Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. J. (A. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – S. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė 2017-03-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo po 500 Eur išlaikymo kas mėnesį nuo 2016-11-24, iki jai sueis 24 metai. Ieškovė nurodė, kad gyvena Norvegijoje nuomojamame bute, mokosi gimnazijoje. Nurodė, kad mokosi gerai, baigusi gimnaziją planuoja studijuoti teisę. Nurodė, kad ji turto neturi, pajamų negauna, nes dirbti neturi kada, kadangi mokosi dieniniame skyriuje, pamokos baigiasi apie 16 val. ir surasti darbą ne visai dienai sunku. Kredito gauti taip pat negali, kadangi nedirba. Šeimą išlaiko patėvis ir mama, kurie turi verslus. Nurodė, kad ieškovės poreikiai vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 775 Eur (176 Eur už būsto nuomą, apie 18 Eur už sunaudojamą elektros energiją, apie 120 Eur maistui, mėnesinis mokestis už telefoną – 104 Eur, išlaidos laisvalaikiui – apie 320 Eur, maistas mokykloje – 43 Eur, rūbai: striukė Norvegijoje kainuoja apie 130 Eur, batai – apie 140 Eur, kelnės – apie 100 Eur; kitos išlaidos). Ieškovė nurodė, kad mokykloje, kurioje mokosi, reikalaujama turėti kompiuterį, jis kainuoja apie 1 300 Eur ir jis reikalingas ruoštis pamokoms. Nurodė, kad iki šiol kompiuterį duodavo naudotis mokykla, tačiau jau trečius metus mokykla gali nebeleisti juo naudotis. Nurodė, kad pageidauja lankyti vairavimo kursus (kursai kainuoja 2 130 Eur), nes gyvena mažame miestelyje, autobusai retai važiuoja, tenka dažnai važiuoti į kitus miestelius. Ieškovė pažymėjo, kad iki pilnametystės atsakovas mokėjo išlaikymo po 200 Eur, o suėjus 18 metų, atsakovas išlaikymo nebeteikė, rūpinasi tik dabartine savo šeima.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016-11-24, iki ieškovė baigs mokytis Jesheimo vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, iki jai sueis 24 metai; priteisė ieškovei iš atsakovo 301,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 40,50 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, yra pilnametė, nėra sulaukusi 24 metų amžiaus, kadangi mokosi gimnazijoje ir pamokos vyksta dienos metu, negali dirbti ir uždirbti pajamų, mokosi gerai, kito turto neturi, konstatavo, jog ieškovei yra reikalinga parama. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į atsakovo turtinę ir šeiminę padėtį (atsakovas turi kitą šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, kuriems reikalingas išlaikymas; turi nekilnojamojo turto, kuris nėra prabangos dalykas ir reikalingas būtiniesiems šeimos poreikiams patenkinti; turi 15 938,88 Eur kreditinį įsipareigojimą; yra verslininkas ir gauna pajamų) konstatavo, jog atsakovas turi galimybę teikti 200 Eur kas mėnesį išlaikymą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio nurodė, jog atsižvelgė į ieškovės nurodytus poreikius ir į atsakovo realias galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą, ir vertindamas ieškovės poreikius konstatavo, jog ne visi ieškovės poreikiai yra pagrįsti, prašant paramos. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ji turi teisę gauti dovanų iš mamos prabangų telefoną, bet taip pat sutiko ir su atsakovo pozicija, kad reikia poreikius prilyginti galimybėms juos patenkinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas dukros (ieškovės) išlaikymui iki jos pilnametystės skirdavo po 200 Eur kas mėnesį, tačiau suėjus 18 metų, nuo 2016-11-26 atsakovas nustojo teikti išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog nenustatyta, kad ieškovės motinos – trečiojo asmens turtinė padėtis yra blogesnė negu atsakovo, įvertinęs, kad atsakovas neįrodė teismui, jog jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, siekdamas, kad nė vienos šalies interesai nebūtų nepagrįstai pažeisti, siekdamas interesų pusiausvyros, ieškovei iš atsakovo priteisė po 200 Eur kas mėnesį mokamos paramos nuo 2016-11-24.