Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-07-22 · Civilinė byla Nr. 2S-781-253/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-22
Bylos Nr.
2S-781-253/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00836-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-781-253/2021Proceso Nr. 2-24-3-00836-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.1.14.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. B. dėl netesybų netaikymo ir darbo išmokų mokėjimo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama: netaikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų ir išdėstyti priteistų sumų mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad atsakovas 2021 m. kovo 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokestį, netesybas, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, neturtinės žalos atlyginimą. Klaipėdos darbo ginčų komisija 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymą patenkino iš dalies. Išieškojo iš ieškovės 683,37 Eur su darbu susijusių išmokų už 2020 m. gruodžio mėn. atskaičius mokesčius; 650 Eur su darbu susijusių išmokų už 2021 m. sausio mėn. atskaičius mokesčius; 525,85 Eur su darbu susijusių išmokų už 2021 m. vasario mėn. atskaičius mokesčius; 798,98 Eur su darbu susijusių išmokų už 2021 m. kovo mėn. atskaičius mokesčius, į sumą esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas; 47,46 Eur delspinigių; 117,50 Eur netesybų, neatskaičius mokesčių. Kitus reikalavimus atmetė. Ieškovė sutiko su atsakovo reikalavimais dėl darbo užmokesčio išieškojimo, tačiau nesutiko ir nesutinka dėl netesybų priteisimo. Teigė, jog UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis atsakovo atleidimo iš darbo metu buvo ir yra itin sunki. Dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino situacija dar labiau pablogėjo. Nurodo, kad ir darbo ginčų komisija pažymėjo, kad, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties, UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis yra labai sunki. Ieškovės manymu, komisija turėjo būti nuosekli ir šiuo sprendimu taip pat turėjo visai nepriteisti netesybų, kas būtų atitikę šalių interesų pusiausvyrą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė: atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu priteistų sumų sumokėjimo išdėstymo; nustatyti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 7 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems likusios ieškinio dalies trūkumams pašalinti.

3. Dėl atsisakymo priimti dalį ieškinio. Teismas, įvertinęs ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį, konstatavo, jog ieškovė, teikdama ieškinį teismui, suformulavo ne materialiojo, bet procesinio teisinio pobūdžio reikalavimus. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl ikiteisminio ginčo sprendimo institucijos sprendimo vykdymo išdėstymo yra procesinio pobūdžio ir negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad toks prašymas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl šią ieškinio dalį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

4. Dėl dalies ieškinio trūkumų. Teismas nurodė, kad už turtinį reikalavimą, kuriuo ieškovė prašo netaikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų, t. y. nesutinka su Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimo dėl 117,50 Eur nuostolių atlyginimo dalimi, mokėtinas 20,00 Eur žyminis mokestis. Teismas nustatė, jog ieškovė žyminio mokesčio nesumokėjo, įrodymų, kad pagal įstatymą būtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė, motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti nepateikė.

5. Teismas taip pat nurodė, jog pateikto procesinio dokumento turinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Pabrėžė, kad šiuo atveju ieškinyje suformuotas tik reikalavimas, jokie reikalavimą patvirtinantys įrodymai nepateikti, tai suvaržo atsakovo teisę gintis nuo pareikšto ieškinio.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinį ieškovės vardu pasirašė direktorius M. C., tačiau nepateikti duomenys, kad ieškovės vardu ieškinį pasirašęs ir pateikęs M. C. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius.

7. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybėms, ieškovei nustatė 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą pašalinti nurodytus trūkumus – sumokėti žyminį mokestį, pateikti ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus ir pateikti duomenis apie ieškovės direktorių. Išaiškino, kad, nustatytu terminu pašalinus trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu jo pradinio pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį atsakovui V. B. priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantė argumentuoja, kad ji pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą reiškiant ieškinį dėl darbo ginčo ir tokiu atveju visas darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs. Teismas turi pareigą išnagrinėti darbo ginčą ir dėl jo priimti sprendimą. Atsisakydamas priimti dalį ieškinio, pirmosios instancijos teismas pažeidžia ieškovės teisę į teisminę gynybą.

8.2. Pažymėjo, jog su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad už ieškinį yra sumokėtas teismo nurodytas žyminis mokestis, ir įrodymus, kad ieškinį pasirašęs M. C. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Pažymėtina, jog CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismas svarstydamas atskirojo skundo priėmimo klausimą nusprendė, ieškovui pašalinus 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytus ieškinio dalies trūkumus, ieškinio dalį dėl netesybų priimti; atskirasis skundas priimtas dėl 2021 m. gegužės 25 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl darbo ginčų komisijos sprendimu priteistų sumų išdėstymo.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinio dalį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu priteistų sumų sumokėjimo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Apeliantė nesutinka su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, argumentuodama, kad ji pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą reiškiant ieškinį dėl darbo ginčo ir tokiu atveju visas darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs. Teismas turi pareigą išnagrinėti darbo ginčą ir dėl jo priimti sprendimą. Atsisakydamas priimti dalį ieškinio, pirmosios instancijos teismas pažeidžia ieškovės teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės vertinimu.

15. DK 230 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymą, nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai. Pagal DK 229 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnio 2 dalis). DK 231 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

16. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ieškinyje nurodo, kad savo prievolės atsakovui neginčija, tačiau prašo netaikyti 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų. Vadinasi, sprendimas dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi, yra įsiteisėjęs. Ieškovė ieškiniu siekia, kad Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš jos V. B. priteistų sumų sumokėjimas būtų išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui. Ieškovės manymu, yra faktinis ir teisinis pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį.

17. Pažymėtina, jog reikalavimas dėl ikiteisminio ginčo sprendimo institucijos sprendimo vykdymo išdėstymo yra procesinio pobūdžio ir negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, suformulavo ne materialiojo, bet procesinio teisinio pobūdžio reikalavimą, kuris negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

18. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šioje teisės normoje įtvirtintas būtent teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, bet ne darbo ginčų komisijos ar kitos neteisminės institucijos priimto sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas. Taigi CPK 284 straipsnis neturėtų būti aiškinamas plečiamai. Todėl apeliantė, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl skolos atidėjimo arba išdėstymo konkrečiu atveju turi kreiptis į antstolį arba kreditorių (darbuotoją), o ne į teismą, nes toks prašymas teismo nenagrinėtinas (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu priteistų sumų sumokėjimo išdėstymo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti ginčijamą teismo nutarties dalį.

20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė