Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-08 · Civilinė byla Nr. e2S-173-864/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
e2S-173-864/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03448-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas
D. K.
Suinteresuotas asmuo
O. K., V. K., A. L., V. M., AB SEB bankas, AB „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.4.2.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-173-864/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03448-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.10.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-10000-905/2017 pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys O. K., V. K., A. L., V. M., AB SEB bankas, AB „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjui iškelta bankroto byla. 2017 m. lapkričio 9 d. teisme gautas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas nutraukti bankroto bylą, nes kreipdamasis į teismą pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys per nustatytą terminą savo argumentų, samprotavimų ir (arba) prašymų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. priėmė nutartį, kuria nutarė iškeltą pareiškėjui bankroto bylą nutraukti ir valstybei priteisti iš pareiškėjo 82,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) 2012 metais (t. y. ne anksčiau negu likus trims metams iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo) D. K. uždirbo 727 740,23 Lt pajamų, 2013 metais uždirbo 126 001 Lt pajamų ir gavo 235 290 Lt pajamų už parduotas statybines medžiagas, 2014 metais uždirbo 196 923,20 Lt pajamų ir gavo 81 000 Lt pajamų už parduotas statybines medžiagas. Paaiškėjusių faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat nagrinėjant iš esmės klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, D. K. nutylėjo apie nurodytas gautas pajamas (iš viso 1 366 954,43 Lt).Teismo vertinimu, paaiškėjusios faktinės aplinkybės apie pareiškėjo gautas pajamas (ypač atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis šių pajamų pareiškėjo uždirbta iš A. L., kuris šioje byloje pripažintas pareiškėjo kreditoriumi), negali būti vertinamos kaip mažareikšmės informacijos nuslėpimas.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viena vertus, šie aukščiau nurodyti duomenys turėtų didelę reikšmę sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo ar neiškėlimo, o kita vertus, tai neabejotinai turi įtakos ir dabartinių D. K. skolų dydžiui ir atitinkamai mokumo atkūrimo plano įvykdymui, nes jeigu šios pajamos nebūtų nesąžiningai nuslepiamos nuo tuomečių kreditorių ir būtų panaudotos skolų mažinimui, tai akivaizdu, kad dabartinės pareiškėjo skolos būtų atitinkamai mažesnės.Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancjos teismas padarė išvadą, kad šios nedeklaruotos D. K. pajamos buvo nuslėptos nuo tuomečių kreditorių ir nebuvo skiriamos tuometinių skolų mažinimui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesąžiningai nutylėjo-neatskleidė tikrųjų priežasčių, dėl kurių jis nustojo verstis vykdyta veikla, iš kurios, kaip paaiškėjo, jis iki pat 2014 metų gaudavo gerokai didesnes, negu paties pareiškėjo šioje byloje deklaruotos pajamos už statybininko darbą (maždaug 1 650 Eur per mėnesį).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas bankroto bylą nutraukė, konstatavęs pareiškėjo nesąžiningumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-10000-905/2017 ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respulikos finansų ministerijos prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis buvo priimta, nesudarius pareiškėjui galimybės pateikti savo atsikirtimų dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo nutraukti pareiškėjo bankroto bylą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė bankroto bylą ne tik, kad nepaaiškinęs proceso dalyviams, koks klausimas bus sprendžiamas, bet ir pareiškėjui nepasiūlius pateikti savo procesinę poziciją dėl svarstytino klausimo. Taigi, pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 245 straipsnio 2 dalį bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principą. Pareiškėjo teigimu, nesudarius galimybės pareiškėjui pateikti savo paaiškinimų dėl svastyto klausimo, akivaizdu, jog byla negalėjo būti teisingai išspręsta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nurodo, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl procesinių pažeidimų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo pajamas mokestine prasme prilygino pareiškėjo grynajam pelnui. Nurodo, kad sprendime nurodytos pajamos mokestine prasme nelaikytinos pareiškėjo grynuoju pelnu, kadangi tam, kad šias pajamas galima būtų laikyti grynuoju pelnu, iš šių pajamų reikia atimti veiklos vykdymo/prekių įsigijimo sąnaudas. Pareiškėjo teigimu, didžiąją dalį skundžiamoje nutartyje nurodytų pajamų sudarė veiklos vykdymo sąnaudos ir tik labai maža dalis likdavo kaip pareiškėjo grynasis pelnas. Pažymi, kad pareiškėjas negali pateikti savo veiklos sąnaudas pagrindžiančius dokumentus už 2012 m., 2013 m. bei 2014 m., kadangi, versdamasis individualia veikla pagal verslo liudijimą, pareiškėjas neturėjo pareigos rinkti visus savo veiklos sąnaudas pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, neįvertino esminę reikšmę turinčių aplinkybių: pirma, pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismui infomaciją apie savo turtą teikė 2015 metų pradžioje, t. y. beveik prieš du metus iki Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikto tyrimo; antra, visos pareiškėjo atžvilgiu priskaičiuotos pajamos ir mokestinės prievolės kyla iš to, kad pareiškėjas buvo pasirinkęs netinkamą savo veiklos vykdymo formą.Pareiškėjas nurodo, jog aplinkybė, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo savo pajamas, rodo pareiškėjo žinių trūkumą, o ne nesąžiningus pareiškėjo veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas bendradarbavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiškinimus ir turimus dokumentus. