Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1351-1057/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
1-1351-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12104-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
I. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1351-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12104-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje I. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:

1. 2004 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskiriant – 1 250 litų baudą;

2. 2012 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 14 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,34 promilės), smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės J. M. atžvilgiu, t.y. suduodamas rankos delnu J. M. vieną smūgį per dešinį skruostą sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais I. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. V. parodė, kad jis supranta kuo yra įtariamas, su įtarimu sutinka, savo kaltę prisipažįsta pilnai. 2018 m. kovo 14 d. jis kartu su savo sugyventine J. M. ir jos dukra buvo nuėję į svečius pas jo tetą T. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pas tetą jie visi išgėrė alkoholio. Jis nuo išgerto kiekio apgirto ir apsvaigo. Apie 22.00 val. J. nuėjo į kitą kambarį migdyti dukrelę, o jis su T. toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu T. išvadino J. prostitute, dėl ko jis supyko. Dėl to tarp jo ir T. kilo žodinis konfliktas. Kambaryje jis su T. susistumdė. Jis pastūmė T., suduodamas jai delnu per veidą. Jam atrodo, kad sudavė T. vieną kartą dešinės rankos delnu per veidą. T. stūmė jį atgal ranka į veidą. Dėl šio apsistumdymo jis T. jokių pretenzijų neturi. Supykęs ant T., jis nuėjo į kitą kambarį, kur miegojo J. su dukrele. Pykdamas, kad J. miega, sudavė dešinės rankos delnu J. per dešinį skruostą. J. nuo jo suduoto smūgio pabudo. Jis jai liepė eiti kartu su juo namo, tačiau ji nesikėlė iš lovos, liko gulėti. Kadangi J. nesikėlė iš lovos, jis nuėjo atgal pas T. į kambarį. Tuomet T. paskambino į policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Ar T. matė, kaip jis sudavė smūgį J., jis nežino. Dėl to, kad sudavė smūgį J. į veidą, jis labai gailisi. Niekados anksčiau nėra mušęs J. Su J. jie gyvena du metus. Sutaria gerai, gyvena jai priklausančiame bute, veda bendrą ūkį. Dėl to, kad suduodamas smūgį J. į veidą sukėlė jai fizinį skausmą, jis labai nuoširdžiai gailisi. Pasižada ateityje daugiau taip nesielgti. Taip pat paaiškino, kad psichikos ligomis jis neserga, psichiatrinėse ligoninėse niekados nesigydė, narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholį vartoja retai. Jis mano, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos tai, kad jis buvo neblaivus. Jei jis būtų buvęs blaivas, būtų tikrai neįvykdęs šios nusikalstamos veikos (b. l. 32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. parodė kad jau du metus gyvena su I. V. Gyvena (duomenys neskelbtini), butas priklauso jai. Šiame bute jie gyvena trise. Kartu su jais gyvena jos dukrytė M., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. 2018 m. kovo 14 d. pavakary ji kartu su I. ir dukrele nuėjo pas I. tetą T. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini0. T. prašė I. pajungti naują televizorių. Visi kartu išgėrė sidro. Kadangi dukrytė norėjo miegoti, ji su dukrele nuėjo į kitą kambarį. Dukrelei užmigus, į kambarį atėjo I. Jis buvo supykęs, kaip suprato, jis buvo susipykęs su T. I. priėjęs prie jos, sudavė jai vieną kartą rankos delnu per dešinį skruostą. Smūgis buvo nestiprus, jokios kraujosruvos nebuvo. Nuo smūgio pajuto fizinį skausmą, tačiau skausmas nebuvo ilgalaikis, jis netrukus praėjo. Sudavęs smūgį, I. pasakė, kad ji apsirengtų, ir kad eitų visi namo. Ji nesikėlė iš lovos. Kodėl I. sudavė jai smūgį, ji nežino, jokio žodinio konflikto tarp jos ir I. nebuvo įvykę, smūgį jis jai sudavė be jokios priežasties. Kol ji gulėjo lovoje, I. susipyko su T., tačiau ji su I. nesipyko. Sudavęs jai smūgį į veidą, I. išėjo iš kambario. Ji miegojo toliau. Kai I. sudavė jai smūgį į veidą, T. kambaryje nebuvo, ji to nematė. Tai galimai buvo apie 22.00 val., tačiau laiko tikslaus nurodyti negali. Po kurio laiko ją pažadino policijos pareigūnas. Pareigūnui ji pasakė, kad I. sudavė jai vieną smūgį į veidą. Pareigūnai paklausė ar jai nereikia medikų pagalbos, ji atsakė, kad medikų pagalbos nereikia. Dėl jai suduoto smūgio ir sukelto fizinio skausmo, ji I. atleido. I. prieš ją smurtavo pirmą kartą, niekados anksčiau jis nėra mušęsis. I. yra psichiškai sveikas, kiek jai žinoma, jis nesigydė psichiatrijos ligoninėse, narkotikų nevartoja. I. alkoholį vartoja retai. Kadangi I. prieš ją smurtavo pirmą kartą, ji jam dėl to atleido. Šiuo metu ji niekur nedirba, I. vienintelis išlaiko jų šeimą, taip pat padeda jai buityje auginant mažametę dukrelę (b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena viena. Pažįsta I. V. Jis yra jos mirusio vyro brolio sūnus. I. V. jai ne giminaitis. Kadangi gyvena viena ir savo giminaičių neturi, todėl, kai jai reikalinga pagalba, bendrauja su I. V.. Nesenai nusipirko naują televizorių. Kadangi nemokėjo nustatyti kanalų, ji paprašė I., kad jis jai pajungtų televizorių. 2018 m. kovo 14 d. pas ją į namus atėjo I. V. su savo sugyventine J. ir J. dukrele M. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. I. nuo išgerto alkoholio kiekio prisigėrė. Išgėręs jis tapo konfliktiškas ir agresyvus. Išgertuvių metu I. su J. susipyko. Ko jie susikivirčijo, ji nežino. Vakare, apie 22.00 val. ji buvo nuėjusi į tualetą. Išėjusi iš tualeto, pamatė, kad J. verkia. Paklausė jos, kas jai atsitiko, J. pasakė, kad I. jai sudavė į veidą, sakė, kad jai skauda vietą, kur jis sudavė. J. ant veido jokio paraudimo nematė. Kaip I. sudavė J., ji nematė, nes tuo metu buvo tualete. Pasiguodusi J., kad I. jai sudavė, nuėjo į kitą kambarį, kur miegojo M. Sužinojus, kad I. sudavė J., ji pasakė I., kad jis eitų lauk iš jos buto. Kai pradėjo vyti I. lauk iš buto, jis pasidarė agresyvus ir jos atžvilgiu. Jis ją pastūmė rankomis į pečius. Nuo pastūmimo ji prisėdo ant sofos, o tada I. sudavė jai ranka per dešinį skruostą. Nuo suduoto smūgio ji pajuto stiprų skausmą veide. I. jai sudavė vieną kartą. Nuo suduoto smūgio jai kraujosruvos nebuvo, pas medikus ji nesikreipė. Po to, kai I. jai sudavė, ji iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino, kas atsitiko. Pareigūnai taip pat pabendravo ir su J. Atvykusiems pareigūnams ji pasakė, kad jai buvo suduotas vienas smūgis. Apie tai, kiek kartų buvo suduota J., pareigūnams pasakė pati J., nes ji to nematė. Girdėjo, kad J. pareigūnams sakė, kad jai sudavė gal kartą, du ar tris kartus, tačiau kiek kartų jai buvo suduota iš tikrųjų, ji nežino, nes nematė. Dėl jai suduoto smūgio į veidą ji pretenzijų jokių neturi. Pabrėžė, kad I. nėra jos šeimos narys ar artimas giminaitis. Jos su I. niekas nesieja (b. l. 14).

