Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-2857-437/2016 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00581-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.10.3, 1.10.10, 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 8 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant pareiškėjos atstovams G. L. ir O. S., atsakovo atstovams J. O. ir L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Neo Group“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Neo Group“ su skundu (b. 1. 52-59) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - ir Komisija) 2014-12-31 sprendimą „Dėl UAB „Neo Group“ skundo“ Nr. S-250(7-225/2014); 2) įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti 2014-10-30 UAB „Neo Group“ pateiktą skundą „Dėl 2014 m. spalio 6 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo „Dėl UAB „Neo Group“ skundo“ Nr. 1A-515“.

Pareiškėja paaiškina, kad Komisija ginčijamu sprendimu atmetė jos 2014-10-30 skundą kaip nepagrįstą ir patvirtino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas) 2014-10-06 sprendimą Nr. 1A-515. Skundu Komisijos prašė pakeisti Muitinės departamento sprendimą ir patenkinti 2014-06-27 Klaipėdos teritorinei muitinei (toliau - ir Muitinė) pateiktą prašymą dėl importo muito ir pridėtinės vertės mokesčių (toliau – PVM) perskaičiavimų importo deklaracijose Nr. 10MLTLUAOOOIM004339 (2010-04-12), Nr. 10LTLUA000IM005EE0 (2010-06-03) ir Nr. 10LTLUA000IM005127 (2010-05-06) taikant preferencinį muitų tarifą importuotoms prekėms.

Komisija, neįsigilinusi į visas bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai padarė išvadą, kad pateikti papildomi dokumentai nėra nauji įrodymai byloje, kadangi išimtinai vertindama vien tik pateiktas A formos kilmės sertifikatų kopijas, akivaizdžiai ignoravo ir nepasisakė dėl pateiktų kitų papildomų importuotų prekių kilmę pagrindžiančių dokumentų.

Komisija nepagrįstai nepasisakė dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, motyvuodama tuo, kad nėra teisinio pagrindo grąžinti importo mokesčius, kadangi yra pasibaigęs Muitinės kodekso 236 str. 2 d nustatytas 3 (trejų) metų terminas pateikti prašymą dėl preferencinio muitų tarifo taikymo. Komisija, priimdama sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad nurodytas terminas niekada nebuvo kvestionuotas pačios muitinės ir nebuvo ginčo objektu, tuo nepagrįstai suvaržydama jos teises. Tai patvirtina ir faktas, kad Muitinės departamentas savo sprendime (kuris buvo priimtas jau pasibaigus 3 (trejų) metų terminui), įvertinęs Muitinės kodekso 236 str. 2 d nuostatas, nurodė, kad turint pakankamai įrodymų turi teisę nagrinėjamu atveju kreiptis į Muitinę dėl pažeistų savo teisių gynimo.

Komisija neteisingai traktavo terminų skaičiavimo taisykles ir neatsižvelgė į faktą, kad skaičiavimas net 2 (dvejiems) metams turėjo būti sustabdytas dėl muitinės aplaidaus neveikimo. Komisija, neatsižvelgdama ir neanalizuodama galimų muitinės aplaidaus neveikimo apskundimo rezultatų, klaidingai teigė, kad ji šiame ginčo etape nebegali remtis muitinės aplaidžių neveikimu

įrodinėjant „ypatingų aplinkybių“ egzistavimą siekiant pagrįsti Muitinės kodekso 236 str. 2 d. nustatyto 3 (trejų) metų termino pratęsimo galimybę.

Paaiškina, kad 2014-06-27 su prašymu kreipėsi į Muitinę, kuri 2014-08-13 priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4LM190848S, kurioje savo sprendimą netenkinti prašymo motyvavo ne tuo, kad yra pasibaigęs 3 (trejų) metų terminas prašymui paduoti, bet argumentais, išimtinai susijusiais su ginčo esme, t. y. vertino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias importuotų prekių kilmės pagrindimą bei nagrinėjo pateiktus įrodymus, ir visai nekvestionavo termino prašymui dėl importo muitų grąžinimo pateikti.

