilalės skyrius pažymi, kad įmonės įsipareigojimai viršija įmonės turimo turto vertę. UAB „Agrolira“ atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad turimas turtas vertas 74 002 Eur. Vertinant turimo turto ir įsipareigojimų santykį, pagrįstai konstatuotas UAB „Agrolira“ nemokumas.
13.3. VSDFV Šilalės skyrius patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. pritaikius UAB „Agrolira“ sankciją – mokėjimo nurodymą – iš draudėjo sąskaitų buvo nurašyta 9 943,01 Eur suma. Vėliau pajamų iš atsakovės ieškovas negavo.
13.4. Teikiant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Agrolira“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga 28 330,36 Eur, į šią sumą buvo įtrauktos įmokos ir delspinigiai, kurie buvo priskaičiuoti iki 2019 m. rugpjūčio mėn. UAB „Agrolira“ turi apdraustųjų ir jiems kas mėnesį priskaičiuoja darbo užmokestį, nuo kurio yra skaičiuojamos Valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl 2019 m. lapkričio 28 d. duomenimis atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolinga 37 743,35 Eur. Taigi nepaisant rugpjūčio mėnesį gautų pajamų, UAB „Agrolira“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padidėjo.
13.5. VSDFV Šilalės skyrius atkreipia dėmesį, kad jis siekdamas išieškoti skolą iš įmonės yra pritaikęs sankciją – mokėjimo nurodymas kredito įstaigoms. Kadangi atsakovo sąskaitose nėra lėšų mokėjimo nurodymai yra nevykdomi nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas nepateikė kasos knygos, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek piniginių lėšų šiuo metu jis turi. UAB „Agrolira“ nepateikė užsakymų, sutarčių ir/ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad įmonė šiuo metu vykdo veiklą, iš kurios gautų pajamų pakaktų kreditoriniams reikalavimams padengti artimiausiu metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Bylos faktinės aplinkybės
15. VSDFV Šilalės skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo reiškė reikalavimą iškelti atsakovei UAB „Agrolira“ bankroto bylą, nes ji nevykdė prievolės sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2019 m. balandžio mėnesio, dėl ko pareiškimo surašymo dieną VSDFV Šilalės skyriui buvo skolinga 28 330,36 Eur. Teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 28 d. duomenimis atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolinga 37 743,35 Eur.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs UAB „Agrolira“ nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą.
17. UAB „Agrolira“ nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu jį skundžia teigdama, kad teismas priimdamas sprendimą neįvertino to, kad įmonė sumažino savo pradelstus įsipareigojimus, taip pat, kad įmonė užsiima statybų verslu ir jos gaunamos lėšos priklauso nuo statybos objektų užbaigimo fakto, taip pat to, kad įmonė nėra viešai pranešusi, jog nekeltina atsiskaityti su kreditoriais.
18. Iš UAB „Agrolira“ pateikto 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonės turimas turtas yra lygus 74 002 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai yra lygūs 326 398 Eur. Iš UAB „Agrolira“ kreditorių sąrašo matyti, kad įmonė 2019 m. rugsėjo 30 d. turėjo 200 667,31 Eur pradelstų įsipareigojimų.
Dėl pagrindų iškelti atsakovei bankroto bylą
19. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą apeliantei iškėlė konstatavęs apeliantės nemokumą, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė neįvertinęs, kad įmonė yra pajėgi atkurti savo mokumą.
20. Apeliantė pažymėjo, jog nors pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. sudaryto balanso duomenis ir teismui pateiktą kreditorių sąrašą atsakovės pradelstos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (200 667,31 Eur) formaliai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (74 002 Eur), tačiau įmonė realiai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, bendrovėje dirba 21 darbuotojas, ji yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir užtikrinti įmonės veiklos stabilumą. Ieškovas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo patvirtino socialinio draudimo įmokų mokėjimo faktą, nurodydama, kad atsakovė per nepilnus du mėnesius iki pareiškimo pateikimo teismui dienos sumokėjo 9 943,01 Eur skolą. Pažymėjo, kad atsakovės akcininkė UAB „Rembuta“ skolos perkėlimo sutartimi perėmė atsakovės 89 000 Eur įsipareigojimų vykdymą AB „Šiaulių bankas“, suteikdama galimybę UAB „Agrolira“ didesne apimtimi vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Be to, iš pateiktų finansinių duomenų yra akivaizdu, kad daugiau kaip prieš pusmetį atsakovė buvo pelningai dirbanti įmonė, iš savo pagrindinės veiklos uždirbusi 31 960 Eur grynojo pelno bei sugeneravusi 990 643 Eur pajamų.
21. Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611/2014).
22. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
23. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto turto verte. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018).
24. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės nemokumo atitinkančio ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto sąvoką iš esmės rėmėsi atsakovės į bylą pateiktais duomenimis. Nors apeliantė tvirtina, kad yra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, o finansiniai sunkumai yra laikini, tačiau byloje esantys duomenys tai paneigia. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties turinio, kurios pagrindu, konstatavus įmonės nemokumą, buvo netenkintas pareiškėjo UAB „Agrolira“ direktoriaus A. K. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jo vadovaujamai UAB „Agrolira“, matyti, kad įmonės veikla nuo 2017 metų yra nestabili ir nuostolinga. Įmonė 2017 metais patyrė 134 073 nuostolį, 2018 m. patyrė 31 960 Eur pelno, o 2019 m. per pirmosios keturi mėnesius patyrė 208 419 Eur nuostolį. Apeliantės skola VSDFV Šilalės skyriui nuo pareiškimo padavimo teismui dienos padidėjo nuo 28 330,36 Eur iki 37 743,35 Eur (2019 m. lapkričio 28 d.).
25. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 str., 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.).
26. Apeliantė teigia, kad įmonė užsiima statybų verslu, kurios pajamos priklauso nuo statomų objektų užbaigimo fakto, tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad įmonė šiuo metu kuruoja kokius nors objektus, kuriuos pardavusi galės padengti pradelstus įsipareigojimus ir atkurti savo mokumą. Taip pat nepateikė jokių duomenų iš kurių būtų matyti, kad ji gauna pajamas, atsiskaito su darbuotojais, kreditoriais ir pan. Aplinkybė, kad apeliantė apie savo ketinimus atsiskaityti su kreditoriais nėra pranešusi viešai, nekeičia faktinės situacijos, nes įmonė neatsiskaitydama su jais laiku iš esmės juos informavo apie savo valią. Pažymėtina, kad pačios apeliantės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ji 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo skolinga apie 70 skirtingų kreditorių, iš kurių tik su 4 buvo iš dalies atsiskaičiusi (apeliantė padengė 217,36 Eur skolą UAB „Bitė Lietuva“; 119 981,15 Eur skolą UAB „Rembuta“ (UAB „Agrolira“ akcininkė); 5 256,83 Eur dydžio skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 276,59 Eur skolą VSDFV), o jos 200 667,31 Eur pradelsti įsipareigojimai kaupiasi nuo 2017 m. balandžio 5 d. (kreditoriui Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių skyriui). Apeliantė į bylą nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad jos pradelsti įsipareigojimai yra padengti ar atidėti.
27. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo galimumo, konstatavo, kad iš byloje esančio atsakovės 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso nustatyta, jog atsakovės į balansą įrašyto turto vertė yra 74 002 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 326 398 Eur. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nekonstatavo apeliantės pradelstų įsipareigojimų dydžio (200 667,31 Eur), nekeičia faktinės situacijos, kad įmonė yra nemoki.
28. Tai, kad UAB „Agrolira“ save vertina kaip stiprų rinkos dalyvį turintį konkurencinį pranašumą prieš kitas statybos sektoriaus įmones, neatleidžia jos nuo pareigos laiku atsiskaityti su kreditoriais. Tad įmonei esant nemokiai, kaip tai numatyta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje ir vienam iš įmonės kreditorių pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismas UAB „Agrolira“ iškėlė bankroto bylą pagrįstai (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).
29. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
30. Pažymėtina, kad įmonės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.