- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- A6.-582-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00625-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- I. Š.
- Kategorijos
- 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei J. Ž. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. Š. (I. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (2022 m. vasario 11 d. – 82 030,41 Eur dydžio įsiskolinimą, o 2023 m. sausio 16 d. – 91 614,11 Eur dydžio įsiskolinimą), nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 16 d. atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. Š., A. Š. ir J. B.) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.
Šiais veiksmais I. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Yra perkamas kuras „(duomenys neskelbtini)“ degalinių tinkle ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruoja. Be kuro negali funkcionuoti įmonė. J. B. įmonės pirkėjas, nupirko prieš 5 metus namą ir padavė į teismą dėl broko. Ieškinio suma buvo apie 7 000 Eur. Advokato pagalba suma buvo sumažinta iki 1 800 Eur. Buvo teismo toks sprendimas, kad pastarasis negalėjo nemokėti. Su L. Š. buvo vėluojama atsiskaityti pagal paskolos sutartį. Jeigu nebūtų mokėjęs advokatui A. Š. ir J. B., įmonės ekonominė padėtis būtų dar blogesnė. Dedamos visos pastangos, kad atsiskaityti su biudžetu. Jis kreipėsi į VMI su prašymu, kad kita susijusi įmonė perimtų tą skolą ir išmokėtų. Gavo neigiamą atsakymą, kadangi ta įmonė neatitiko VMI reikalavimų. Tada jis kaip įmonės vadovas pateikė dar vieną prašymą, kuriame nurodė, kad deda visas pastangas atsiskaityti. Kaip fizinis asmuo dabar vertina turtą, bendrauja su banku tam, kad paimti paskolą. Tam jam reikia laiko. Prašo atidėti pusei metų, kol jis sutvarkys visus finansinius klausimus. Per vieną kartą sumokėtų visą sumą. Skolos sutartis 2021 m. sausio 29 d. buvo mokėta visą terminą. Paskutiniai trys dideli mokėjimai po 30 000 Eur nebuvo atlikti, įmonė neturėjo tokių pinigų, dėl to buvo nutraukta sutartis su VMI. Jis rašė prašymą, bandė likusią sumą išdėstyti. Matė, kad ekonominė padėtis šioje įmonėje yra bloga, tačiau turėjo kreditorių, kurie galėjo ir norėjo investuoti, kad atgaivintų verslą. Jų sąlyga buvo ta, kad būtų sureguliuotas klausimas su VMI, kad tie pinigai, kurie bus paskolinti, nebūtų nukreipti atsiskaityti su VMI, o nukreipti į verslo plėtrą. Dėl tų mokėjimų ir atsirado skola. Buvo pasibaigusi sutartis 3 metams ir pastarojo kreditorių sąlyga buvo, kad viskas būtų atsiskaityta, tada jam suteiks paskolą verslo plėtrai. Viskas vyksta per VMI sistemą. Įmonė perka žemės sklypus, daro projektus, stato, pardavinėja. Viskas buvo derinama su kreditoriais tam, kad gauti pinigų. Vėliau buvo bendraujama ne su kredito unijomis, o su juridiniu asmeniu, kuris galėjo investuoti. Nėra bandoma priversti padaryti bankrotą, bandoma atsiskaityti su biudžetu. Jeigu būtų vengiama tai daryti, tai nebūtų prašymų atidėti posėdžius, atsiskaitymo su antstoliais. Tikisi, kad VMI leis susitvarkyti finansinę padėtį. Visus dokumentus buvo pateikę. Neigiamas atsakymas buvo dėl ekonominės padėties. Tada buvo prašoma perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis yra akcininkas ir direktorius. Sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią buvo laiku mokama. Po to paskola buvo anksčiau laiko padengta ir sumokėta 41 000 Eur tam, kad leistų perimti. Kadangi buvo anksčiau laiko padengta suma, vėl atsirado 81 000 Eur PVM. Nurodė, kad tai yra laiko klausimas, kada ši suma bus padengta. I. Š. taip pat detalizavo, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. gavo atsakymą, jog reikia kreiptis dėl paskolos sudarymo, todėl nemato daugiau prasmės teikti tuos prašymus. Kol spręs tą klausimą, mokės iš savo asmeninės sąskaitos. Vakar jis padarė 1 000 Eur pavedimą. Deda visas pastangas kol išspręs tai galutinai. Sutiko, kad tai yra nusižengimas, tačiau nurodė, kad visas atsiskaitymo eiliškumas buvo pažeistas dėl to, jog su VMI būtų sudaryta paskolos sutartis arba kita įmonė perimtų skolą. Tuomet būtų atsiskaityta su buvusiais kreditoriais. Su kredito unija buvo sutarta dėl naujos paskolos išdavimo. Jeigu toje grandinėje su VMI būtų sutarta dėl paskolos sutarties, tai tos situacijos nebūtų buvę. Prašo teismo skirti kuo mažesnę baudą (b. l. 86-88, 126-127).