Pažymi, kad 2014-09-05 apskundus Muitinės priimtą patikrinimo ataskaitą Nr. 4LM190848S MD ir šiai institucijai priėmus Muitines departamento sprendimą, ji nieko nepasisakė dėl galimai praleisto termino prašymo Muitinei pateikimui, o nagrinėjo pateiktą skundą iš esmės, t.y. vertino byloje esančius įrodymus.

Pareiškėjos teigimu, tokiais veiksmais tiek Muitinė, tiek Muitinės departamentas pripažino, kad 3 (trejų) metų terminas, nustatytas Muitinės kodekso 236 str. 2 d. yra dar nesuėjęs. Tokią išvadą daro todėl, kad laikotarpiu nuo 2010-10-22, kada buvo informuota apie pradėtą importuotų prekių autentiškumo ir kilmės paskesnio patikrino procedūrą, iki 2012-10-17, kada Muitinė buvo informuota, kad atsakymas iš Saudo Arabijos įgaliotos institucijos nėra gautas, 3 (trejų) metų termino skaičiavimas turėjo būti sustabdytas. Taigi, net ir tuo atveju, jei minėto termino skaičiavimo pradžios momentą laikyti importo deklaracijų pateikimo dieną (2010-04-12, 2010-05-06, 2010-06- 03) Muitinės kodekso 236 str. 2 d. nustatytas 3 (trejų) metų terminas sueis atitinkamai tik 2015 m. balandžio - birželio mėnesiais, atsižvelgiant į konkrečios deklaracijos įforminimo dieną. Komisija turėjo atsižvelgti į 2014-10-30 skunde išdėstytus argumentus ir išnagrinėti skundą iš esmės, kadangi, 3 (trejų) metų terminui nepasibaigus, jis turėjo pilną teisę kreiptis dėl importo muitų permokos grąžinimo. Vadovaujantis lingvistine Muitinės kodekso 236 str. 2 d. antros pastraipos formuluote, jam taikomas 3 (trejų) metų terminas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje turėtų būti laikomas kaip atnaujinamasis ir todėl esant ypatingoms aplinkybėms turėtų būti pratęsiamas. Svarbiomis priežastimis bei ypatingomis aplinkybėmis, turėtų būti laikomas Muitinės departamento ir Muitinės aplaidus neveikimas, kai šios institucijos 2010-10-20 pradėjusios paskesnį pakaitinių A formos sertifikatų patikrinimą jį užvilkino net 14 (keturiolika) mėnesių ir apie atsisakymą suteikti teisę susigrąžinti permokėtas muitų sumas pranešė tik 2012-10-26. Visą šį laikotarpį turėjo pagrįstą lūkestį, kad bus operatyviai gautas kompetentingų Saudo Arabijos institucijų patvirtinimas dėl prekių kilmės autentiškumo ir dėl to nesiėmė kitų galimų veiksmų savo pažeistoms teisėms apginti.

Paaiškina, kad vengdama formalaus bylinėjimo ir siekdama pasinaudoti jai teisės aktais suteikta teise, neatidėliodama per savo prekybos partnerius Europoje (duomenys neskelbtini) susisiekė su Saudo Arabijos eksportuotoju (duomenys neskelbtini), kad šis pateiktų papildomus įrodymus (tame tarpe A formos sertifikatus ir prekių gabenimo iš Saudo Arabijos į Belgiją dokumentus). Ilgą laiką šių įrodymų pateikti Saudo Arabijos eksportuotojas nesutiko, motyvuodamas nenoru atskleisti komercinę paslaptį sudarančių pirminio sandorio sąlygų. Tačiau ilgų derybų rezultate su Saudo Arabijos eksportuotojų susitarti pavyko ir jo turimi prekių kilmę patvirtinantys dokumentai buvo gauti (pirminiai A formos kilmės sertifikatai, prekių gabenimo iš Saudo Arabijos į Belgiją dokumentai, Eksportuotojo patvirtinimas, kad prekės yra Saudo Arabijos kilmės). Šiuos prekių kilmę pagrindžiančius dokumentus iš karto po gavimo 2014 balandžio mėnesį pateikė Muitinei.

Komisijos sprendimas atsisakyti vertinti Muitinės ir Muitinės departamento veiksmus, tiriant importuotų prekių kilmę, vien todėl, kad bendrovė jų nurodytais terminais neskundė, suvokdama, kad tai būtų tik formalus bylinėjimasis, o rinko papildomus įrodymus importuotų prekių kilmės pagrindimui, prieštarauja ne tik teisingumo bei protingumo kriterijams, tačiau ir proceso ekonomiškumo principui.

