- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- 1S-295-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31900-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- B. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl B. Ž. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. B. Ž. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu) 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu) 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios M. N. atžvilgiu) 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos daliniu bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam B. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą.
2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 24 d. bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo pakeista: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudėjus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą.
3. 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajam B. Ž. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl B. Ž. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę tenkintas ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, B. Ž. paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Teismas konstatavo, kad nuteistasis sąmoningai nevykdo jam paskirto įpareigojimo atlyginti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą. Nurodė, jog nuteistasis daro administracinius nusižengimus, nevykdo institucijos siūlymų, numatytų priežiūros plane, atsisakė dalyvauti psichologo konsultacijoje, psichoedukacinėje programoje. Teismas charakterizavo nuteistąjį, kaip asmenį nevykdantį jokių prievolių, pabrėžiantį tik savo turimas teises. Skundžiama nutartimi padaryta išvada, kad švelnesne laisvės apribojimo bausme nebuvo pasiekti bausmės tikslai, todėl nuteistajam paskirta bausmė pakeista į trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę ? areštą.
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Skundu nuteistasis B. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį. Taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
5.1. Skunde nurodoma, jog paskyrus arešto bausmę nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala nebus atlyginta – nukentėjusieji negaus jokios materialinės naudos. Todėl, pareiškėjo vertinimu, paskirta bausmė neatitinka moralinės žalos atlyginimo sampratos.
5.2. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės pakeitimo klausimą, probacijos tarnybos teikimą vertino formaliai, nesilaikydamas protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų. Nagrinėdamas teikimą buvo šališkas, neužtikrino teisės į gynybą – teismas nenagrinėjo pareiškėjo išsakomų gynybos argumentų, neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę.
5.3. Skunde nurodoma, jog teismas neišaiškino pareiškėjui teisę nušalinti teismo paskirtą gynėją advokatą, kuris buvo šališkas – neprašė atmesti probacijos tarnybos teikimo, o siūlė teikimą spręsti teismo nuožiūra, nors teismo posėdyje pareiškėjas prašė sulaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo ir teikimo netenkinti.
5.4. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus neteisingai įvertino kaip atsisakymą vykdyti teismų nuosprendžius. Nurodoma, jog pareiškėjas nekelia grėsmės visuomenei, pripažįsta įstatymų ir teismų sprendimų viršenybę, gyvena šeimoje, užaugino du vaikus, UAB „L“ užima direktoriaus pareigas. Taip pat nurodoma, jog pareiškėjas įvykdys įsiteisėjusius teismo nuosprendžius, o jo buvimas areštinėje pakenks jo reputacijai, griaus šeimą, be to, paveiks UAB „L“ darbuotojus, kadangi Kauno miesto apylinkės teisme pradedama nagrinėti civilinė byla pagal UAB „L“ ieškinį dėl neapmokėtų darbų, o, būdamas areštinėje, pareiškėjas negalės atstovauti bendrovės interesų.
5.5. Skunde teigiama, jog nuteistojo skundas bus nagrinėjama kasacinėje instancijoje, todėl, pareiškėjo vertinimu, jis neprivalėjo atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą. Skunde kvestionuojama, kokiu būdu nuteistasis galėtų susigrąžinti atlygintą žalą, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikintų Varėnos teismo rūmu ir Kauno apygardos teismo nuosprendžius.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas.
7. Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnis. Skundu nuteistasis B. Ž. prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis minėto straipsnio 6 dalimi, teismo posėdį, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat jo gynėjas, privaloma rengti tik, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Kitais atvejais, apie būtinybę nagrinėti skundą teismo posėdyje sprendžia teismas. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis skundu prašo palengvinti jo padėtį ? panaikinti skundžiamą nutartį, kuria laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista arešto bausme, todėl spręsti ar rengti teismo posėdį palikta teismo diskrecijai. Susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei nuteistojo skundo argumentais, teismas objektyvios būtinybės rengti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatė, jokių konkrečių aplinkybių, kurios būtų sąlygojusios būtinybę rengti teismo posėdį, nenurodė ir pareiškėjas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo alternatyvaus prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
9. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis B. Ž. nuteistas galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (BK 48 straipsnis), įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, kad asmeniui tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ar draudimai, kurie yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę.
10. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad nuteistasis nevykdė jam paskirto įpareigojimo nėra – nuteistasis per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygino nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos, savo neveikimą iš esmės pateisindamas tuo, jog buvo paduotas kasacinis skundas ir byla bus nagrinėjama kasacinėje instancijoje. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina tai, jog vadovaujantis BPK 336 straipsnyje įvirtintu reguliavimu pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas, kuriuo nuteistajam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjo – 2021 m. kovo 24 d. bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, t. y. nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. BPK 346 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusių nuosprendžio ir nutarties privalomumas – šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, nepriklausomai nuo nuteistojo B. Ž. valios jo atžvilgiu priimtas nuosprendis įsiteisėjo ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas, o aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra gautas asmens kasacinis skundas, nesant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo sustabdyti nuosprendžio ar nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje, savaime nepakeičia teismo sprendimo juridinės galios – jo privalomumo.
