Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui V. F., dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.

4. Atsakovas V. F. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinio su priedais nuorašas su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo įteiktas asmeniškai pasirašytinai (b. l. 12).

5. Teismo posėdyje atsakovas V. F. nedalyvavo. Apie 2020 m. birželio 30 d. 10.00 val. ir 2020 m. liepos 13 d. 10.00 val. teismo posėdžius atsakovui buvo pranešta asmeniškai pasirašytinai (b. l. 14, 15). 2020 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovui buvo skirta bauda už neatvykimą į 2020 m. birželio 30 d. 10.00 val. teismo posėdį. 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 13 d. buvo du kartus priimtos nutartys atvesdinti atsakovą į teismo posėdžius, dėl kurių Kėdainių rajono policijos komisariatas teismui pranešė, kad atsakovą atvesdinti nėra galimybės, kadangi nenustatyta, kur galėtų būti V. F.. Teismas, siekdamas užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje atliko užklausimus socialinei darbuotojai A. G. (kadangi per ją buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai atsakovui), antstoliui A. L., Kėdainių rajono policijos komisariatui dėl duomenų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-52055-19 pateikimo, teismo posėdžių sekretorė skambino atsakovui Kėdainių pagalbos šeimai centro 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. 2-206 nurodytu telefono numeriu (b. l. 33), tačiau V. F. faktinės buvimo vietos nustatyti ir užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje nepavyko. Atsakovui apie 2020 m. rugsėjo 9 d. 10.00 val. teismo posėdį buvo paliktas pranešimas jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (b. l. 26). Teismas laikydamas, kad visos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatytos priemonės užtikrinti atsakovo asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje išnaudotos, o jo pakartotinis paieškos paskelbimas neužtikrintų jo tolesnio dalyvavimo teismo posėdžiuose, vadovaudamasis CPK 388 straipsnio 2 dalimi, nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

6. Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis).

7. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad T. R., gimusi , yra ieškovės V. R. dukra (2017 m. sausio 25 d. gimimo įrašas Nr. 35), vienintelis jos vaikas (2019 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. PŽ-26-(3.15)). Ieškovės pateiktame Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2017 m. sausio 25 d. gimimo įraše Nr. 35 duomenys apie T. R. tėvą nenurodyti.

8. Vaikas T. R. bylos nagrinėjimo metu yra 3,5 metų amžiaus. Iš ieškovės paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, kad vaikas T. R. atsakovą V. F. atpažįsta, jį vadina tėvu.