Faktines bylos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė, 2014-10-06 Muitinei pateikdama prašymą ir siekdama išsklaidyti bet kokias abejones dėl importuotų prekių kilmės, pateikė ir naujus įrodymus, t. y. A formos sertifikatų kopijas, prekių gabenimo dokumentus, pagrindžiančius, kad importuotos prekės buvo atgabentos iš Saudo Arabijos į Belgiją, importuotų prekių įsigijimą

patvirtinančias sąskaitas faktūras, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, savo bei tiekėjo papildomus paaiškinimus, oficialų eksportuotojo pareiškimą, kad prekių kilmės šalis yra būtent Saudo Arabija ir kitus sandorio aplinkybes ir importuotų prekių kilmę pagrindžiančius įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad visi aukščiau išvardinti įrodymai mokesčių administratoriui buvo pateikti jau po 2012-10-26 Muitinės priimtos supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2LM190844S, tačiau nei Muitinė, nei Muitinės departamentas, nei Komisija jų atskirai netyrė, teigė, kad dėl importuotų prekių kilmės jau yra atliktas tyrimas 2012-10-26 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 2LM190844S. Pareiškėja su šia išvada nesutinka, teigia, kad pateikus naujus įrodymus, visos prašymą grąžinti importo muitų permoką nagrinėjusios institucijos nepagrįstai ignoravo papildomus įrodymus, pasisakė vien tik dėl A formos kilmės sertifikatų kopijų. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime (b. 1. 103-105) pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėja prašymą Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė 2014-06-27, o Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnyje yra nustatytas 3 metų prašymo dėl importo muitų grąžinimo pateikimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo skolininko informavimo apie tokių muitų sumą dienos. Šiuo atveju pareiškėja pateikdama importo deklaracijas muitinei pati deklaravo mokėtinus mokesčius, o dėl prievolės mokėti mokesčius atsiradimo pareiškėja buvo informuota muitinei priėmus importo deklaracijas (Nr. 10LTLUA000IM004339 (2010-04-12), Nr. 10LTLUA000IM005EE0 (2010-06-03) ir Nr. 10LTLUA000IM005127 (2010-05-06)), tai yra informacija apie mokėtinus mokesčius yra nurodyta pareiškėjos importo deklaracijose. Šiuo metu nuo pareiškėjos informavimo apie mokėtinų mokesčių sumą yra praėję daugiau kaip 3 metai, todėl pareiškėjos argumentai dėl nepraleisto muito grąžinimo termino turėtų būti laikytini nepagrįstais.

Pažymi, kad šiuo metu pareiškėja skundžia Muitinės departamento 2014-10-06 sprendimą Nr. I A-515 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-08-13 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4LM190848S dėl naujai pateikto prašymo, o pastabas teikia dėl kito jau įsiteisėjusio Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-10-26 sprendimo Nr. 2LM190844S, kurio apskundimui jau yra praėję visi teisės aktų nustatyti terminai. Dėl pirminio pareiškėjos prašymo ir jame nurodytų ginčo prekių kilmės jau yra atliktas prekių kilmės patikrinimas, Saudo Arabijoje išduoti A formos kilmės sertifikatai (Nr. A917171 (2010-04-13), Nr. A917169 (2010-04-14), Nr. A919887 (2010-03-09), Nr. A919840 (2010-03-09), Nr. A 919848 (2010-03-09)) buvo išsiųsti tikrinimui ir priimti įsiteisėję Klaipėdos teritorinės muitinės bei Muitinės departamento sprendimai. Jeigu pareiškėja turėjo pastabų ar reikalavimų, susijusių su Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-10-26 sprendimo Nr. 2LM190844S priėmimo ar nepriėmimo terminais, tai galėjo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti visas savo pastabas ir skundus iki 2012-10-26 sprendimo Nr. 2LM190844S priėmimo ir po šio sprendimo priėmimo. Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmų dėl pareiškėjos prašymo nagrinėjimo iki sprendimo priėmimo, ir taip pat neskundė sprendimo kai jis jau buvo priimtas, todėl remtis argumentais dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-10-26 sprendimo Nr. 2LM190844S, yra netikslinga.