Vyr. patrulio E. K.tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad 2018 m. kovo 14 d. apie 22.21 patruliuodami kartu su vyr. patrule I. K. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnėnas I. V. konfliktuoja. Atvykę išsiaiškino, kad policiją kvietė T. V., kuri parodė, kad neblaivus I. V. smurtauja prieš sugyventinę J. M.ir ją. J. M. parodė, kad I. V. sudavė jai ranka (delnu) tris kartus į galvos sritį (b. l. 17-18).

Pagal alkotesterio kvito duomenis matyti, kad 2018 m. kovo 14 d. 23.19 val. I. V. buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas (b. l. 28).

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo atveju nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, todėl ji yra laikytina kaltinamojo šeimos nare.

Teismas pažymi, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką. Kaltinamasis pats pripažino, jog sudavė miegančiai nukentėjusiajai per dešinį skruostą. Dėl to nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje daugiau taip nesielgti (b. l. 32-33). Nukentėjusioji teigė, kad I. įėjo į kambarį. Jos supratimu, jis buvo susipykęs su T. Priėjęs prie nukentėjusiosios sudavė jai vieną kartą rankos delnu per dešinį skruostą. Smūgis buvo nestiprus, jokios kraujosruvos nebuvo. Nuo smūgio pajuto fizinį skausmą, tačiau skausmas nebuvo ilgalaikis, jis netrukus praėjo (b. l. 9). Liudytoja T. V. teigė, kad vakare, apie 22.00 val. pamatė, kad nukentėjusioji verkia. Paklausė jos, kas atsitiko. Nukentėjusioji pasakė, kad I. jai sudavė į veidą, sakė, kad jai skauda vietą, kur jis sudavė. Nukentėjusiajai ant veido jokio paraudimo nematė. Iškvietė policiją (b. l. 14). Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nukentėjusioji teigė, jog I. V. sudavė jai ranka (delnu) tris kartus į galvos sritį (b. l. 17-18). Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytais duomenimis. Šie duomenys nėra prieštaraujantys vieni kitiems. Visi nurodyti duomenys patvirtina, jog būtent kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir kad ji dėl to pajuto fizinį skausmą. Nors konkretus smūgių skaičius nėra tiksliai nustatytas, tačiau veikos kvalifikavimui tai neturi įtakos. Akivaizdu, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų pobūdį, numatė galinčius kilti padarinius ir jų norėjo. Taigi, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. V. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 54-56).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 46), teistas (bausmė atlikta, teistumas išnykęs, b. l. 40-45), dirba (b. l. 47-49). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, o sunkina, tai, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (b. l. 28).

Teismas konstatuoja, jog įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis. Taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² kaltinamasis įpareigojamas per 6 mėnesių laikotarpį išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, o procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. kovo 14 d. 23.15 val. (b. l. 26) iki 2018 m. kovo 15 d.15.48 val. (b. l. 35) išbūtą laiką (1 parą), kai vien laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kiti procesiniai klausimai

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. V. skirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. kovo 14 d. 23.15 val. iki 2018 m. kovo 15 d.15.48 val. išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² straipsniu I. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesių laikotarpį išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti I. V., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti I. V., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: