Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je M. K., gimęs 1992 m. sausio 26 d., Skuodo r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, neve­dęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., tei­stas: 1) 2011-12-08 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 1 metus, įpareigotas 6 mėnesius tęsti mokslą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.; S. J., gimęs 1994 m. liepos 1 d., Plungės r., sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. balandžio 29 d., tarp 15⁰⁰-18⁰⁰ val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, viešoje vietoje - Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ties parduotuve „Tuja“, kaltinamieji M. K. ir S. J. veikdami bendrininkų grupe kartu su S. T., kurio atžvilgiu 2014-01-31 teismo nutartimi byla išskirta į atskirą bylą, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu prieš nukentėjusiuosius N. P., D. S., I. S., matant nukentėjusiajam S. S.. Kaltinamasis M. K. kumščiu sudavė vieną smūgį N. P. į veidą, tuo pačiu metu kaltinamasis S. J. kumščiu sudavė vieną smūgį D. S. į kairę galvos pusę, taip nukentėjusiajam D. S. sukėlė fizinį skausmą. Nuo M. K. suduoto smūgio nukentėjusiajam N. P. nugriuvus ant žemės, kaltinamieji S. T. ir S. J. nukentėjusiajam bendrai įspyrė ne mažiau penkis kartus kojomis į veido ir galvos sritis, taip bendrais veiksmais kaltinamieji M. K. ir S. J. nukentėjusiajam N. P. padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas galvoje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, muštines žaizdas apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinio antro danties nuskėlimą, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, odos nubrozdinimus kairėje rankoje ir kojose - nežymų sveikatos sutrikdymą. I. S. gelbėjant N. P. nuo prieš jį vartojamo smurto, kaltinamasis S. J. rankomis ją pastūmė, ko pasėkoje I. S. pargriuvo, taip nukentėjusiajai I. S. sukėlė fizinį skausmą. Šiais tyčiniais nusikalstamais veiksmais kaltinamieji papiktino įvykį mačiusį nukentėjusįjį S. S., tokiu būdu kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. K. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tai buvo pavasaris, jis su kitais kaltinamaisiais gėrė prie tvenkinio Varkaliuose. Sugalvojus vykti į Palangą su M. K. automobiliu, nuvažiavo į parduotuvę „Tuja“ dar nusipirkti alkoholio. Tikslių įvykio aplinkybių nepamena, tačiau neneigia, kad trenkė N. P., jis nuvirto, o kas vyko toliau, dėl girtumo nepamena. Mano, kad be reikalo nebūtų nukentėjusiojo puolęs, tikriausiai kažką jis pasakė, lyg tai kabinėjosi prie K. K. Nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį kumščiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., teisme buvo pagarsinti M. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos kaltinamasis patvirtino. Šiose parodymuose užfiksuota, kad <...> prie parduotuvės „Tuja“, (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sudavė smūgį vyriškiui <...> , <...> neneigia, kad tą dieną buvo girtas <...>, <...> pamatė, kad prie automobilio „VW“ stovi jam nepažįstamas vyriškis, vyriškis šūkavo, keikėsi, suprato, kad pyksta ant jo. Tada jis, išlipęs iš automobilio, kumščiu sudavė vieną smūgį vyriškiui į veidą, pataikė į lūpą, dantis <...>. (T.1, b.l. 53, 58). Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Valstybinei ligonių kasai ieškinį atlygino, ieškovo N. P. ieškinį pripažįsta iš dalies – 1.000 Lt nuo bendrai reikalaujamų sumų, ieškovės I. S. ieškinio nepripažįsta. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis S. J. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad atvykus prie parduotuvės, Karolis ir M. K. ėjo į parduotuvę, o jie, kaltinamieji, liko sėdėti mašinoje. Pamatęs, kad K. K. su N. P. pradėjo konfliktuoti, jis išlipo iš mašinos. Kai D. S. atstatė į jį rankas ruošdamasis suduoti smūgį, jis nelaukdamas trenkė kumščiu smūgį D. S. į galvos sritį, norėjo suduoti ir N. P., kuris stovėjo už mašinos su telefonu rankose, bet atsitraukė, kadangi jis skambino policijai. Kai I. S. puolė ant jo, ją kažkaip užkliuvo ir jie abu nugriuvo. Matė kaip N. P. smūgį sudavė M. K., buvo S. S., tik nematė ar jis kišosi į konfliktą. D. S. trenkė be priežasties, nes jis jam nieko nebuvo spėjęs padaryti, I. S. stumtelėjo netyčia.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., teisme buvo pagarsinti S. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos kaltinamasis patvirtino. Šiose parodymuose užfiksuota, kad <...> jis su broliais Mariumi ir K. K., M. K., S. T., M. L. gėrė per naktį prie tvenkinio Varkaliuose <...