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kurios pareiškėjo Mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės dėl galimai neteisingos informacijos apie turtą pateikimo gali būti neįvykdytos, nors ši aplinkybė teismo turėjo būti nustatyta, nutraukiant bakroto bylą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymi, kad pareiškėjas nusprendė nebesiversti individualia veikla dėl to, jog vykdymo išlaidos buvo didesnės nei jo gaunamas grynasis pelnas, bet ne dėl to, jog pareiškėjas turėjo nesąžiningų ketinimų nuslėpti savo pajamas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra esminiai jo nemokumui, todėl informacijos nepateikimas apie šį kreditorių neturi užkirsti kelio pareiškėjui bankrutuoti. Bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo. Nurodo, kad pilna apimtimi palaiko pareiškėjo atskirojo skundo argumentus. Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimu prašo teismo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis nebuvo suformuluota tinkamai bei išsamiai, kadangi nebuvo suprantama, dėl ko konkrečiai buvo siūloma pateikti savo nuomonę. Tokiu būdu, suinteresuoto asmens nuomone, iš esmės buvo užkirstas kelias suinteresuotam asmeniui pasinaudoti savo teise pareikšti nuomonę dėl bankroto bylos nutraukimo. Nurodo, kad sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškėjo įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei pačiam suinteresuotam asmeniui nėra esminiai pareiškėjo nemokumui, dėl ko minėtos informacijos nepateikimas neturėtų užkirsti kelio pareiškėjo bankrotui. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu prašo teismo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad pareiškėjo bankroto bylos nutraukimas ypač žalingas kreditoriams, kadangi kreditoriai praras galimybę bent maža dalimi gauti savo reikalavimų patenkinimą, pareiškėjas praras bet kokį stimulą dirbti bei gauti didesnes pajamas. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo aiškiai nurodyta, dėl ko jie turi pateikti savo procesinę poziciją. Suinteresuoto asmens vertinimu, buvo ypač svarbu išklausyti pareiškėjo nuomonę dėl jam inkriminuotų kaltinimų nesąžiningumu ir informacijos nuslėpimu, kadangi jo nuomonės neišklausius, nebuvo galima tinkamai išnagrinėti sprendžiamo klausimo. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens nuomone, nagrinėjamu atveju buvo padarytas procesinis pažeidimas, lemiantis pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį buvimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta iškeltą pareiškėjui bankroto bylą nutraukti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė ir įrodymus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo aktą Nr. (Duomenys neskelbtini) (toliau – patikrinimo aktas). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas aukščiau nurodytą įrodymą pateikė savalaikiai, t. y. su atskiruoju skundu, teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti šį įrodymą.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo (ne)buvimo

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 245 straipsnio 2 dalį bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, dėl ko egzistuoja CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl procesinės teisės normų pažeidimų. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Remiantis bylos medžiaga, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. priėmė nutartį, kuria patikslino pareiškėjo kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą ir patvirtino kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos papildomą reikalavimą 106 378,91 Eur sumai. Įvertinus šios nutarties turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje pasiūlė pareikšti savo procesinę poziciją dėl FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų priemonių taikymo ar netaikymo, o savo ruožtu šios nutarties rezoliucinėje dalyje nustatė dalyvaujantiems byloje asmenims terminą pareikšti savo argumentus, samprotavimus ir (arba) prašymus dėl nutartyje nurodytų aplinkybių. Nors šios nutarties motyvuojamojoje dalyje yra nurodyta apie siūlymą pateikti savo procesinę poziciją byloje dalyvaujantiems asmenims (kreditoriams), tačiau rezoliucinėje šios nutarties dalyje įtvirtintas siūlymas visiems byloje dalyvaujantiems asmenims pareikšti savo argumentus, samprotavimus ir (arba) prašymus dėl nutartyje nurodytų aplinkybių, neišskiriant būtent kreditorių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjui, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, buvo suteikta galimybė per teismo nustatytą terminą pateikti savo procesinę poziciją dėl bankroto bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien tai, jog teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartyje nedetalizavo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų teisės normų turinio, negali būti vertinama kaip galimybės išreikšti savo poziciją tam tikru klausimu nesuteikimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje dalyvaujantys asmenys, gavę teismo nutartį, kurioje aiškiai nurodytas terminas bei teisė (siūlymas) pateikti savo poziciją dėl vienos iš įstatymuose įtvirtintos nuostatos (ne)taikymo, turėjo ir galėjo imtis atitinkamų veiksmų šios teisės tinkamam įgyvendinimui, įskaitant ir teismo priimtoje nutartyje nurodyto teisės akto normos turinio išsiaiškinimu. Taigi įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties turinį, akivaizdu, jog pareiškėjui, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, buvo suteikta procesinė galimybė įgyvendinti teisę pateikti savo poziciją atitinkamu klausimu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagrindo naikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra.

