Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 51² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo J. M. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektorius, J. M., 2011 m. gegužės 10 d. nutarimu paskyrė administracinę nuobaudą 2250 Lt, už tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ neteisėtai vykdė atliekų tvarkymą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. ir 19 str. 1 d., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 str. 1 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių 8.1 p., 9 p., 51 p., 61 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymo Nr. D1-330 redakcijos 2 priedo 9 p. reikalavimus, nes 2011-04-13 10.00 val., Priekulės II k., Klaipėdos r. esančioje aikštelėje, neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išpumpavo atliekas - nuotekas į 2000 m³ talpą ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d.

Šį nutarimą J. M. apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos Klaipėdos Regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono nutarimą 2011 m. gegužės 10 d. palikti galioti. Nurodo, jog nesutinka su teismo priimta nutartimi, nes teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė tiek materialinės tiek ir procesinės teisės normas. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė esminį materialinės teisės normos pažeidimą aiškindamas ATPK 51² straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nurodo, jog ATPK 51² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint integruotos taršos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai nustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Teismas savo nutartyje, aiškindamas 51² straipsnio 2 dalies nuostatas nurodė, kad institucija, priėmusi nutarimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 19 str. 1 d., bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 str. 1 p. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių 8.1. p., 9 p., 51 p., 61 p. Institucijos nuomone, teismas klaidingai aiškino ir šių minėtų teisės aktų nuostatas.

Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726, nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d., Žin., 2002, Nr.-72-3016) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722, 8.1 punkte nurodyta, kad įmonės turi registruotis Atliekas tvarkančių įmonių registre, jei užsiima atliekų surinkimo, vežimo (įskaitant importą ir eksportą), apdorojimo, naudojimo, šalinimo veikla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima minėta veikla ir yra įsiregistravusi atliekas tvarkančių įmonių registre, tačiau, registracija minėtame registre nesuteikia įmonei teisės vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su atliekų tvarkymu, neturinti taršos ir integruotos prevencijos kontrolės leidimo.

2005 m. birželio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti veiklos vykdytojus, eksploatuojančius Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius, gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Taisyklių 5.9 punktas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą apibrėžia kaip dokumentą, suteikiantį teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, yra pažymėjęs, kad pagal 2005 m. birželio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-330 patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, TIPK leidimas yra sprendimas, suteikiantis teisę jame nurodytomis sąlygomis eksploatuoti įrenginius, o be TIPK leidimo ar pažeidžiant jame nustatytas sąlygas įrenginius eksploatuoti draudžiama.

Pasak Institucijos, pažeidėjo kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių. Priemonės, padedančios nustatyti faktinius duomenis yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, liudytojų parodymai. Institucijos teigimu, teismas posėdžio metu atsisakė priimti Departamento teikiamas fotonuotraukas, kuriose buvo fiksuotos pažeidimo aplinkybės. Be to, teismas nevertino pateikto krovinio važtaraščio. Tuo, Institucijos manymu, buvo pažeistos šalies, teikiančios įrodymus, procesines teises.

Be to apeliaciniame skunde pažymima, jog Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 722 8.1 punkte nurodyta, kad įmonės turi registruotis Atliekas tvarkančių įmonių registre, jei užsiima atliekų surinkimo, vežimo (įskaitant importą ir eksportą), apdorojimo, naudojimo, šalinimo veikla. UAB „duomenys neskelbtini“ užsiima minėta veikla ir yra įsiregistravusi Atliekas tvarkančių įmonių registre, tačiau, vien registracija minėtame registre nesuteikia įmonei teisės vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su atliekų tvarkymu, neturint taršos ir integruotos prevencijos kontrolės leidimų. Pagal 2005 m. birželio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7.1. punktą, taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimus privalo gauti veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius. Vadinasi, minėtas leidimas turi būti išduodamas konkrečiam įrenginiui. UAB „duomenys neskelbtini“ turėjo taršos ir integruotos prevencijos kontrolės leidimą, tačiau, teismas neįvertino, kad toks leidimas buvo išduotas kitam įrenginiui nei buvo užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas.