>, <...> nutarę važiuoti į Palangą nuvažiavo prie parduotuvės „Tuja“, esančios (duomenys neskelbtini) k, Plungės r., kur M. K. pirmas nuėjo į parduotuvę, po to grįžo į automobilį. Tada iš automobilio išlipo K. K. ir S. T.. Sėdint automobilyje jis išgirdo, kad lauke prie parduotuvės kažkas šūkauja. Pamatė, kad yra jam nepažįstamų asmenų, stovi „VW Golf“ automobilis, bei du vyriškiai lygtai konfliktuoja su K. K.. Išlipo iš automobilio ir nuėjo prie aukštesnio vyriškio <...>, <...> vyriškis buvo kumščius atkišęs į priekį <...>, <...> jis sudavė smūgį tam vyriškiui, pataikydamas į galvos sritį, galėjo pataikyti į pakaušį <...>, <...> taip galėjo pasielgti, nes būdamas neblaivus yra agresyvus, pasirodantis, padedantis draugams. Pamena, kad aukštąjį vyriškį gynė nuo jo moteris, kurią iš pykčio jis galėjo ir pastumi, nes pamena, kad moteris griuvo, atrodo, atsitrenkdama į tvorą, o po to griuvo ant žemės <...>. (T.1, b.l. 123, 126). Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Ieškovo N. P. ieškinį pripažįsta iš dalies – 1.000 Lt nuo bendrai reikalaujamų sumų, ieškovės I. S. ieškinio nepripažįsta. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, sutinka dirbti viešuosius darbus jei tokia bausmė bus paskirta.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. P. teisme parodė, kad prie parduotuvės jis atvyko kartu su drauge I. S., jos broliu ir tėvu, ten jau stovėjo kaltinamųjų mašina. S. S. nuėjo į parduotuvę, o jie iš mašinos išlipo vėliau. Dar būnant mašinoje pamatė, kaip vienas kaltinamųjų išlipęs iš savo mašinos pradėjo eiti link jų, agresyviai nusiteikęs, suprato, kad iškilo pavojus. D. S. nuėjo pasikalbėti, bet jį pradėjo stumdyti, todėl jis išlipo norėdamas su jais pasikalbėti. Jį pamatę kaltinamieji atėjo prie jo, apsupo, tada pajuto kaip M. K. sudavė jam. Kai nugriuvo jį spardė S. T. ir S. J.. Būdamas šoke visų smūgių nesuskaičiavo, tačiau jų buvo suduota daug, galimai apie trisdešimt rankomis ir kojomis, buvo taikoma į veidą. Muštynės pasibaigė kai M. K. ir I. S. pradėjo šaukti „ką jie daro“. Matė, kad I. S. buvo nugriuvusi, girdėjo kaip ji šaukė ir skyrė juos, S. S. sakė „ką jūs darot“. Tą pačią dieną kreipėsi į medikus, nes pradėjo tinti sumušimai. Buvo nuskeltas dantis, abu paakiai mėlyni, sužalota lūpa, buvo nubrozdintos kojos ir šonai. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš nuotraukų M. K. ir S. J.. Kadangi buvo sužalotas ir pasekmes sužalojimo jautė ilgai, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš visų trijų kaltinamųjų prašo priteisti 9.183,37 Lt turtinei ir 30.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Specialisto išvadoje Nr. G 166/12(07) N. P. konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvoje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinio antro danties nuskėlimas, poodinė kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairėje rankoje ir kojose, padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotus plokščius paviršiaus plotus, ne mažiau keturių smūginių kontaktų pasėkoje ir penkių trauminių faktorių poveikyje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (T.1, b.l. 19-20).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. P. iš jam pateiktų atpažinimui penkių asmenų nuotraukų (su priedais), atpažino M. K. ir S. J., kaip jį sumušusius asmenis. (T.1, b.l. 10-16).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. teisme parodė, kad tėvui S. S. nuėjus į parduotuvę, jie trise liko mašinoje. K. K. artinantis prie jų mašinos, išlipo brolis D. S., po jo - draugas N. P., po jo - ji. Tada iš kitos mašinos išlipo kaltinamieji ir pradėjo su jais muštis. M. K. trenkė N. P. kuris nugriuvo, tada visi puolė jį mušti gulintį, trankė su kumščiais, tampė, spardė. Kai ji kaltinamuosius tempė šalin, ją pastumdamas pargriovė S. J., dėl ko ji atsitrenkė į tvorą. Griūdama susiplėšė džinsus, nusibrozdino alkūnę, liko randas. Ji buvo pargriauta kai gelbėjo N. P.. Kadangi telefonų tada nei vienas nukentėjusysis neturėjo, ji šaukė, jog kas nors iškviestų policiją. Pirmą smūgį draugui sudavė M. K., o broliui - S. J.. S. T. taip pat sudavė jos draugui. Konfliktas truko apie 15 minučių. Kadangi buvo sugadinti džinsai, patyrė fizinį skausmą bei šoką, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl mušamų artimų žmonių, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš visų trijų kaltinamųjų prašo priteisti 150 Lt turtinei ir 850 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš nuotraukų kaltinamuosius M. K. ir S. J..

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. S. iš jai pateiktų atpažinimui penkių asmenų nuotraukų (su priedais), atpažino M. K. ir S. J., kaip jos draugą ir brolį sumušusius asmenis. (T.1, b.l. 34-41).

Nukentėjusysis D. S. teisme parodė, kad prie parduotuvės visus atvežė jo sesuo I. S.. Jis buvo gėręs alaus, apsvaigęs buvo nestipriai. Kaltinamieji muštynes pradėjo patys, be jokios priežasties, kurių metu jis nuo kažkurio „gavo į galvą“. N. P. spardė, tėvo nemušė, seserį buvo kažkas užkliuvęs, viskas truko apie 10 minučių. Jam turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis S. S. teisme parodė, kad jis nuėjo į parduotuvę ir konflikto pradžios nematė, o iš parduotuvės išėjęs pamatė, kad kaltinamieji spardė N. P., vienas kažkuris ir jam norėjo įspirti, bet smūgio išvengė. Po to kažkuris K. liepė kaltinamiesiems liautis, nes jį pažino. Tokie kaltinamųjų veiksmai jį išgąsdino. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad prie parduotuvės apsipirkti buvo atvykęs su draugais, kurie buvo išgėrę. Nukentėjusieji atvažiavo keturiese, dalis buvo neblaivūs. Kai N. P. išlipo iš mašinos, M. K. stovėjo lauke. N. P. pirmas pasakė kažką, M. K. kažką jam atsakė ir trenkė N. P., dėl ko pastarasis nugriuvo. Tada pradėjo pulti D. S., jį vijosi S. J.. I. S. lindo į vidurį, brolis ar S. J. ją pastūmė ir ji nugriuvo. Jis S. S. sakė, kad nelįstų į konfliktą, kad ir jam nekliūtų. Muštynės buvo apie pietus, gal 2 valandą dienos. Teisme pagarsinus M. K. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurodė, kad ne viskas atitinka tiesą, nes jam buvo liepiama taip kalbėti, grasino vėl uždaryti į areštinę. Prieš tai jį jau buvo uždarę, todėl ir pasirašė po protokolu, kad parodymai teisingi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p., teisme buvo pagarsinti M. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuota, kad <...> 2012-04-28 visą dieną, kartu su broliu K. K., draugais S. J., M. K. buvo prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) k. Plungės r., kur visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus bei praleido naktį. 2012-04-29 ryte prie jų prisijungė S. T. ir M. L. Visą dieną draugai ir jo brolis K. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis degtinės negėrė, nes savo automobiliu „BMW“ galvojo važiuoti į Palangą. Apie 18⁰⁰ val. jis su draugais nuvažiavo prie parduotuvės „Tuja“, esančios (duomenys neskelbtini) k. Plungės r., kur jis vienas nuėjo į parduotuvę. Po 2-3 minučių grįžo į savo automobilį. Tada į parduotuvę ėjo jo draugai. Negali pasakyti ar jie nuėjo iki parduotuvės ar ne, nes nekreipė dėmesio. Tuoj pat prie parduotuvės atvažiavo automobilis, kuriame matė tris vyriškius, tai buvo S. Išgirdo, kad jo draugai susišūkavo, pamatė, kad jie mušasi su vienu iš S., berods pirmas vyriškiui sudavė smūgį M. K.. Matė, kad prie to vyriškio puolė S. T. ir S. J.. Po to matė, kad S. J. smūgiavo S. sūnui, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, šalia jo automobilio. Matė, kaip šviesių plaukų vyriškiui nugriuvus ant žemės S. T. spardė vyriškį. Kas dar spardė negali pasakyti, nes viskas vyko labai staiga. Matė, kad moteris gelbėjo tą vyriškį, kad S. J. stumdamas, griūdamas, puolė prie to vyriškio, dėl ko griuvo ir moteris. Jis stūmė S. T. nuo gulinčio vyriškio, liepė ramintis. S. T. eidamas link jo automobilio, spyrė S. tėvui, tačiau pastarasis jį nustūmė ir nepataikė. Priėjus prie S. ir paklausus kas įvyko, kodėl susimušė, S. nieko neatsakė. Draugams dar kartą liepė ramintis ir sėsti į automobilį, ką jie ir padarė <...>. (T.1, b.l. 83).