VMI įgaliota atstovė J. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad keletą kartų VMI buvo teikti prašymai duoti suteikimą mokestinei priemokai perimti. Paskutinį kartą buvo priimtas sprendimas netenkinti, nes pati įmonė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Šiai dienai ji turi netgi 80 000 Eur nepriemoką. Tokia įmonė negalėtų perimti skolos. 2023 m. balandžio 19 d. buvo paskutinis prašymas. Ankstesni buvo 2021 m. gruodį, taip pat 2022 m. vasario, sausio mėnesiais. Trukdavo informacijos ar dokumentų, tada laukdavo, kad jie būtų papildomai pateikti. Prašymai atidėti išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą buvo teikti po mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Buvo priimtas sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. VMI atsakė, kad prašymas nenagrinėjamas iš esmės, kadangi vėl nebuvo pateikta informacija apie skolos perėmimą. Dėl išdėstymo 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. rugpjūčio 23 d., VMI sprendimas 2021 m. rugsėjo 22 d., 2021 m. spalio 31 d., VMI atsakymas 2021 m. lapkričio 30 d. Prašymai duoti sutikimą mokestiniai nepriemokai perimti. Kartu J. Ž. patvirtino, kad palaiko VMI pareiškime išdėstytus argumentus ir prašo skirti baudą. VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditore. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pareiškimo teikimo į teismą dieną, bendrovė valstybės biudžetui buvo skolinga 91 371,78 Eur. Išanalizavus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Bendrovės vadovas I. Š., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje tvirtinto atsikaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumu. I. Š. pirmenybę teikė ne valstybei, buvo atsiskaitymai su kitais bendrovės kreditoriais. Todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė VMI interesus. VMI manymu, bendrovės vadovui turėtų būti skirta ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda (b. l. 86-88, 126-127).
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 19 d. prašyme duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti nurodyta, kad prašoma duoti sutikimą perimti 91 371,52 Eur mokestinę nepriemoką UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 54).
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašyme, adresuotame VMI, nurodyta, kad yra prašoma 6 mėnesių laikotarpiui atidėti sprendimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimą. Kartu bendrovė ir su ja susiję asmenys įsipareigojo per 6 mėnesius dėti visas įmanomas pastangas padengti VMI sudariusį 91 384,36 Eur įsiskolinimą, taip pat pateikti prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo byloje Nr. A6-528-1170/2023 (b. l. 89-91).
Šalies argumentai
VMI 2021 m. lapkričio 30 d. atsakyme, adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 31 d. pateikusi prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, kartu nurodė, kad sutinka sudaryti sutartį dėl mokestinės nepriemokos perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovei buvo išaiškinta, kad ji turi teisę kreiptis į VMI su prašymu dėl mokestinės nepriemokos perėmimo (b. l. 109-110).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 29 d. prašyme, adresuotame VMI, nurodyta, kad bendrovė prašo duoti sutikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti 84 038,28 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 111-112).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 13 d. prašyme, adresuotame VMI, nurodyta, kad bendrovė prašo duoti sutikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti 84 038,28 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 113).
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 10 d. prašyme, adresuotame VMI, nurodyta, kad bendrovė prašo duoti sutikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti 84 135,61 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 117).
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 19 d. prašyme, adresuotame VMI, nurodyta, kad bendrovė prašo duoti sutikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti 91 371,52 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 119).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.
Pirmiau aptartų ir administracinėn atsakomybėn patraukto I. Š. pateiktų paaiškinimų, o būtent - pastarojo apeliavimo į tai, kad atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo atlikti siekiant užtikrinti bendrovės funkcionalumą, kontekste, pripažįstama, kad teismui yra suprantamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo siekis užtikrinti bendrovės tolimesnį egzistavimą ir aktyvų veiklos vykdymą, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nešalina jo administracinės atsakomybės už šį administracinį nusižengimą. Negalima nesutikti su ta aplinkybe, kad I. Š. sistemingai VMI teikė prašymus dėl mokestines nepriemokos apmokėjimo išdėstymo, taip pat dėl šios mokestinės nepriemokos perleidimo kitam juridiniam asmeniui, tačiau visais atvejais šie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teikti prašymai buvo atmetami. Vienu atveju, jie nebuvo tenkinami dėl būtinų prašymams išnagrinėti dokumentų stokos (b. l. 99-100, 109-110), kitu atveju – dėl to, kad bendrovė, kuri buvo nurodyta kaip potenciali įsiskolinimo perėmėja, pati yra skolinga valstybės biudžetui (b. l. 121-122). Juo labiau, kaip matyti iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 11 d. iki 2023 m. sausio 16 d. mokestinės nepriemokos suma sistemingai didėjo (b. l. 27, 28, 29, 36, 37). Minėtu laikotarpiu – 2022 m. gruodžio 22 d. dėl vėlavimo atsiskaityti taip pat buvo nutraukta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ su VMI 2021 m. sausio 29 d. sudaryta mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartis (b. l. 63-64, 65, 96-97). Tuo tarpu, kaip buvo minėta ankstesnėje šios nutarties dalyje, tuo pačiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakankamai didelėmis sumomis atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Teismo vertinimu, toks pasyvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo elgesys neatsikaitant su VMI, rodo VMI teisių pažeidimą ir pagrįstą jo veiksmų vertinimą ANK 120 straipsnio 1 dalies kontekste.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į I. Š. duotus paaiškinimus teisme apie tai, jog jis žinojo, kad nepakaks lėšų atsiskaityti su VMI, darytina pagrįsta išvada, kad pastarasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir, kad turimų lėšų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais šios bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. I. Š. bendrovės finansinių sunkumų laikotarpiu nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, tokiais savo veiksmais pažeidė savo kreditoriaus VMI teises. Atsižvelgiant į tai, jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis šia norma, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. Š. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, į šio nusižengimo padarymo aplinkybes – įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti I. Š. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą – 2021 m. gegužės 21 d., išimtinai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos baudos apmokėtos. Be to, jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. I. Š. savo kaltės nepripažino, tačiau jis geranoriškai bendradarbiavo su teismu ir teisme išsamiai paaiškino susiklosčiusią situaciją ir jo teisei priešingų veiksmų priežastis, taip pat teikė bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis. Byloje nenustatyta I. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. Š. dalį VMI susidariusio įsiskolinimo apmokėjo pats (b. l. 125).
Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias I. Š. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir I. Š. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 800 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
I. Š. (I. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti I. Š. (I. Š.), kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank., AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-582-1170/2023 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.