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo po 70 Eur kas mėnesį nuo 2016-11-24, iki ieškovė baigs mokytis Jesheimo vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, iki jai sueis 24 metai.Apeliantas nurodė, kad ieškovė reikšdama savo reikalavimus nepateikė neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimus. Apeliantas nurodė, kad teismas tik formaliai konstatavo, kad ieškovei reikalinga parama ir atsakovas turi galimybę ją teikti, todėl teismas priteisdamas iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi, protingumo, proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, įrodymų vertinimo taisykles.Apeliantas nurodė, kad ieškovės prašyta priteisti 500 Eur suma, o pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma yra neadekvati ir neproporcinga nei atsakovo turtinei padėčiai, nei ieškovės realiems poreikiams. Nurodė, kad ieškovės nurodytos teorinės sumos viršija būtinas poreikiams tenkinti išlaidas ir ieškovė teikdama tokio pobūdžio reikalavimą parodė, jog yra įpratusi prie kitokių gyvenimo sąlygų, yra išlaidi ir nesistengianti taupyti, tik siekia savo poreikius (kurie, kaip jau minėta, yra visiškai neproporcingi ir neadekvatūs) patenkinti vien tik tėvų sąskaita, o tai neatitinka šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 200 Eur sumą atsižvelgė tik į ieškovės deklaratyviais, subjektyviais teiginiais bei prielaidomis grįstą reikalavimą.Apeliantas nurodė, kad ieškovė gyvena Norvegijoje, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, tačiau toks pasirinkimas yra ieškovės motinos – trečiojo asmens – iniciatyva, todėl trečiasis asmuo ir turėtų prisiimti ieškovės padidėjusias išlaidas, nes atsakovui neturi tekti didesnė ieškovės išlaikymo našta vien dėl to, kad ieškovė gyvena kitoje valstybėje, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.Apeliantas nurodė, kad šeimos pajamos yra 1 322 Eur (jo atlyginimas 800 Eur, žmonos 522 Eur), išlaiko du nepilnamečius vaikus, moka 94 Eur kredito įmoką, komunaliniams mokesčiams išleidžia 200 Eur, todėl skiriant kiekvienam vaikui po 200 Eur iš jo gaunamų pajamų (800 Eur) nelieka pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo priteista ieškovei suma kenkia apelianto ir kitų jo šeimos narių padėčiai, daro esminę žalą jo ir jo nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nevertinęs atsakovo pateiktų duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą, įsipareigojimus, patiriamas išlaidas, formaliai konstatavo, jog apeliantas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra pablogėjusi. Nurodė, kad teismas neįvertinęs apelianto turtinės padėties bei neišreikalaudamas duomenų apie trečiojo asmens – ieškovės motinos – turtinę padėtį nenustatė visų ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ir trečiasis asmuo (toliau – ir šalys) prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.Šalys nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu nustatydamas 200 Eur išlaikymo dydį, atsižvelgė ne tik į ieškovės nurodytus poreikius, bet ir į atsakovo realias galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą, todėl apelianto argumentai, jog teismas šių aplinkybių netyrė, nepagrįsti.Šalys nurodė, kad apeliantas neįvardijo neva neprotingų ir nebūtinų išlaidų, todėl nesant konkrečiai įvardytam „neprotingam poveikiui“ ieškovė negali nei atsikirsti, nei paaiškinti šių apelianto argumentų.Šalys nurodė, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, nes tokie duomenys buvo pateikti bylos nagrinėjimo metu.Šalys nurodė, jog nepagrįsti apelianto argumentai dėl jo turtinės padėties ir gaunamų pajamų, nes iš pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantas vadovauja įmonei, kuri dirba pelningai, ir gauna dividendų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013-06-20 įstatymo Nr. XII-396 redakcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-21 nutartis Nr. 3K-3-366-687/2015). Nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia (be kita ko), iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau tai nereiškia, kad pilnametis vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis vien dėl tokio savo teisinio statuso gali būti pripažįstamas būtinu paramos. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir, ar ji būtina, teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).Apeliantas nurodė, kad ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių reikalavimus, be to, teismas tik formaliai konstatavo, jog ieškovei reikalinga parama ir atsakovas turi galimybę ją teikti. