Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-10-23 · Administracinė byla Nr. I-467-386/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-10-23
Bylos Nr.
I-467-386/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
Š. S.
Atsakovas
Tauragės rajono policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 9.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-467-386/2008Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.3; 16.8; 74 (S)
Bylos kategorija 1.12KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjo Š. S. atstovei R. V., 2008-10-13 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovui Tauragės rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl išeitinės kompensacijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Š. S. skundu (b.l. 4-6) prašo priteisti jam iš atsakovo Tauragės rajono policijos komisariato 2853,20 litų išeitinės kompensacijos bei bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad dirbo Tauragės rajono policijos komisariate, buvo vidaus tarnybos pareigūnas. 2008 m. balandžio mėn. pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. Pagal Vidaus tarnybos statuto 57 str. pareiškėjui buvo priskaičiuota 10375,28 litų išeitinė kompensacija, tačiau atsakovas jam išmokėjo tik 7522,08 litų, nes buvo išskaičiuota 2853,2 litų gyventojų pajamų mokesčio. Pareiškėjas mano, kad gyventojų pajamų mokestis iš jo išeitinės kompensacijos buvo išskaičiuotas nepagrįstai, nes Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose numatytos nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau jų mokėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. ir 56 str. 1 d. policijos komisariato viršininkas, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos, neturėjo galimybės pareikšti savo valios, t. y. pats nuspręsti, atleisti ar ne pareiškėją iš tarnybos, nes Vidaus tarnybos statute imperatyviai nurodyta, kad tais atvejais, kai pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos dėl sveikatos būklės, jis turi būti atleistas kitą dieną nustačius šį faktą. Taip pat pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A10-1831/2006.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Tauragės rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepime (b.l. 12) su pareiškėjo skundu iš dalies sutinka. Pažymi, kad gyventojų pajamų mokestis buvo išskaičiuotas nuo išeitinės kompensacijos, ne nuo įstaigos priklausančios savarankiškos valios, o dėl to, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka, kad išeitinės kompensacijoms Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. netaikomas. Išeitinės kompensacijos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą priskiriamos prie garantinių išmokų kaip darbuotojų socialines garantijos. Jų paskirtis yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių. Išeitinių kompensacijų dydis nustatomas pagal pareigūno gautą darbo užmokestį ir tarnybos stažą. Tuo tarpu kompensacija yra suprantama kaip atlyginimas, kuriuo siekiama kompensuoti nuolatinių Lietuvos gyventojų patirtas išlaidas susijusias su darbu, paremti gyventojus bei atlyginti už tai, kas prarasta (pvz., komandiruotės išlaidos). Jos mokamos atsižvelgiant į pareigūnų patirtas išlaidas.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tauragės rajono policijos komisariato viršininko 2008-04-21 įsakymu Nr. 85-TE-98 (b.l. 59) pareiškėjas Š. S. atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai) bei atsižvelgiant į Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymos Nr. 1296 išvadą.

Teismas konstatuoja, kad byloje kilo ginčas dėl pajamų mokesčio išskaičiavimo iš išmokamos kompensacijos, nutraukiant tarnybos santykius remiantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuris nustato, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad teismai spręsdami tapačius teisinius santykius skirtingose bylose, kaip taisyklė, turi užtikrinti, jog tie patys teisiniai santykiai skirtingose bylose bus vertinami vienodai ir nebus priimami skirtingi sprendimai dėl jų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“.

Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos administracinėse bylose Nr. A438-900/2008, A502-777/2008, A438-814/2008, A756-670/2008, A556-673/2008, A556-671/2008, A556-610/2008 ir kt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto interpretavimas leidžia teigti, kad gyventojų pajamų mokestis nėra išskaitomas iš Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijų, taip pat kompensacijų, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą. Tuo tarpu iš išmokėtinų kompensacijų, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia, gyventojų pajamų mokestis išskaitomas, todėl sprendžiant gyventojų pajamų mokesčio išskaitymo iš kompensacijų klausimą būtina nustatyti faktinę aplinkybę - darbo sutarties ar jos esmę atitinkančios sutarties nutraukimo pagrindą, nes būtent jis lemia gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimą ar neišskaičiavimą.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai.