Ginčas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-10-26 sprendimo Nr. 2LM190844S šiuo metu jau yra pasibaigęs, sprendimas įsiteisėjęs ir privalomas šalims vykdyti, nes Muitinės departamentas 2014-06-13 sprendimu Nr. 1A-332 termino skundui paduoti neatnaujino ir pažymėjo, kad argumentai dėl verslo partnerių vėlaus atsakymo pateikimo, negali būti pripažįstami svariais įrodymais dėl termino atnaujinimo. Sprendimas dėl termino neatnaujinimo teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nebuvo apskųstas teismui.

Pažymi, kad pareiškėjos pateikti Saudo Arabijos A formos kilmės sertifikatai (Nr. A917171 (2010-04-13), Nr. A917169 (2010-04-14), Nr. A919887 (2010-03-09), Nr. A919840 (2010-03-09), Nr. A 919848 (2010-03-09)), kuriuos pareiškėja pateikia kaip naujus įrodymus, yra tie patys A formos kilmės sertifikatai, kurių pagrindu išduoti Belgijoje pakaitiniai sertifikatai dėl kurių muitinė jau kreipėsi į Belgijos muitinę dėl prekių kilmės patvirtinimo ir, dėl kurių 2012-09-19 buvo gautas Belgijos muitinės atsakymas. Belgijos muitinė nurodė, kad atliekant prekių kilmės patikrinimą, kreipėsi į Saudo Arabijos įgaliotą instituciją dėl A formos kilmės sertifikatų (Nr. A917171 (2010- 04-13), Nr. A917169 (2010-04-14), Nr. A919887 (2010-03-09), Nr. A919840 (2010-03-09), Nr. A

919848 (2010-03-09)), išduotų Saudo Arabijoje ir skirtų į Belgiją įvežtoms prekių siuntoms, tačiau prekių kilmė nebuvo patvirtinta. Kadangi deklaracijų įforminimo metu pareiškėja pateikė Belgijos išduotus pakaitinius kilmės sertifikatus, tai prekių kilmės tikrinimą atliko Belgijos muitinė. Remiantis tuo, kas pirmiau nurodyta, Klaipėdos teritorinėje muitinėje 2012 -10-26 buvo priimtas sprendimas, įformintas supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190844S. Pažymi, kad šis sprendimas priimtas dėl pirminio pareiškėjos prašymo netenkinimo, bet ne dėl naujai įregistruotos mokestinės prievolės ar apskaičiuotų mokesčių. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neskundė ir Belgijos muitinės atlikto prekių kilmės patikrinimo procedūros trukmės.

Kadangi dėl pareiškėjos pateiktų A formos kilmės sertifikatų (Nr. A917171 (2010-04-13), Nr. A917169 (2010-04-14), Nr. A919887 (2010-03-09), Nr. A919840 (2010-03-09), Nr. A 919848 (2010-03-09) ir prekių kilmės jau yra atliktas patikrinimas ir priimti bei įsiteisėję Klaipėdos teritorinės muitinės (2012-10-26 Nr. 2LM190844S) bei Muitinės departamento (2014-06-13 Nr. 1A-332) sprendimai, tai šių A formos kilmės sertifikatų pateikimas dar kartą po daugiau kaip trijų metų nuo importo muitinės deklaracijų įforminimo, negalėjo būti vertintinas ir pripažįstamas kaip nauji įrodymai dėl prekių kilmės. Pareiškėjas, būdamas atidus ir pareigingas tiek prieš vykdydamas muitinės procedūras, tiek ir po to taip pat turėjo teisę savo iniciatyva kreiptis į eksportuotoją su prašymu dėl prekių kilmės įrodymų pateikimo Saudo Arabijos institucijai, kuri yra Vyriausybės įgaliota tikrinti ir patvirtinti Saudo Arabijos prekių kilmę, tačiau to nepadarė ir atitinkamų įrodymų nesurinko. Kaip ne kartą yra nusprendęs Teisingumo Teismas, ūkio subjektai, esant sutartiniams santykiams, privalo imtis būtinų priemonių, kad apsisaugotų nuo paskesnio išieškojimo rizikos (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Nr. C-438 11, 30 p.). Informuotas ir su teisine padėtimi susipažinęs ūkio subjektas, vertindamas privalumus, kurių gali sukelti prekyba prekėmis, kurioms gali būti taikomos tarifų lengvatos, turi atsižvelgti į jo tyrinėjamoje rinkoje esančią riziką ir ją priimti kaip priklausančią įprastų verslo trukdžių kategorijai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m, lapkričio 8 d. sprendimas byloje Nr. C-438,1L 40 p.).