Liudytojas M. L. teisme parodė, kad jam su S. J. sėdint automobilyje prasidėjo neramumai aikštelėje prie parduotuvės. Pirmas išlipo S. J., vėliau - jis. Išlipęs matė kaip M. K. trenkė N. P. kumščiu vieną kartą. Po smūgio sudavimo išėjo pardavėja ir liepė ramintis, nes jau iškvietė policiją.

Liudytojas K. K. teisme parodė, kad jam su M. K. einant į parduotuvę matė kaip atvyko nukentėjusieji, iš jų kažkas parodė gestą su vienu pirštu. Kai abu išėjo iš parduotuvės, nukentėjusieji stovėjo mašinų aikštelėje, tada M. K. sudavė smūgį N. P. ranka.

Veikos kvalifikavimas. Kaltinamųjų veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką ir šis sutrikdymas buvo realus.

Ištirtais įrodymais nustatyta viešoji vieta – prie tuo metu veikusios parduotuvės „Tuja“, (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, kur be kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų buvo daugiau žmonių, kaltinamieji prieš nukentėjusiuosius vartojo smurtą matant S. S., ten bet kada galėjo pasirodyti ir kitų žmonių, kadangi nebuvo vėlus laikas, todėl pripažintini įžūliais. Šiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Surinkti ir teisme ištirti įrodymai įrodo kaltinamųjų M. K. ir S. J. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamųjų veiksmai dėl fizinio smurto pavartojimo prieš nukentėjusiuosius, kuriais N. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, D. S. ir I. S. sukeltas fizinis skausmas, vertintini kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, kadangi nenustatyta jokia netinkama nukentėjusiųjų veika kaltinamųjų atžvilgiu. Kaltinamieji savo įžūliu elgesiu demonstravo elgesio taisyklių ir moralės normų visuomenėje nepaisymą, siekimą pažeisti nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas ir sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką, dėl ko buvo kviečiama policija, jų veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl skirtina bausmė.

Bausmės skyrimas. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmes kaltinamiesiems M. K. ir S. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Abu kaltinamieji teisiami už tyčinį nesunkų nusikaltimą, kurį S. J. padarė būdamas nepilnamečiu, abu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, S. J. anksčiau neteistas, M. K. turi neišnykusį teistumą, M. K. dirba, S. J. mokosi, ankstesnės mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, po šio nusikaltimo padarymo abu vėliau neteisti. S. J. į policiją dominančių vaikų kartoteką buvo įrašytas nuo 2008-02-04 už vagiliavimą, alkoholio vartojimą. Nustatytos abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kurių atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančiomis – veika padaryta bendrininkų grupe, apsvaigus nuo alkoholio. Nors S. J. teigė kaltę pripažįstantis iš dalies, iš jo duotų parodymų teisme, pripažinus savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis kaltę pripažino visiškai. Duodant parodymus teisme bei suteikus teisę į paskutinį žodį, abu kaltinamieji nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatas, pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, pagal BK 56 str. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus kaltinamųjų asmenybes, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, galima daryti prielaidą, kad kaltinamojo M. K. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimą, tokiu būdu apribojant galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tai skatins laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, o nevykdant paskirto teismo įpareigojimo, bus galima spręsti klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo (BK 75 str. 5 d.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nuostatas, bausmės vykdymo atidėjimą galima taikyti asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam S. J. teismas skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi jis yra dieninių studijų moksleivis, todėl viešųjų darbų bausmės paskyrimas gali būti apsunkintas dėl bausmės įvykdymo. Bausmė bauda neskirtina kaip nedirbančiam, nes ši bausmė gali būti neįvykdyta.