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, įrodinėdama jai reikalingo išlaikymo dydžio pagrįstumą, į bylą pateikė išsamią išlaidų detalizaciją. Iš jos matyti, jog ieškovei yra reikalingos pajamos maistui, higienos priemonėms, rūbams, mokyklinėms prekėms, pragyvenimui ir laisvalaikiui ir kt. Nors apeliantas nurodė, kad nepagrįstos ieškovės išlaidos dėl kanceliarinių prekių, prabangaus mobiliojo telefono naudojimo, naujo kompiuterio įsigijimo, tačiau pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo sumą – 500 Eur – tai įvertino ir atsižvelgęs į galimybes šiuos visus poreikius patenkinti pagrįstai priteisė ne visą prašomą ieškovės sumą, o 200 Eur išlaikymą kas mėnesį. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apelianto argumentus, jog nors pirmosios instancijos teismas ir sumažino reikalaujamą priteisti išlaikymo sumą (500 Eur), tačiau ir priteista 200 Eur suma yra neadekvati ir neproporcinga nei ieškovės poreikiams, nei apelianto galimybėms ją teikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 200 Eur išlaikymą, t. y. tik kiek daugiau nei pusę minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio (nuo 2016-07-01 patvirtinta 380,00 Eur MMA), o, kasacinio teismo vertinimu, tokios išlaikymo sumos papildomai įrodinėti nereikia, nes akivaizdu, jog ieškovei yra reikalingos pajamos maistui, higienos priemonėms, rūbams, mokyklinėms prekėms, transportui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pažymėtina, kad apeliantas tik formaliai nurodė, jog ieškovės pateiktos išlaidos neprotingos ir nebūtina priteisti 200 Eur išlaikymo ir šių savo argumentų nesukonkretino. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, jog ieškovei reikalinga parama, nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog gali teikti 70 Eur išlaikymą, taip pripažindamas, kad parama ieškovei reikalinga. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino apelianto turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto galimybę teikti išlaikymą nurodė, kad apeliantas yra verslininkas, gauna pastovių pajamų, turi nekilnojamojo turto. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas neįrodė, jog jo turtinė padėtis pablogėjo nuo to laiko, kai ieškovei teikė išlaikymą (200 Eur) jai būnant nepilnametei. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus duomenis apie apelianto turtinę padėtį. Apelianto nurodytas argumentas, jog priteista išlaikymo suma daro esminę žalą jam ir jo šeimai, nes vaikų išlaikymui skiriant 600 Eur (3 vaikai po 200 Eur), jam liktų tik 200 Eur (gaunamos pajamos 800 Eur), iš kurių turi sumokėti kreditą ir mokesčius ir pragyventi, nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas yra pakankamai jaunas, sveikas ir darbingas, o manydamas, jog jo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, turi pats siekti pagerinti savo finansinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad apelianto šeimą išlaiko ne tik apeliantas, bet ir sutuoktinė, kuri turi tokias pat galimybes siekti pagerinti šeimos finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nenustatyta, jog trečiojo asmens – ieškovės motinos – turtinė padėtis yra blogesnė ar geresnė negu apelianto. Apelianto argumentas, jog trečiasis asmuo turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius, nes ieškovės motinos iniciatyva ieškovė buvo išsivežta gyventi į užsienį, nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju priteista tik kiek didesnė nei pusės MMA dydžio išlaikymo suma, todėl šis apelianto nurodytas argumentas ne tik kad nepagrįstas, bet ir nagrinėjimo atveju neturintis reikšmės.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui sąlygomis bei apelianto galimybe teikti išlaikymą, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė įrodymus ir juos tinkamai įvertino, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese

Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo turėjo 605 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Nustatyta, jog nurodyta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) nustatytos sumos (8.11 punktas), todėl apeliacinio skundo netenkinus šios išlaidos ieškovei priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-19 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. Š. iš atsakovo A. J. (A. J.) 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.