Komisijos 2014-12-31 sprendime Nr. S-250(7-225/2014) yra smulkiai ir aiškiai pasisakyta dėl visų esminių bylos aplinkybių ir motyvų, todėl mano, kad nėra pagrindo naikinti šį sprendimą ir įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti skundą, nes sprendimas yra teisingas, motyvuotas ir pagrįstas. Atsakovės atstovai teismo posėdyje skundą prašė atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepime (b. 1. 99-100) pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Komisija patvirtindama Muitinės departamento 2014-10-06 sprendimą Nr. 1A-515, įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pažymėjo, kad pritaria ir palaiko Muitinės departamento išdėstytai pozicijai ir argumentams.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2014-12-31 sprendimo Nr. S-250(7-225/2014), kuriuo patvirtintas Muitinės departamento 2014-10-06 sprendimas Nr. 1A-515, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Muitinė 2014-08-13 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 4LM190848S, išnagrinėjusi UAB „Neo Group“ įgalioto atstovo UAB „Muitą“ prašymą dėl importo muito ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) perskaičiavimo importuotoms prekėms pritaikant preferencinę muito normą po muitinio įforminimo muitinės deklaracijose Nr. 1OLTLUAOOOIM004339 (2010-04-12), Nr. 10LTLUA000IM005EE0 (2010-06-03), Nr. 10LTLUA000IM005127 (2010-05-06), vadovaudamasi 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas (su pakeitimais, padarytais 2010-11-18 Komisijos reglamento (ES) Nr. 1063/2010 bei 2013-06-10 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 530/2013 IV antraštės dalies 2 skyriaus 2 skirsnio nuostatomis), nustatė, kad A formos kilmės sertifikatai Nr. A917171 (2010-04-13), Nr. A917169 (2010-04-14), Nr. 919887 (2010-03-09), Nr. A919840 (2010-03-09), Nr. A919848 (2010-03-09) muitinėje nepriimtini kaip įrodymai, pagrindžiantys, jog minėtose muitinės deklaracijose importuotos prekės pagal pakaitinius A formos kilmės sertifikatus Nr. E 227487, Nr. E 227477, Nr. E 227485, Nr. E 227490, Nr. E 227488, gali būti laikomos lengvatomis besinaudojančios šalies - Saudo Arabijos

karalystės produktas, todėl nusprendė netenkinti UAB „Neo Group“ įgalioto atstovo UAB „Muitą“ prašymo dėl muito ir PVM perskaičiavimo importo deklaracijose.

Pareiškėja, nesutikdama su teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita, apskundė ją Muitinės departamentui, kuris 2014-10-06 sprendimu Nr. 1A-515 nusprendė patvirtinti teritorinės muitinės 2014-08-13 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4LM190848S.