9. Ieškovė teismo posėdyje davė paaiškinimus, kad su V. F. ji susipažino kai jis atvežė pas jos tėvus į svečius jos mamos seserį L., kadangi jis tuo metu dirbo pas ieškovės mamos sesers L. sugyventinį. Tuo metu atsakovas pagal užsakymą atlikdavo butų remontus, kartu su juo 2016 metais dirbo ir ieškovės brolis. Ieškovės teigimu, ji kartu su V. F. gyveno kartu kaip šeima nuo 2015 metų vasario mėn. Teigė, kad jis buvo pirmas vyras su kuriuo ji gyveno šeimyninį gyvenimą. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2019 m. vasario mėn. ji su atsakovu turėjo intymių santykių. Ieškovės teigimu, nurodytu laikotarpiu ji intymiai nebendravo su jokiais kitais vyrais. Ieškovė teismui taip pat patvirtino, kad 2019 m. vasario mėn. pabaigoje, kai ji išsiskyrė su atsakovu, ji neturėjo jokio kito vyro, su kuriuo intymiai bendrautų. Jos teigimu, ir dabar ji gyvena tik su dukra ir jokio kito vyro neturi. Iš pradžių ieškovė su V. F. apsigyveno pas ieškovės seserį R. R. – V. (duomenys neskelbtini) mstl., Kėdainių r., kur ši nuomavosi patalpas. Kartu su ieškove ir atsakovu gyveno ieškovės sesuo su savo dviem vaikais. Ieškovės teigimu, jos ir atsakovo santykiai buvo gražūs iki vaiko gimimo. Ieškovė teigė, kad vaikas T. R. buvo planuotas. Vestuvių ji su atsakovu neplanavo. Ji žinojo, kad atsakovas kažkada buvo vedęs ir turėjo sūnų, vėliau turėjo sugyventinę N. Š. ir turėjo dvi dukras. Ieškovės teigimu, atsakovas jai išsakydavo abejones dėl savo tėvystės vienai iš dukrų ir sūnui. Ieškovė teismo posėdyje teigė, kad atsakovas dalyvavo T. R. gimdyme Kėdainių ligoninėje. Ligoninėje atsakovas lankydavo ieškovę ir dukrą kasdien, jas su taksi parsivežė iš ligoninės į jo nuomojamą būstą (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Vėliau iš šio buto jie turėjo išsikelti, kadangi iš užsienio grįžo buto savininkė, kuri neturėjo kur gyventi. V. F. šeimai išnuomavo butą (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Jie šiame bute gyveno iki 2019 m. vasario mėn. pabaigos, kai ieškovė su vaiku išėjo pas savo seserį. Ieškovės teigimu, V. F. jai žadėjo duoti dukrai T. savo pavardę, kai gaus pinigų ir susitvarkys savo asmens dokumentus. Tačiau šių savo pažadų netesėjo. Be to, trūko pinigų, už butą kaupėsi įsiskolinimai. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė teigė, kad paliko atsakovą. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji V. F. prašė pripažinti vaikui tėvystę iš viso du kartus. Pirmą kartą, kai vaikui buvo 1 mėnuo. Ieškovės teigimu, atsakovas į šį prašymą atsakė: „tu duok dukrai dabar savo pavardę, kai aš susitvarkysiu dokumentus, duosiu savo pavardę“. Antrą kartą ieškovė prašė įforminti tėvystę, kai dukrai buvo 6 mėnesiai. Tuo metu atsakovas dirbo Vilniuje ir ieškovė žinojo, kad jis buvo gavęs daug pinigų už darbą. Atsakovas į ieškovės prašymą atsakė, kad jam reikia į Kuršėnus susitikti su sugyventine, kad ši grąžintų jam jo asmens dokumentą, be to jam reikėjo pinigų naujam telefonui. Ieškovės teigimu, jos tėvai žino, kad atsakovas yra jos vaiko tėvas ir jiems nekyla abejonių dėl jo tėvystės. Atsakovas su ja prie jos tėvų bendraudavo labai gražiai. Ieškovė teigė, kad paskutinį kartą atsakovą sutiko 2020 m. rugpjūčio 5 d. Kėdainių mieste. Sutikusi ji uždraudė atsakovui artintis prie vaiko, o jis jos atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjimus.

10. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui nuotraukas, kuriose užfiksuota ieškovė kartu su vyru ir vaikas (mergaitė) su vyru. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad nuotraukose yra užfiksuota: ieškovė kartu su atsakovu V. F., jų bendrą nuotrauką darė jos sesuo; ieškovės dukra T. R. su atsakovu V. F., nuotraukas darė pati ieškovė. Teismo vertinimu, pateiktos nuotraukos kartu su ieškovės paaiškinimais patvirtina ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes apie bendrą ieškovės ir atsakovo gyvenimą kartu, bei atsakovo tėvystę, kadangi jose užfiksuotas ieškovės atvaizdas, kitų asmenų atvaizdai pagal amžių ir lytį atitinka ieškinyje nurodytus asmenis, t.y. atsakovu nurodytą V. F. ir ieškovės dukrą T. R.. Be to, nuotraukose užfiksuoti vaizdai ir viešoje vietoje (vaikų žaidimų aikštelėje), ir šventiniam renginyje, ir privačioje namų aplinkoje, kas teismui leidžia daryti išvadą apie ieškovės ir atsakovo gyvenimą kartu.

11. Be jau nurodytų įrodymų teismas remiasi ir Kėdainių pagalbos šeimai centro 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. 2-206 (b. l. 30) pateikta informacija, kad V. F. 2020 m. gegužės 14 d. bendraudamas telefonu su socialine darbuotoja A. G. teigė, kad jam atsibodo lakstyti paskui jo buvusią sugyventinę V. R. ir prašyti kad ji leistų bendrauti su dukra T.; V. F. socialinei darbuotojai neneigė, kad turi dukrą T., kuria norėtų rūpintis; V. F. 2020 m. liepos 7 d. bendraudamas telefonu su socialine darbuotoja A. G. teigė, kad V. R. nesirūpina judviejų dukra T.; V. F. teigimu, jis su dukra susitikti neturi galimybių, nes to daryti neleidžia V..

12. Ieškovės atstovas advokatas Vytautas Polikaitis teismo posėdyje patvirtino, kad bendravo su atsakovu telefonu kaip ieškovės paskirtas atstovas, ir jiems bendraujant atsakovas savo tėvystės neneigė.

13. Teismas aplinkybę, kad atsakovas asmeniškai pasirašytinai gavęs ieškinio ir jo priedų nuorašą, taip pat teismo šaukimus, ir neteikęs teismui atsiliepimo, nedalyvavęs teismo posėdyje nei savo noru, nei jam paskyrus baudą, nei du kartus priėmus nutartis jį atvesdinti, vertina, kaip atsakovo poziciją, kad jis ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Šias aplinkybes kartu su ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais teismo posėdyje bei Kėdainių pagalbos šeimai centro 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. 2-206 (b. l. 30) pateikta informacija teismas, vadovaujantis CPK 389 straipsniu, vertina kaip įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas V. F. pripažįsta tėvystę vaikui T. R..

14. Skyrius 2019 m. spalio 22 d. išvadoje Nr. 4SD-4826, taip pat teikdamas galutinę išvadą teismo posėdyje, nurodė, kad ieškinio reikalavimai gina pagrindinę vaiko teisę žinoti savo kilmę, juos patvirtina atsakovo procesinis pasyvumas byloje, šiuo atveju nėra duomenų, kad tėvystės nustatymas galėtų pakenkti vaikui.

15. Atsakovui nepateikus teismui atsiliepimo, nesant galimybių užtikrinti jo dalyvavimo teismo posėdyje, taigi ir galimybės skirti byloje ekspertizę, įvertinus tai, kad atsakovas V. F. pripažįsta savo tėvystę, laikytina, kad byloje surinktų rašytinių įrodymų, nuotraukų visuma bei ieškovės ir jos atstovo paaiškinimai teismo posėdyje patikimai patvirtina, kad atsakovas V. F. yra biologinis T. R. tėvas, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, CPK 389 straipsniu, tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, būdama vaiko motina, prašo teismo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Skyrius 2019 m. spalio 22 d. išvadoje Nr. 4SD-4826, taip pat teikdamas galutinę išvadą teismo posėdyje, nurodė, kad vaiko T. R. gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su motina, kadangi vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, kuri jį prižiūri ir rūpinasi. Mergaitė yra prisirišusi prie motinos. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovės šeima buvo aplankyta Skyriaus specialistų namuose ir 2019 m. spalio 21 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 4TSD-2748 konstatuota, kad ieškovė su dukra gyvena socialiniame būste, 1 kambario bendrabučio tipo 36 kv. m bute, kambarys šildomas, patogumai daliniai, tvarkinga, švaru, vaikas turi savo lovą, žaislų, baldų komplektas pritaikytas vaikui, daiktai tvarkingi, veikiantis šaldytuvas, kambaryje įrengta virtuvė, yra dujinė viryklė. Kėdainių pagalbos šeimai centro 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. 2-206 (b. l. 30) pateikta informacija, kad V. F. pastovios gyvenamosios vietos neturi, be to iš jo pasyvaus procesinio elgesio spręstina, kad jis ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą teismas laiko, kad šiuo metu nenustatyta aplinkybių, galinčių kliudyti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, su kuria vaikas faktiškai gyvena nuo gimimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

17. Nustačius tėvystę, ieškovei prašant, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko išlaikymo (CPK 392 straipsnio 1 dalis).

18. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų poreikius. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

19. Šioje byloje atsakovas V. F. nepateikė teismui atsiliepimo, duomenų apie savo turtinę padėtį, išlaikytinius, sveikatos būklę, todėl teismas remiasi byloje surinktais rašytiniais įrodymais, viešųjų registrų duomenimis bei ieškovės paaiškinimais. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis esančius viešuose registruose, nustatyta, kad duomenų apie atsakovo darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas nėra, apie Lietuvos Respublikoje registruotas kelių transporto priemones nėra, jo atžvilgiu yra vykdomi antstolių išieškojimai, iš kurių du yra dėl išlaikymo (vykdomosios bylos Nr. 0047/02/01124 ir Nr. 0069/02/00642), V. F. nekilnojamojo turto neturi (antstolio A. L. 2020 m. liepos 16 d. raštas Nr. S-20-159-193330). Ieškovė paaiškino, kad tuo laikotarpiu kai jie gyveno kartu atsakovas V. F. neturėjo asmens dokumento, dirbdavo neoficialiai, tačiau pajamas gaudavo, kadangi jie gyveno ir iš jos gaunamos socialinės paramos lėšų ir iš jo gaunamų darbinių pajamų. Ieškovės teigimu, atsakovas atlikdavo būsto remonto darbus pagal privačius užsakymus. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina Kėdainių pagalbos šeimai centro 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. 2-206 pateikta informacija, kad V. F. 2020 m. liepos 7 d. bendraudamas telefonu su socialine darbuotoja A. G. teigė, kad jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu yra Vilniuje, bet ilgai neužsibus, nes darbo reikalais važinėja po visą Lietuvą. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas nedarbingas, negalintis gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.

20. Skyrius 2019 m. spalio 22 d. išvadoje Nr. 4SD-4826, taip pat teikdamas galutinę išvadą teismo posėdyje, nurodė, kad sutinka su ieškinio paskaičiavimais dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio (200 Eur per mėnesį), bei neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir to, kad ieškovei būtų nustatyta uzufrukto teisė tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.

21. Teismas, įvertinęs nurodytas byloje ištirtas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnametės dukters T. R. išlaikymui turi būti priteisiama ieškovės prašoma 200,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

22. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo 1050,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą vaikui, kurį apskaičiavo už septynių mėnesių laikotarpį (nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.), skaičiuojant po 150,00 Eur išlaikymo sumą už mėnesį. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

23. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas savo lėšomis prisidėjo prie vaiko išlaikymo tik tuo laikotarpiu, kol jie gyveno kartu, t.y. iki 2019 m. vasario mėn. pabaigos. Vėliau atsakovas išlaikymo vaikui nemokėjo. Ieškovės teigimu, po išsiskyrimo praėjus 2-3 mėnesiams ji paprašė atsakovo prisidėti prie dukters išlaikymo, tačiau atsakovas išlaikymo nemokėjo. Šie ieškovės paaiškinimai atitinka Skyriaus specialistams duotus paaiškinimus, užfiksuotus 2019 m. spalio 21 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 4TSD-2748. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu būtų prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

24. Vadovaujantis CK 3.190 straipsnio 1 dalimi, ieškovė skirtina uzufrukto teise tvarkyti dukrai priklausantį išlaikymą.

Dėl bylos medžiagos viešumo

25. Kadangi byloje yra nuotraukų su kito asmens ir nepilnamečio vaiko atvaizdu, taip pat siekiant užtikrinti ieškovės ir jos nepilnametės dukters privataus gyvenimo slaptumą, vadovaujantis CPK 10 straipsnio 2 dalimi, nustatytina, kad išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga yra nevieša.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymą Nr. (13.33)PT-3499 vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 263,90 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

27. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas 228,00 Eur (75,00 Eur + 75,00 Eur + 54,00 Eur + 24,00 Eur=228,00 Eur) dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

28. Pažyma civilinėje byloje Nr. e2-1510-1116/2020 patvirtina, kad šioje byloje susidarė 9,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas V. F., gimęs (duomenys neskelbtini), yra T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. R. yra V. F. dukra.

Nustatyti T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. F., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 2 d.), iki T. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. F., gimusio (duomenys neskelbtini), 1050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteistų T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną ieškovę V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. F., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 228,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 9,09 Eur (devynių eurų 09 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo V. F., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 263,90 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 90 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Nustatyti, kad išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1510-1116/2020 medžiaga yra nevieša.

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.