- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-05
- Bylos Nr.
- ATP-288-256/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Nukentėjusysis
- T. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo T. J. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2013-06-17 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 110 str. 4 d. 200 litų dydžio bauda už tai, kad 2013-06-03, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), K. J. didelis beveislis šuo, išlindęs pro skylę malkinėje, lodamas vijosi šalia einančiu keliuku ėjusius T. J. ir mažametę O. Š., dėl ko jie labai išsigando. K. J. nesilaikant ,,Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikinųjų laikymo taisyklių“, patvirtintų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002-07-16 sprendimu, 2.3 punkto reikalavimų, neužtikrino savo šuns tinkamo laikymo, dėl ko kilo grėsmė T. J. ir O. Š. sveikatai.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu nukentėjusysis T. J. jį skundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetė T. J. skundą ir Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2013-06-17 nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis T. J. prašo panaikinti skundžiamą nutartį, pakeisti Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2013-06-17 nutarimą ir K. J. paskirti papildomą nuobaudą – šuns konfiskavimą. Nurodo, kad teismas (duomenys neskelbtini) namų valdos šeimininkai nepaiso kitų piliečių nusiskundimų dėl jų laikomo šuns sąlygų, nes šuo jau ne vieną kartą buvo nutraukęs pririšimo virvę ir lodamas bandė išsiveržti pro tvorą, gąsdina viešuoju takeliu einančius žmones. Dėl tokių veiksmų administracinėn atsakomybėn anksčiau buvo patrauktas šioje namų valdoje registruotas J. J.. Šiuo metu tvora ir malkinė, skiriančios namų valdą nuo viešojo takelio, yra supuvusios ir skylėtos, todėl žmonės jaučiasi nesaugiai. Be to, šioje namų valdoje niekas pastoviai negyvena ir negali užtikrinti tinkamos gyvūno priežiūros. Teismas nesiaiškino, ar šuns šeimininkas K. J. savivaldybės administracijos sutikimą laikyti tokios rūšies gyvūną savo namų valdoje, neapklausė liudytojų V. J. ir A. U.. K. J. neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesiėmė jokių veiksmų, kad jam priklausantis gyvūnas nekeltų grėsmės viešuoju takeliu einantiems asmenims. Nekonfiskavus šio gyvūno lieka neužtikrintas saugus piliečių naudojimasis viešuoju takeliu ir išlieka grėsmė, kad minėtas šuo vėl išsiverš iš namų valdos teritorijos, dėl ko gali atsirasti sunkių pasekmių aplinkiniams.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniu skundu neginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d., o keliamas klausimas dėl papildomos nuobaudos paskyrimo.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
ATPK 110 str. 4 d. numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Taigi, ATPK 110 str. 4 d. sankcijoje numatytas gyvūno (šiuo atveju šuns) konfiskavimas nėra privaloma nuobauda.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. J. 2013-06-17 nubaustas pagal ATPK 110 str. 4 d. už tai, kad jo šuo išlindęs pro skylę malkinėje, lodamas vijosi šalia einančiu keliuku ėjusius T. J. ir mažametę O. Š., dėl ko jie labai išsigando. Nagrinėjamas pažeidimas itin skiriasi savo pavojingumu bei sukeltais padariniais. Byloje nėra duomenų, K. J. anksčiau būtų baustas už netinkamą gyvūno laikymą, pastarojo šuo žmonių užpuolęs daugiau nebuvo, šiuo metu kaimynai neturi dėl jo nusiskundimų. Iš to spręstina, kad šuns konfiskavimas nėra proporcingas padarytam pažeidimui, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., nagrinėjamu atveju bus pasiekti ir neskiriant šuns konfiskavimo.
Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad K. J. paskirta nuobauda nebus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai. Esant tokioms aplinkybėms, keisti teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį nepakeistą ir nukentėjusiojo T. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.