Sprendime nurodė, kad pareiškėja Muitinei pateikė: Saudo Arabijoje išduotų A formos kilmės sertifikatų (Nr. A917171 (2010-04-13), Nr. A917169 (2010-04-14), Nr. A919887 (2010-03- 09), Nr. A919840 (2010-03-09), Nr. A 919848 (2010-03-09)) kopijas, prekių transportavimo iš Saudo Arabijos Karalystės į Bendriją dokumentų (Nr. 006 (2010-04-14), Nr. 007 (2010-04-13), Nr. 155B (2010-03-09), Nr. 155C (2010-03-09), Nr. 155A (2010-03-09)) kopijas, prekių transportavimo iš Belgijos į Klaipėdą dokumentų kopijas bei (duomenys neskelbtini) el. laiško (2014-04-07) kopiją. Muitinė, atsižvelgdama j pareiškėjos prašymą, patikrino muitinės deklaracijas Nr. 1OLTLUA0OOIM0O4339 (2010-04-12), Nr. 10LTLUA000IM005EE0 (2010-06-03) bei Nr. 10LTLUA000IM005127 (2010-05-06) ir nustatė, kad 2012-10-26 Muitinėje buvo įregistruota supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190844S, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl importo muito ir PVM perskaičiavimo pritaikant tarifinę preferenciją minėtose importo deklaracijose pagal pateiktus pakaitinius A formos kilmės sertifikatus Nr. E 227487, Nr. E 227477, Nr. E 227485, Nr. E 227490, Nr. E 227488, atsižvelgiant į tai, kad prekių kilmė pagal minėtus pakaitinius sertifikatus, kuriuose yra nurodyti Saudo Arabijoje išduotų A formos kilmės sertifikatų (Nr. A917171 (2010-04-13), Nr. A917169 (2010-04-14), Nr. A919887 (2010-03-09), Nr. A919840 (2010-03-09), Nr. A 919848 (2010-03-09)) numeriai, nebuvo patvirtinta. Minėti pakaitiniai A formos kilmės sertifikatai Nr. E 227487, Nr. E 227477, E 227485, Nr. E 227490, Nr. E 227488 pareiškėjai Belgijoje yra išduoti Saudo Arabijos A formos kilmės sertifikatų (Nr. A917171 (2010- 04-13), Nr. A917169 (2010-04-14), Nr. A919887 (2010-03-09), Nr. A919840 (2010-03-09), Nr. A 919848 (2010-03-09)) pagrindu, kuriuos pareiškėja pateikė Muitinei kaip naujai gautus įrodymus. Pažymėta, kad pareiškėjos pateikti Saudo Arabijos A formos kilmės sertifikatai (Nr. A917171 (2010-04-13), Nr. A917169 (2010-04-14), Nr. A919887 (2010-03-09), Nr. A919840 (2010-03-09), Nr. A 919848 (2010-03-09)) yra tie patys A formos kilmės sertifikatai, kurių pagrindu išduoti Belgijoje pakaitiniai sertifikatai dėl kurių muitinė jau kreipėsi į Belgijos muitinę dėl prekių kilmės patvirtinimo ir dėl kurių 2012-09-19 buvo gautas Belgijos muitinės atsakymas. Pastarajame Belgijos muitinė nurodė, kad atliekant prekių kilmės patikrinimą, kreipėsi į Saudo Arabijos įgaliotą instituciją dėl A formos kilmės sertifikatų (Nr. A917171 (2010-04-13), Nr. A917169 (2010-04-14), Nr. A919887 (2010-03-09), Nr. A919840 (2010-03-09), Nr. A 919848 (2010-03-09)), išduotų Saudo Arabijoje ir skirtų į Belgiją įvežtoms prekių siuntoms, tačiau prekių kilmė nebuvo patvirtinta. Remiantis nurodytu, Muitinėje 2012-10-26 buvo priimtas sprendimas, įformintas supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190844S.

Muitinės departamentas konstatavo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai yra ne nauji įrodymai, o tie patys A formos kilmės sertifikatai, dėl kurių jau yra atliktas patikrinimas ir priimtas Muitinės 2012-10-26 sprendimas Nr. 2LM190844S, o dėl šio Muitinės sprendimo yra priimtas 2014-06-13 Muitinės departamento sprendimas Nr. 1A-332, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

Muitinės departamentas papildomai pažymėjo, kad prekių kilmės A formos sertifikatai buvo išduoti 2010 metais, o vadovaujantis 1993-07-02 Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau - Įgyvendinimo reglamentas) 97 t straipsnio 7 dalimi, eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos vyriausybinės institucijos saugo prekių kilmės sertifikatų kopijas ir kitus su jais susijusius eksporto dokumentus, kad būtų galima atlikti A formos prekių kilmės sertifikatų paskesnį patikrinimą ne trumpiau kaip trejus metus nuo metų, kuriais buvo išduoti A formos prekių kilmės sertifikatai, pabaigos. Akcentuota, kad Saudo Arabijos Vyriausybės įgaliota institucija Belgijos muitinei prekių kilmės nepatvirtino, o dabar nuo A formos prekių kilmės sertifikatų (Nr. A917171 (2010-04-13), Nr. A917169 (2010-04-14), Nr. A919887 (2010-03-

09), Nr. A919840 (2010-03-09), Nr. A 919848 (2010-03-09)) išdavimo yra praėję daugiau kaip keturi metai.

Sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad ginčas dėl Muitinės 2012-10-26 sprendimo Nr. 2LM190844S yra pasibaigęs, sprendimas įsiteisėjęs ir privalomas šalims vykdyti, kadangi Muitinės departamentas 2014-06-13 sprendimu Nr. 1A-332 termino skundui paduoti neatnaujino. Pastarasis sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. Nurodė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nevertinti ir nepripažinti kaip nauji įrodymai, kadangi prekių kilmę galėjo patvirtinti tik Saudo Arabijos Vyriausybės įgaliota institucija, dėl pareiškėjos pateiktų A formos kilmės sertifikatų ir prekių kilmės jau yra atliktas patikrinimas ir priimti Muitinės bei Muitinės departamento sprendimai.

Pareiškėja, nesutikdamas su Muitinės departamento 2014-10-06 sprendimu Nr. 1A-515, pateikė skundą Komisijai, kuri 2014-12-31 sprendimu Nr. S-250 (7-225/2014) patvirtino Muitinės departamento 2014-10-06 sprendimą Nr. 1A-515.

Deklaracijų tikrinimą, išleidus prekes, reglamentuoja Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Ši institucija taip pat turi teisę tikrinti ir prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinimui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 6 straipsnio 1 dalimi, asmuo prašydamas muitinės priimti sprendimą, susijusį su muitinės veiklos taisyklių taikymu, turi pateikti muitinei visą jos prašomą informaciją ir dokumentus, kurių reikia sprendimui priimti.

Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 97 t straipsnio 1 dalimi, A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų paskesni patikrinimai atliekami atsitiktine tvarka arba kaskart, kai valstybių narių muitinės turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, susijusių produktų kilmės statuso arba kitų šio skirsnio reikalavimų įvykdymo. Vadovaujantis to paties straipsnio 7 dalimi, eksportuotojai saugo visus atitinkamus dokumentus, patvirtinančius susijusių produktų kilmės statusą, o eksportuojančios lengvatomis besinaudojančios šalies kompetentingos vyriausybinės institucijos saugo prekių kilmės sertifikatų kopijas ir kitus su jais susijusius eksporto dokumentus, kad būtų galima atlikti A formos prekių kilmės sertifikatų paskesnį patikrinimą. Šie dokumentai saugomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo metų, kuriais buvo išduoti A formos prekių kilmės sertifikatai, pabaigos.

Minėtų teisės aktų analizė, leidžia daryti išvadą, kad importuotojas, siekiantis importuotoms prekėms taikyti preferencinę muito normą privalo pateikti prekių A formos kilmės sertifikatus, o muitinė turi teisę atliktų šių sertifikatų patikrinimą atsitiktine tvarka.

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjos pateiktos Muitinei kartu su 2014-06-27 prašymu Saudo Arabijos A formos kilmės sertifikatų (Nr. A917171 (2010-04-13), Nr. A917169 (2010-04-14), Nr. A919887 (2010-03-09), Nr. A919840 (2010-03-09), Nr. A 919848 (2010-03-09)), kopijos jau buvo įvertintos Muitinės 2012-10-26 sprendime Nr. 2LM190844S. Atsakymas per teisės aktais nustatytą laikotarpį dėl prekių kilmės sertifikatų tikrumo, kuriais remiantis buvo išduoti pakaitiniai A formos kilmės sertifikatai Nr. E 227487, Nr. E 227477, Nr. E 227485, Nr. E 227490, Nr. E 227488, iš Saudo Arabijos įgaliotos institucijos nebuvo gautas. Pažymėtina, kad muitinė, gavusi eksportuojančios šalies atsakymą dėl importuotų prekių preferencinės kilmės sertifikatų tikrumo, neprivalo papildomai tikrinti šiame atsakyme pateiktos išvados pagrįstumo.