Taigi atleidimas iš vidaus tarnybos sąlygojamas Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kurioje konstatuojama apie konkretaus pareigūno nebegalėjimą atlikti jam pavestų funkcijų dėl sveikatos būklės. Esant tokiai išvadai, vidaus tarnybos administracija turi pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teisinės elgsenos alternatyvos iš esmės nėra. Sprendimas, sąlygojamas ne darbdavio valios, o objektyvios aplinkybės – pareigūno sveikatos būklės, konstatuotos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvados, paprastai vienintelis – atleidimas iš vidaus tarnybos. Atleidimą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu sąlygoja priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso. Pareigūnas negali eiti tarnybos dėl sveikatos būklės. Darbdavys privalo, jei negali perkelti pareigūną į kitas lygiavertes pareigas, kurias pareigūnas gali eiti pagal savo sveikatos būklę toje pačioje vidaus reikalų įstaigoje ar, vidaus reikalų įstaigų vadovams suderinus, kitoje atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, tokį darbuotoją atleisti iš tarnybos, nes tai padaryti darbdavį įpareigoja teisės normos (Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 4 dalis).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas išeitinės kompensacijos, kompensacijos sąvokų nepateikia. Šių sąvokų nėra apibrėžta ir Vidaus tarnybos statute. Darbo kodekse taip pat nėra nurodytos išeitinės kompensacijos, kompensacijos sąvokos. Pastarojo teisės akto 216 straipsnyje pažymėta, kad darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Pagal Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalį darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Darbo kodekso 221 straipsnis numato darbuotojams kompensacijas priimant arba perkeliant į kitoje vietoje esantį darbą (išskyrus priėmimą dirbti bei perkėlimą paties darbuotojo prašymu).

Iš išvardintų teisės normų analizės darytina išvada, kad kompensacijos paskirtis atlyginti darbuotojo patirtas padidėjusias išlaidas, susidariusias ne nuo darbuotojo valios priklausančių priežasčių, vykdant jam priskirtas darbines funkcijas ir įgyvendinant pavestus uždavinius, ir visumoje ne nuo darbdavio valios, o esant darbiniam būtinumui. Į „kompensacijos“ turinį nebūtinai patenka tik padidėjusios išlaidos darbuotojams atliekant darbą kelionėje, lauko sąlygomis. Antai pagal Darbo kodekso 221 straipsnio 1 dalies 4 punktą kompensaciją gali sudaryti ir darbo užmokestis už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką, bet ne daugiau kaip už šešias dienas, taip už kelionėje išbūtą laiką.

Vadinasi, „kompensacija“ turėtų būti aiškinama plačiąja prasme ir kompensuoti suprantama kaip atlyginti, atitaisyti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas kompiuterinis variantas) tai kas buvo prarasta arba tai padaryti bent iš dalies, jeigu tai nepriklauso nuo darbuotojo valinės išraiškos. „Išeitine kompensacija“, kurios sąvoka vartojama Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje, išmokėtina nutraukiant tarnybos santykius pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, taip pat siekiama pareigūnui bent iš dalies kompensuoti tą darbo užmokestį, kurį jis būtų gavęs jei nebūtų susirgęs ir tapęs nebetinkamas tarnauti vidaus tarnyboje.

Tokiu keliu įstatymų leidėjas siekia nors iš dalies atlyginti garantijas, kurių netenka pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Atskaičius pajamų mokestį iš išeitinės kompensacijos, ji taptų nepakankamai apčiuopiama. Pats kompensacijos mechanizmas dėl sveikatos būklės nutrūkus tarnybos santykiams neveiksmingas, galimai skatinantis pareigūną stengtis išvengti atleidimo Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu bei taip ribojantis vidaus tarnybos sistemos efektyvumą.

Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad į „kompensacijos“ sąvokos turinį, vartojamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte, patenka ir Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje vartojama išeitinės kompensacijos sąvoka.

Apibendrinant darytina išvada, jog pajamų mokestis iš išeitinės kompensacijos buvo išskaičiuotas neteisėtai. Išeitinę kompensaciją įpareigotas mokėti atsakovas, todėl neišmokėta kompensacijos dalis pareiškėjui priteistina iš atsakovo.

Pažymėtina, kad dėl išlaidų atlyginimo pareiškėjas teismui gali pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo Š. S. skundą patenkinti. Priteisti Š. S. iš Tauragės rajono policijos komisariato neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį - 2853,20 litų (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris litus 20 ct).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė