Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-913/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-03
Bylos Nr.
1-53-913/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Kaltinamasis
V. K.
Civilinis ieškovas
G. T.
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-53-913/2022Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35013-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.;1.2.18.3.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.1. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Dariui Karveliui,nedalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: 1) 1993-01-22 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal iki 2003-05-01 galiojusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m.; 2) 1995-03-31 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal iki 2003-05-01 galiojusį BK 16 str. 2 d. ir 146 str. 2 d. laivės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 3 ) 1997-07-21 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal iki 2003-05-01 galiojusį BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; 4) 1998-06-29 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal iki 2003-05-01 galiojusį BK 278 str. 1 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m.; 5) 2002-01-22 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal iki 2003-05-01 galiojusį BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 6 ) 2004-03-03 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 m.; 7) 2004-08-23 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn.; 8) 2007-09-04 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. areštu 90 parų; 9) 2008-09-26 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 10) 2008-10-30 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn.; 11) 2009-03-05 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 178 str. 2 d. 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 12) 2013-05-06 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 3 MGL dydžio bauda; 13) 2013-11-21 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., 2014-02-14 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendis ir paskirta galutinė 1 m. laisvės atėmimo bausmė; 14) 2014-02-20 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. ir 3 MGL dydžio bauda; 15) 2016-05-13 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 8 MGL dydžio bauda; 16) 2016-11-25 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m., 2017-06-07 nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 17) 2019-10-10 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų pagal BK 178 str. 2 d. areštu 60 parų; 18) 2020-02-18 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. areštu 60 parų; 19) 2020-12-22 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų pagal BK 178 str. 2 d. areštu 60 parų, 2021-02-12 paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus atlikus arešto bausmę, kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2021 m. spalio 8 d., apie 10 val., būdamas remontuojamame pastate Anykščiuose, Muziejaus g. 6A, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą - pinigus, pagrobė piniginėje buvusią G. T. priklausančią SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir jos identifikavimo duomenis.

Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. K. 2021 m. spalio 8 d. neteisėtai įgijęs G. T. SEB banko kortelę ir jos PIN kodą, neteisėtai juos panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti - 2021 m. spalio 8 d., 11.23 val., SEB banko bankomate, esančiame Anykščiuose, J. Biliūno g. 13, iš G. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus paėmė 800 Eur - tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą G. T. priklausantį turtą - 800 Eur.

Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. K. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ėjo į stotį. Užėjo į parduotuvę. Prieš tai eidamas pamatė atrakintas duris ir ten rado maišelį. Maišelį paėmė. Ir prie autobusų stoties patikrino. Ten buvo piniginė, pinigų neatsimena ar buvo. Buvo kortelė su skaičiais, PIN, kad galėtų pasiimti pinigus. Tada iš stoties nuėjo iki parduotuvės IKI ir nusiėmė pinigus. Pirmą kartą nusėmė 600 Eur, antrą kartą 200 Eur. Kortelę paliko bankomate, o pinigus pasiėmė. Ieškinį pripažįsta, žalos neatlygino, nes nukentėjusiojo nematė. Sutiko, kad byla būtų išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2021 m. spalio 8 d., apie 10 val., laukdamas autobuso ir norėdamas atsigerti užėjo į remontuojamą pastatą, esantį Anykščiuose, Muziejaus g., ir pavogė piniginę, kurioje rado G. T. SEB banko kortelę bei voko skiautę su užrašytu PIN kodu. Tą pačią dieną, apie 11 val., nuėjęs į bankomatą, esantį Anykščiuose, J. Biliūno g., pasinaudodamas pavogta kortele ir PIN kodu, iš G. T. sąskaitos per du kartus nuėmė 800 Eur. Dalį pinigų išleido pirkdamas alkoholinius gėrimus ir maistą, kitus girtaudamas pametė. Pavogta SEB banko kortelė užstrigo ir liko bankomate, voko skiautę su užrašytu PIN kodu išmetė (tomas 1, b. l. 70-71, 75-76).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. T. parodė, kad 2021 spalio 8 d., apie 15.30 val., pastebėjo, kad iš remontuojamo pastato, esančio Anykščiuose, Muziejaus g. 6A, patalpų, kur dirbo apdailos darbus, pavogtas jo bevertis maišelis su beverte pinigine, kurioje buvo SEB banko kortelė, voko skiautė su užrašytu PIN kodu, įvairios nuolaidų kortelės, jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė ir 5 Eur. Patikrinęs sąskaitą pamatė, kad pasinaudojus jo SEB banko kortele nuo jo sąskaitos 2021-10-08 11.23 val. ir 11.24 val., per du kartus, išgryninti 800 Eur. Iš viso jam buvo padaryta 944 Eur turtinė žala, nes reikėjo išsiimti naujus dokumentus, kainavo kelionės išlaidos (tomas 1, b. l. 5-8, 22-24).

Iš 2021 m. lapkričio 10 d. AB SEB banko rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad G. T. mokėjimo kortelė buvo rasta bankomate Nr. 20440233, esančiame Anykščiuose, J. Biliūno g. 13 (tomas 1, b. l. 60).

Iš 2021 m. spalio 8 d. G. T. pateiktų fotolentelių nustatyta, kad telefono ekrane užfiksuotas AB SEB banko mobiliosios programėlės nuotraukas, kuriose matyti, kad nuo jo sąskaitos 2021-10-08, 11.23 val., nuimti 600 Eur, 11.24 val. - 200 Eur (tomas 1, b. l. 10-11).

Iš 2021 m. spalio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad parduotuvės ,,IKI“, esančios Anykščiuose, J. Biliūno g. 13, apsaugos darbuotoja pateikė diską su 2021 m. spalio 8 d. vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotais vaizdais (tomas 1, b. l. 34)

Iš 2021 m. spalio 22 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotas įrašas apžiūrėtas, jame matyti, kad 2021 m. spalio 8 d., 11.20 val., į parduotuvę įeina V. K., kuris 11.21 val. prieina prie SEB bankomato, o 11.25 val. išeina iš bankomato patalpos (tomas 1, b. l. 35-36).

Iš 2021 m. spalio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad V. K. pateikė striukę ir sportinius batelius (tomas 1, b. l. 38-39), kurie tą pačią dieną apžiūrėti (tomas 1, b. l. 40-43).

Iš 2021-10-15 AB SEB banko rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad AB SEB bankas pateikė 2021 m. spalio 8 d. G. T. AB SEB banko mokėjimo kortelės panaudojimo AB SEB banko bankomate Nr. 20440233, esančio Anykščiuose, J. Biliūno g. 13, fotonuotraukas (tomas 1, b. l. 50-54). 2021 m. lapkričio 16 d. nuotraukos buvo apžiūrėtos. Nustatyta, kad 2021 m. spalio 8 d., nuo 11.23.01 val. iki 11.23.53 val., prie bankomato stovintis V. K., pasinaudodamas banko kortele, per du kartus nuima pinigus (tomas 1, b. l. 55-57).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių. Taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtą įgijimą (pirkimą, radimą ir pan.) ar (ir) laikymą – ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-252-693/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku pagrobimo būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą nukentėjusiajam G. T.. V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jis užėjo į remontuojamą pastatą, esantį Anykščiuose, Muziejaus g., ir pavogė piniginę, kurioje rado G. T. SEB banko kortelę bei voko skiautę su užrašytu PIN kodu. Tą pačią dieną, apie 11 val., nuėjęs į bankomatą, esantį Anykščiuose, J. Biliūno g., pasinaudodamas pavogta kortele ir PIN kodu, iš G. T. sąskaitos per du kartus nuėmė 800 Eur. Nukentėjusysis G. T. nurodė, jog 2021 spalio 8 d., apie 15.30 val., pastebėjo, kad iš remontuojamo pastato, esančio Anykščiuose, Muziejaus g. 6A, patalpų, kur dirbo apdailos darbus, pavogtas jo bevertis maišelis su beverte pinigine, kurioje buvo SEB banko kortelė, voko skiautė su užrašytu PIN kodu, įvairios nuolaidų kortelės, jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė ir 5 Eur. Patikrinęs sąskaitą pamatė, kad pasinaudojus jo SEB banko kortele nuo jo sąskaitos 2021-10-08 11.23 val. ir 11.24 val., per du kartus, išgryninti 800 Eur. Darytina išvada, jog kaltinamasis V. K. suvokė, jog pagrobdamas banko kortelę, veikia neteisėtai, tačiau norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Jo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas ir laikymas, t. y. nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K., aukščiau nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko kortelę), panaudojo šią kortelę bei svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (prie banko kortelės buvusį ant lapo skiautės užrašytą kortelės PIN kodą), neteisėtai inicijuodamas kaltinime išvardintas finansines operacijas, kurių metu, melagingai identifikuodamas save kaip G. T., iš AB SEB banko bankomato išgrynino 800 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas svetimą – G. T. priklausantį turtą.