Atsižvelgiant į nustatytą, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai konstatavo, kad Muitinės departamento 2014-10-06 sprendimo Nr. 1A-515 išvada, jog pareiškėjos pateikti dokumentai yra ne

nauji įrodymai, o tie patys A formos kilmės sertifikatai, dėl kurių jau yra atliktas patikrinimas ir priimtas sprendimas, kuris nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjos argumentai dėl termino paduoti prašymą muito mokesčių perskaičiavimui pratęsimo, teigiant, jog ypatingomis aplinkybėmis yra laikytinos muitinės aplaidus neveikimas, t. y. procedūriniai pažeidimai, atliekant importuotų prekių kilmės patikrinimą, kurių neskundė teisės aktų nustatyta tvarka, vertintini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Muitinė, nagrinėdama 2010 metais pateiktus pareiškėjos prašymus, yra atlikusi patikrinimą dėl importuotų prekių kilmės bei priėmė 2012-10-26 sprendimą Nr. 2LM190844S, kurį pareiškėja, turėdama pastabų dėl muitinės procesinių veiksmų, turėjo teisę skųsti, tačiau neskundė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Muitinės departamento 2014-06-13 sprendimas Nr. 1A-332, kuriuo nebuvo atnaujintas praleistas terminas paduoti skundą dėl Muitinės 2012-10-26 supaprastintos patikrinimo ataskaitos, taip pat nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, taigi ginčas dėl muitinės veiksmų, atliekant prekių kilmės vertinimą, yra pasibaigęs įsigaliojusiais sprendimais, kurie ginčo šalims yra vykdytini.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnio 1 dalimi, importo arba eksporto Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad muitus atsisakoma išieškoti nustačius, kad tada, kai jie buvo įtraukti į apskaitą, tokių muitų suma nebuvo teisiškai privaloma sumokėti arba kad ši suma buvo įtraukta į apskaitą nesivadovaujant 220 straipsnio 2 dalimi. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad importo arba eksporto muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu per trejus metus nuo skolininko informavimo apie tokių muitų sumą dienos atitinkamai muitinės įstaigai pateikiamas prašymas. Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnyje nustatyta, kad, apskaičiavusi muito sumą ir ją įtraukusi į apskaitą muitinė apie tai praneša skolininkui, tačiau, jei apskaičiuotoji muito suma atitinka muitinės deklaracijoje nurodytą orientacinę sumą, muitinė gali pareikšti, kad apie muito sumą skolininkui nebus pranešta.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja importo deklaracijas Nr. 10MLTLUA000IM004339, Nr. 10LTLUA000IM005127 ir Nr. 10LTLUA000IM005EE0 Muitinei pateikė atitinkamai 2010-04-12, 2010-05-06 ir 2010-06-03, kai pati deklaravo mokėtinus mokesčius. Būtent šios datos laikytinos pareiškėjos informavimu apie jai įregistruotą muito skolą (sumą). Muitinės 2012-10-26 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190844S yra priimta ne dėl naujai įregistruotos mokestinės prievolės ar apskaičiuotų mokesčių, bet nagrinėjant pareiškėjos (deklaranto) prašymus dėl deklaruotų mokėtinų mokesčių perskaičiavimo, t. y. mokėtojai inicijavus mokesčių perskaičiavimo procedūrą ir mokesčių administratoriui netenkinus mokėtojos prašymo dėl mokesčių perskaičiavimo. Darytina išvada, kad pareiškėjos 2014-06-27 prašymas perskaičiuoti importo muitą ir PVM paduotas praėjus 3 metams nuo pareiškėjos importo deklaracijų įforminimo iki prašymo perskaičiuoti importo muitą ir PVM pateikimo Muitinei, todėl nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjos 2014-06-27 prašymo perskaičiuoti importo muitą ir PVM

Taigi sutiktina su Komisijos padaryta išvada, kad praėjus 3 metams nuo pareiškėjos importo deklaracijų įforminimo iki prašymo perskaičiuoti importo muitą ir PVM pateikimo Muitinei, nėra teisinio pagrindo grąžinti importo muitus (atitinkamai ir perskaičiuoti PVM).

Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas ir pateiktus įrodymus konstatuoja, kad Komisija pagrįstai skundžiamu sprendimu patvirtino Muitinės departamento 2014-10-06 sprendimą Nr. 1A- 515 ir daro išvadą, kad Komisijos 2014-12-31 sprendimas Nr. S-250(7-225/2014) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ir įpareigoti Komisiją pareiškėjos skundą išnagrinėti nėra pagrindo.

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Neo Group“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.