Dėl pareiškėjo (ne)sąžiningumo

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis pateiktu byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu, nutraukė bankroto bylą, konstatavęs pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 bei 10 punkto pagrindu. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat nagrinėjant iš esmės klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nutylėjo apie gautas 1 366 954,43 Lt pajamas. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo akto turinio nustatyta, jog mokestinio patikrinimo metu buvo vertinamas buhalterinės apskaitos tvarkymo tinkamumas, gautos pareiškėjo pajamos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 12 d., mokėtinas pridėtinės vertės mokestis, mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, mokėtinos valstybinio socialinio draudimo įmokos, mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Taigi akivaizdu, jog mokestinio patikrinimo metu buvo vertinamos pareiškėjo pajamos mokestiniu aspektu, t. y. vertinamos pareiškėjo pajamos, lemiančios pareiškėjo pareigos mokėti atitinkamus mokesčius buvimą. Remiantis patikrinimo akte nurodytais duomenimis, patikrinimo metu nustatytos pareiškėjo pajamos yra iš individualios veiklos bei turto pardavimo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pareiškėjas, kaip asmuo, besiverčiantis tam tikra ekonomine veikla, turėjo ne tik tam tikras pajamas iš šios veiklos, bet ir išlaidas šios veiklos vykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog patikrinimo akte nurodytos pajamos, neįvertinus pareiškėjo vykdytos veiklos sąnaudų, negali būti vertinamos kaip pareiškėjo grynasis pelnas. Darytina išvada, jog patikrinimo akte nurodytos pareiškėjo gautos pajamos negali būti vienareikšmiškai vertinamos kaip pareiškėjo realiai disponuojama pinigų suma, kurią pareiškėjas galėjo (ar turėjo) naudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog pareiškėjas ne ilgesniu negu trejų metų laikotarpiu iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo faktiškai iš savo vykdytos veiklos turėjo 1 366 954,43 Lt gryno pelno. Remiantis byloje pateiktu patikrinimo aktu, nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 12 d. netinkamai tvarkė vykdomos veiklos buhalterinę apskaitą, pasirinkęs buvo netinkamą savo vykdomos veiklos formą, atititinkamai nebuvo įvykdęs ir visų mokestinių prievolių. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas galimai ekonominę veiklą vykdė, pažeisdamas atitinkamų teisės aktų nuostatas. Savo ruožtu byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ekonominę veiklą netinkamai vykdė sąmoningai siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį bei išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsižvegliant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo galimą nesąžiningumą sąmoningai vykdant tam tikra forma ekonominę veiklą, siekiant išvengti atsiskaitymo su turimais kreditoriais. Pažymėtina, kad civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų, jog pareiškimo iškelti bankroto bylą metu bei nagrinėjant iš esmės klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo finansinė padėtis buvo žymiai geresnė negu pareiškėjas nurodė kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. kad pareiškėjas iš savo vykdytos veiklos turėjo papildomai 1 366 954,43 Lt gryno pelno, kurį galėjo naudoti atsiskaitymui su tuo metu buvusiais pareiškėjo kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nutylėjo apie turėtas 1 366 954,43 Lt pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nutylėjo-neatskleidė tikrųjų priežasčių, dėl kurių jis nustojo verstis vykdyta veikla, iš kurios gaudavo iki pat 2014 metų gerokai didesnes negu paties pareiškėjo deklaruotos pajamos už statybininko darbą. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjas nustojo verstis vykdyta veikla iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime nesuponuoja išvados, jog tokiu būdu pareiškėjas siekė nesąžiningai išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų aplinkybę, jog pareiškėjo vykdytos veiklos nutraukimas yra sąlygotas pareiškėjo vengimo atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 bei 10 punktų pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas nutraukti bankroto bylą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-10000-905/2017 tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo nutraukti bankroto bylą netenkinti.

Teisėja Ramunė Mikonienė