V. K. neneigė, jog pagrobęs nukentėjusiojo banko kortelę ją panaudojo atlikdamas finansines operacijas – per du kartus naudodamasis šia kortele išsiėmė 800 Eur iš bankomato. Nusikaltimų tyrimui aktualiu laiku bankomato vaizdo kamerų nuotraukose užfiksuotas V. K.. Šių įrodymų turinys atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Visų kaltinime nurodytų finansinių operacijų inicijavimas kvalifikuotinas kaip viena tęstinė veika. Pagal kasacinio teismo praktiką, nusikalstamos veikos, padarytos neteisėtai atliekant finansines operacijas su svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, tęstinumas nustatomas tais atvejais, kai pasikartojantys veiksmai būna nukreipti į to paties asmens turto užvaldymą ir bankininkystės duomenų naudojimą, prisijungimą prie tos pačios sąskaitos ir pinigų paėmimą iš jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-168-788/2016).

Kaip jau minėta, V. K. buvo visiškai aišku, jog pagrobta G. T. banko kortele jis disponuoja neteisėtai, neturi jokio leidimo šios kortelės pagalba inicijuoti finansines operacijas ir paimti iš G. T. banko sąskaitos lėšas. Inicijuodamas šias finansines operacijas, išgrynindamas kaltinime nurodytas sumas bei tokiu būdu užvaldydamas G. T. priklausantį turtą, jis neabejotinai suvokė neteisėtą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį, tačiau norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes V. K. padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Abi veikos padarytos idealiąja sutaptimi.

Dėl bausmių skyrimo

V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kiti du – apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikos baigtos), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas 19 kartų, pagrinde už nusikaltimus nuosavybei, šias nusikalstamas veikas atliko išėjęs iš įkalinimo įstaigos, labai daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus ir kt. (tomas 1, b. l. 167-192), įrašytas į priklausomybės alkoholio ligų sąrašą, nustatytas impulsyvusis tipas, psichiatro įskaitoje neregistruotas (tomas 1, b. l. 194). Kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat neturi teisėto pajamų šaltinio, todėl atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą, manytina, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta už kiekvieną iš nusikaltimų paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nesiekia šios bausmės vidurkio, nustatyto straipsnio sankcijoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, skiriamos už BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, bendrintinos apėmimo būdu, kadangi šie nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, skiriama už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kadangi šis nusikaltimas padarytas realiąja sutaptimi. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. K. skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jo naudai 944 eurų turtinę žalą (tomas 1, b. l. 32-33). Nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos jam padaryta 944 Eur turtinė žala. Kadangi padaryta žala neatlyginta, prašo iš kaltinamojo priteisti 944 Eur patirtą turtinę žalą.

Kaltinamasis V. K. civilinį ieškinį pripažino.

Nukentėjusiojo G. T. civilinis ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis G. T. patyrė 944 Eur turtinę žalą. Tarp kaltinamojo neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos sąlygos kilti kaltinamojo civilinei deliktinei atsakomybei. Teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, ginčo dėl jo dydžio nėra, todėl nukentėjusiajam G. T. iš kaltinamojo V. K. priteistina 944 Eur suma nukentėjusiojo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta 2022 m. sausio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b. l. 32-34), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Darius Karvelis teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 73,40 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, šioje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes be gynėjo dalyvavimo kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo supaprastintame procese. Remiantis išdėstytu, teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam V. K. 2021 m. spalio 21 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 77-78). Kadangi kaltinamasis V. K., kaip recidyvistas, yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl laisvės atėmimo bausmės už padarytas veikas paskyrimo, kaltinamajam V. K., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, šioje baudžiamojoje byloje buvusi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra keistina į suėmimą, suėmimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas (BPK 122, 123, 127 str.).

Kiti klausimai

V. K. striukė ir sportiniai bateliai 2021 m. spalio 21 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu grąžinti V. K. (b. l. 44-45), atsižvelgiant į tai, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas nespręstinas. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301 – 303, 307 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir V. K. skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir skirti V. K. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 3 d.

Kaltinamajam V. K. baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.

Nukentėjusiojo G. T. civilinį ieškinį patenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam G. T. 944 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam V. K. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė