- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- 1-449-1096/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51983-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Federacijoje, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirba, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. 2019 m. gruodžio 8 d. apie 02.30 val., Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, ties pastatu Nr. 79, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji L. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinama, sutinka duoti parodymus. Gruodžio 7 d. vakare su drauge nuėjo į barą. Baras buvo šalia parkavimo aikštelės, kur stovėjo automobilis, tai buvo apie 50 metrų. Bare išgėrė apie 400 g., namie dar su drauge buvo išgėrusi. Tada jos pamatė kaip vienas vyras išdaužė automobilio stiklą. Išsigando dėl savo automobilio, todėl sėdo į automobilį ir važiavo. Vėliau sulaikė policija. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus parodė, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku, prie Žirmūnų g. 79 namo, ją sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad reikės pūsti į alkotesterį. Pirmojo pūtimo metu nustatė 1,76 promiles, po 10 minučių alkotesteris rodė 1,67 promiles. Su alkotesterio duomenimis sutiko. Žino, kad išgėrus draudžiama vairuoti. Vairavo automobilį Suzuki Grand Vitara, kuris priklauso jai. Turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini) (b. l. 87–88).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įtariamoji L. K., 2019 m. gruodžio 8 d. įteikus jai pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad neregistruota narkologo, psichiatro įskaitoje. Apie (duomenys neskelbtini) metus gyvena Lietuvoje bei turi tam leidimą. Automobilis Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai bei yra registruotas jos vardu. Turi teises vairuoti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 7 d. vakare, tiksliai valandos negalėjo nurodyti, neradus vietos pastatyti savo automobilį prie namų, jį pastatė Vilniuje, Žirmūnų gatvėje. Naktį, t. y. 2019 m. gruodžio 8 d., valandos negalėjo nurodyti, būdama bare, išgėrė apie 400 gr. vyno. Tą pačią naktį, apie 02.30 val., eidama namo ir pamačiusi, kad nepažįstami asmenys mušdamiesi sudaužė ten stovėjusio automobilio stiklą, išsigandusi, kad jos automobilį taip pat gali apgadinti, nusprendė jį perstatyti arčiau namų. Tuomet, būdama išgėrusi, savo automobiliu Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu stovėjo Žirmūnų g., Vilniuje, išvažiavo savo namų link. Toje pačioje gatvėje, nuvažiavus 100 – 200 m atstumą, ją sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu policijos pareigūnai alkotesteriu patikrinę jos girtumą, nustatė pirmu putimu 1,76 prom. ir antru 1,67 prom. girtumo laipsnį. Sutiko su jai nustatytu girtumo laipsniu. Gailisi (b. l. 25–26).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. I. parodė, kad 2019 metų gruodžio 8 dieną, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. V., apie 02.30 val., Žirmūnų gatvėje, ties pastatu Nr. 68A, pastebėjo einančią merginą, kuri stipriai svirduliavo, buvo akivaizdžiai neblaivi. Mergina atsisėdo į sidabrinės spalvos visureigį Suzuki Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš aikštelės Žirmūnų gatvės link. Automobilis Suzuki Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas Žirmūnų gatvėje, ties pastatu Nr. 79, kieme. Vairuotojo vietoje sėdėjo ir automobilį vairavo L. K., g. Paklausus merginos, ar neseniai vartojo alkoholinius gėrimus, ji pasakė, kad gėrė bare „Laimos smuklė“ prieš pusę valandos. Patikrinus L. K. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0139, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,67 promilės girtumas, o antru tikrinimu buvo nustatytas 1,76 promilės girtumas. Moteris apie 02.38 val. buvo sulaikyta ir pristatyta į VPK OVS. Automobilis buvo nuvežtas į Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 44).
Vyriausiasis patrulis D. I. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2019 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog atlikus patikrinimą prietaisu Alcotest 7510, pirmojo tikrinimo metu (02.38 val.) nustatytas 1,67 promilių girtumas, o antrojo tikrinimo metu (02.54 val.) nustatytas 1,76 promilių girtumas. Pridėtas patikros sertifikatas Nr. 1174713 (b. l. 8–11).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Suzuki Grand Vitara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra L. K. (b. l. 12).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės Suzuki Grand Vitara, gamybos periodas 2006 – 2009 kaina su PVM 2 750 Eur, be PVM 2 273 Eur (b. l. 14).
BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. gruodžio 8 d. registruotas įvykis – sustabdytas automobilis Suzuki, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 6).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta Suzuki, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos fotolentelės (b. l. 46–52).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis buvo nuvežtas saugojimui į aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 45). Patirtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidos (b. l. 54). Automobilis grąžintas savininkui (b. l. 53).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi. Pažymėtina, kad patikrinus kaltinamosios neblaivumą alkotesteriu pirmą kartą jai buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu nustatytas 1,76 promilių girtumas (b. l. 8–11). Tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
L. K. su alkotesterio užfiksuotais duomenimis sutiko, o duodama parodymus nurodė, jog būdama bare išgėrė 400 gramus vyno <...>, būdama išgėrusi, savo automobiliu Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu stovėjo Žirmūnų g., Vilniuje, išvažiavo savo namų link. Toje pačioje gatvėje, nuvažiavus 100 – 200 m atstumą, ją sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 25–26). Analogiškus parodymus davė ir teismo posėdžio metu, jog <...> būnant bare išgėrė apie 400 gramus, o būnant namuose apie du bokalus. Pamačius kaip vienas vyras išdaužė kažkokios mašinos stiklą, labai išsigando dėl savo mašinos. Pagalvojo, kad ir jos mašiną sudaužys. Sėdo į savo automobilį ir važiavo. Tada ją ir sulaikė policija <...> (b. l. 88). Be L. K. prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamosios neblaivumo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. pareigūno duoti parodymai bei surašytas tarnybinis pranešimas (b. l. 7, 44), BIRT žiūryklės duomenys ir kita ištirta rašytinė bylos medžiaga. Visa tai rodo, kad L. K. pagrįstai nustatytas 1,67 promilių neblaivumas.
Darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. L. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, todėl jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoju kaltinamosios draugę D. R. (b. l. 106).
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai. Svarstydamas, ar galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas taip pat turi įvertinti, ar atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės bus pasiekti bausmei keliami tikslai (BK 41 straipsnis). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu D. R. nurodė, jog dirba pagal darbo sutartį, nuo (duomenys neskelbtini). Vidutiniškai per mėnesį uždirba apie (duomenys neskelbtini) eurų, po mokesčių. Gyvena (duomenys neskelbtini). Jos ir L. mamos studijavo (duomenys neskelbtini), todėl jos nuo vaikystės bendravo su L. Artimai bendrauja apie tris metus. Viena kitai atvirai viską išsipasakoja. Per savaitę mažiausiai 3 kartus susitinka. Žino, kad ji išėjusi iš baro atsisėdo į savo mašiną neblaivi. Nenorėjo palikti mašinos, nes prie baro vyko muštynės. Kieme ją sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė papūsti į alkotesterį. Jai buvo nustatytas girtumas daugiau negu 1,5 promilės. Pareigūnai ją sulaikė. Įvykį vertina kritiškai, nes galėjo įvykti dar baisesnės pasekmės. Jos ilgai kalbėjosi apie tai. D. R. kritiškai žiūri į tokius dalykus, jai ne priimtina, kai išgėrus vairuojama. Padeda L. ieškoti darbo, integruotis Lietuvoje. (b. l. 109–111).
Prokurorė teismo posėdžiu metu palaikė pateiktą teismui prašymą. Prašė teismo L. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos D. R. atsakomybei be užstato. Nustatyti 2 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 111).
Gynėjas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, jog tiek teisiamoji, tiek galima laiduotoja pakankamai nuoširdžiai paaiškino teismui, kad abi jos būtų vertos pasitikėjimo, todėl pritarė išsakytai prokurorės pozicijai (b. l. 111).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji L. K. yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, L. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti L. K. apibūdinančių duomenų visumą. Ji yra ištekėjusi, jauno amžiaus, dirbo virėja, planuoju toliau dirbti. Duomenų apie jos blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteista, 2018 metais bausta administracine tvarka už nešiurkštų administracinio nusižengimo padarymą (ANK 446 straipsnio 4 dalis), baudos sumokėtos (b. l. 61). Teismas taip pat atsižvelgia į L. K. duotus paaiškinimus ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios artimą draugę, su kuria kaltinamoji yra pažįstama nuo vaikystės ir šiuo metu artimai bendrauja. D. R. patvirtino, kad ji dės visas pastangas, jog darytų teigiamą įtaką kaltinamajai, jog daugiau nedarytų nusikaltimų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. R. dirba, teigiamai charakterizuojama (b. l. 107), anksčiau neteista (b. l. 108), per 5 metus administracine tvarka bausta, tačiau paskutinį kartą 2017 metais, beveik prieš 3 metus, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 98–103). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. R. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima L. K. draugė, todėl savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką L. K., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, L. K., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos D. R. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, taip pat vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti automobilį Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį kaltinamajai (b. l. 111).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. L. K. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad L. K. vairavo automobilį, kai nustatytas girtumo laipsnis, viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise vieneriems metams.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajai 2019 m. gruodžio 8 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 30) ir 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 35–37). Atsižvelgiant į tai, kad L. K. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. gruodžio 8 d., kai jai buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri savo turiniu faktiškai atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, be to, jai buvo paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas ir byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų naudojusis šia teise nuo kardomųjų priemonių paskyrimo momento, teismas sprendžia, jog L. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 8 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė nuosavybės teise L. K.. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, L. K. priklausantis automobilis Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. L. K. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, ji objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai. Byloje nustatyta, kad L. K. vairuoto automobilio Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra be PVM 2 273 Eur (b. l. 14). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamosios teisėtus interesus.
2019 m. gruodžio 9 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. birželio 9 d., kai apribota L. K. teisė į automobilį Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai (b. l. 38).
L. K. ikiteisminio tyrimo metu nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 35), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina, o pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
L. K. ikiteisminio tyrimo metu nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti (b. l. 28–29), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 33,88 euro. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu, kaltinamoji paaiškino, jog nurodytas išlaidas atlygino sumokėdama nurodytą sumą – 33,88 eurus (b. l. 111), todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais
nusprendžia:
L. K. (L. K.), padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos D. R. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti L. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 8 d.
Paskirti L. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti automobilį – Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
2019 m. gruodžio 9 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. birželio 9 d., kai apribota L. K. teisė į automobilį Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.
L. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
L. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.