11. Analizuojant byloje nustatytas aplinkybes svarbu pažymėti, jog sprendžiant vengimo atlikti laisvės apribojimo bausmę teisinių pasekmių klausimą, būtina atsižvelgti ir įvertinti paskirtų įpareigojimų, auklėjamojo poveikio priemonių ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų suderinamumą ir realią galimybę nuteistajam juos įvykdyti, nustatyti, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas, įvertinęs BK 48 straipsnio nuostatas, sprendė, jog nuteistajam paskirtas įpareigojimas – atlyginti neturtinę žalą yra teisėtas. Apygardos teismas su šia apylinkės teismo išvada nesutinka. Iš tiesų, teismas gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenustatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, tačiau teismas negali nuteistajam paskirti įpareigojimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi, remiantis kasacinės instancijos teismo praktika, pastaroji pagal savo paskirtį ir turinį laikytina baudžiamojo poveikio priemone, nes savo pobūdžiu yra nukreipta ne į galimą teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Pabrėžtina, jog baudžiamojo poveikio priemones nustato įstatymų leidėjas, o teismas baudžiamosios teisės normos turinio negali aiškinti plečiamai, dėl to gali paskirti tik tokias baudžiamojo poveikio priemones, kurios nustatytos BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Apie galimybę teismui skirti tik turtinės žalos atlyginimą nurodyta ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje (plačiau žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-693/2019, 2K-135-693/2019).
12. Apibendrindamas aukščiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino nuteistajam teismo paskirto įpareigojimo legitimumą, tačiau skundžiama nutartimi nukrypo nuo teismų praktikos bei padarė neteisingas išvadas dėl paskirto įpareigojimo teisėtumo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, iš esmės būtent nuteistajam B. Ž. paskirto įpareigojimo nevykdymas lėmė šiam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimą į griežtesnę arešto bausmę, todėl, nors šioje stadijoje teismas neturi įgaliojimų revizuoti priimto nuosprendžio teisėtumo, nustačius tai, jog minėtas įpareigojimas paskirtas nepagrįstai, pastarojo neįvykdymas savaime negalėtų būti teisėtu pagrindu sukelti atitinkamus padarinius nuteistajam, tai būtų nesuderinama su bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda).
13. Aptartų nuostatų kontekste, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, jog priežiūros laikotarpiu nuteistojo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta, nuteistasis dirba, bei atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos psichologo konsultacijos ar psichoedukacinės programos nėra privalomo pobūdžio, o vienkartinis padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (skirta nuobauda sumokėta), daro išvadą, kad nėra pagrįsto pagrindo teigti, jog nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas nepagrįstai tenkino probacijos tarnybos teikimą bei B. Ž. skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė į griežtesnę arešto bausmę, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas. Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, jog aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės nepaneigia nuosprendžio privalomumo kartu ir nuteistojo pareigos atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą, priešingu atveju ši bus vykdoma priverstine tvarka.
Dėl teisės į gynybą
14. Apeliaciniu skundu nuteistasis pažymi, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą pirmosios instancijos teisme. Atsakydamas į šiuos argumentus aukštesnės instancijos teismas pastebi, jog, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų ar šios bausmės pakeitimo kita bausme pagal šio Kodekso 353 straipsnį, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras bei, kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, šaukiamas nuteistasis, kurio neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Taigi, nagrinėjamu atveju galiojantis teisinis reguliavimas nenumato teismui pareigos užtikrinti gynėjo dalyvavimą, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo gali gintis pats arba per savo pasirinktą gynėją, be kita ko, neturėdamas pakankamai lėšų turi teisę nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Remiantis bylos duomenimis, atskirų prašymų, susijusių su teise į gynybą realizavimu, nuteistasis pirmosios instancijos teisme nepareiškė, o, nenustačius būtinų gynėjo dalyvavimo pagrindų, šiuo atveju pareiškėjo subjektyvi nuomonė apie jam suteiktos teisinės pagalbos kokybę nėra pagrindas konstatuoti teisės į gynybą suvaržymą. Skunde ginčijamą teisę į gynybą pareiškėjas ne tik savarankiškai realizavo dalyvaudamas teismo posėdyje, bet ir apskųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, jo skundas yra tenkinamas. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nebuvo užtikrinta minimali įstatymo garantuojama B. Ž. teisė į gynybą, nagrinėjant probacijos tarnybos teikimą nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo B. Ž. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl B. Ž. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę netenkinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.