Civiliniai ieškiniai. Ieškovo - valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ieškinio nagrinėjimo procesas nutrauktinas, kadangi dar ikiteisminio tyrimo metu atlygintos gydymo išlaidos gera valia (T.1, b.l. 24-26, 30), ieškinio reikalavimo ieškovas atsisakė (T.1, b.l. 146).

Ieškovo N. P. ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kuriuos privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 str.), ieškovui įrodžius aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas rašytiniais įrodymais tik iš dalies (T.3, b.l. 17, 18, 24). Iš prašomų priteisti 9.183,37 Lt turtinei žalai atlyginti, rašytiniais įrodymais yra pagrįsta tik 629,39 Lt suma, todėl išieškotina. Kasos čekių kopijos, dėl odontologo paslaugų, kopijuotos ant pasikartojančių 2012-05-30, 2012-06-292012-09-07 datomis pažymėtų ligos istorijos lapų, nepateikti šių duomenų originalai, kas teismui neleidžia tinkamai įvertinti, ar šios išlaidos yra susijusios su pažeistu dantimi, ar šiaip dantų gydymas (T.3, b.l. 10-12, 14), todėl likusioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad N. P. sužalojimus padarė kaltinamieji. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų (T.3, b.l. 6-16, 19-23), nuosprendyje aptartos specialisto išvados (T.1, b.l. 19-20) ir kitų įrodymų matyti, kad ieškovui nusikalstamais atsakovų veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo buvo gydomas ambulatoriškai, neabejotinai nukentėjusysis patyrė skausmą ir laikinus nepatogumus. Tačiau ir įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismo manymu, prašomos priteisti 30.000 Lt žalos dydis yra per didelis. Ieškovas nebuvo gydomas stacionariai, jam nenustatytas nedarbingumo lygis. Nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyros, todėl nesutinka su ieškovo prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Ieškovės I. S. ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, o ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, įrodytumo teismas remiasi norminėmis ir procesinėmis civilinės teisės normomis, apie kurias pasisakė sprendžiant N. P. ieškinio pagrįstumo klausimą.

Ieškinio reikalavimas dėl 150 Lt turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, todėl atmestinas.

Prašoma priteisti 850 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįsta ir per didelė, kadangi ieškovei jokie sužalojimai nebuvo padaryti, nebuvo gydoma netgi ambulatoriškai, apart baimės ir išgąsčio jokių nepatogumų nepatyrė, todėl teismas nesutinka su ieškovės prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Abu ieškovai prašo žalą iš atsakovų, taip pat ir iš S. T., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą bylą, išieškoti solidariai, kadangi žalą padarė veikdami bendrai. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 str.).

Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 str. 1 d). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Teismų praktikoje taip pat laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kuriuo byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).

Kiti klausimai. M. K. į bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas (BK 66 str.).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 (vienerius) metus, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 4 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, nuteistąjį M. K. įpareigoti visą šį laikotarpį tęsti darbą.

Į bausmės laiką įskaityti M. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-08-30 iki 2013-08-31 (vieną parą).

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus, apie tai informuojant Plungės rajono PK.

S. J. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus, nuteistąjį S. J. įpareigoti visą šį laiką mokytis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Abiem nuteistiesiems bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ieškinio nagrinėjimo procesą nutraukti.

N. P. ieškinį tenkinti iš dalies, solidariai iš M. K. ir S. J. priteisti 629,39 Lt (šešis šimtus dvidešimt devynis litus 39 ct) turtinei žalai atlyginti, 2.000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti N. P., likusioje dalyje jo ieškinį atmesti.

I. S. ieškinį tenkinti iš dalies, solidariai iš M. K. ir S. J. priteisti 200 Lt (su šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti I. S., likusioje dalyje jos ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skundu ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.