Taip pat pažymi, jog administracinės teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas protokole ne tik nurodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ užsiima atliekų tvarkymo veikla, neturėdama teisės užsiimti tokia veikla, t. y. neturėdama TIPK leidimo, bet ir konkretizavo, kad tuo buvo pažeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 19 str. 1 d., Atliekų tvarkymo įstatymo 6 str. 1 d. Atliekų tvarkymo taisyklių 8.1. p., 9 p., 51 p., 61 p. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 2 priedo 9 punktas. Pasak Institucijos, administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais (ar neveikimu) buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo Institucija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai dėl ATPK 51² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo J. M. atžvilgiu administracinės bylos teiseną nutraukė.

Nors Institucija ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, bei teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teises normas, taip bandydama pagrįsti savo versiją, kad byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių J. M. pažeidimo padarymo faktą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis, teisės normų pritaikymu ir išvada, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimų, parodymų negalima vienareikšmiškai daryti išvados, jog J. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² str. 2 d. Pažymėtina, jog apylinkės teismas šią išvadą grindė išsamia byloje surinktų įrodymų analize, jų visumos įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia teismo pozicija.

Apylinkės teismas nustatė, jog UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinę veiklą vykdo užsiregistravusi Atliekas tvarkančių įmonių registre ir turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (11.2) -30-137/2009, išduotą LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente ir pavojingų atliekų tvarkymo licenziją Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą LR Aplinkos ministerijoje, suteikiančią teisę rinkti, saugoti ir naudoti pavojingas atliekas. Taigi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog įmonė atliekų tvarkymą vykdė teisėtai, o Institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą to nepaneigė.

Apygardos teismas negali sutikti su Institucijos apeliaciniu skundo teiginiu, jog byloje surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių J. M. pažeidimo padarymo faktą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog nutarimą priėmusi Institucija, teismui nepateikė įrodymų, kad bendrovės teritorijoje buvo tokio dydžio – 2000 m³ talpa, be to tai neužfiksuota ir nuotraukose. Apygardos teismas pažymi, jog byloje pateiktos nuotraukos jokios įrodomosios reikšmės neturi, nuotraukose vos matyti vilkikas, nutarime minimi pažeidimai iš viso neužfiksuoti. Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog byloje esantis tiek 2011-04-14 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek raštas dėl lijalinių vandenų saugojimo jokios įrodomosios reikšmės neturi, priešingai, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, jog iš to galima daryti išvadą, kad įmonė norėdama teikti kokybiškas ir savalaikes paslaugas, siekia įstatymo nustatyta tvarka gauti būtinus leidimus laikinai saugoti lijalinius vandenis tuo metu, kai tiesioginis gavėjas nedirba. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai nutartyje nurodė, jog tiek iš byloje pateiktų 2011-06-13 Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), tiek iš 2011-06-17 administracinio teisės pažeidimo protokolo bei 2011-07-17 administracinio nurodymo, jokių aplinkybių, susijusių su 2011-04-13 administraciniu teisės pažeidimu, išsiaiškinti neįmanoma, nes tuo laiku reali situacija netirta, neatliktas patikrinimas, papildoma medžiaga surinkta praėjus dviem mėnesiams. Be to, liudytojas O. L. teismo posėdžio metu tik patvirtino, jog į Priekulės II kaimą važiavo pakeisti pradurtą padangą, ši aplinkybė nepaneigta jokiais įrodymais. Minėto asmens parodymai, įvertinus juos kitos įrodomosios medžiagos kontekste, nesudaro jokio pagrindo abejoti jų patikimumu.

Apygardos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nutartį nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą rėmė atskirais įrodymais, o ne jų visuma. Šiuo atveju Institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą nepateikė pakankamai J. M. administracinio teisės pažeidimą pagrindžiančių įrodymų, padaryta esminių klaidų, todėl visuma aptartų duomenų apylinkės teismui pagrįstai leido padaryti teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog vienareikšmiškai daryti išvadą, kad J. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 51² str. 2 d., negalima.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties, nesukelia jokių abejonių dėl šių įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Institucija ginčydama apylinkės teismo nutartį, nepakankamai pagrindė savo poziciją, apeliaciniame skunde tiesiog cituojami įstatymo straipsniai, jų punktai, dėstoma teorija, tačiau argumentų, motyvacijos kodėl pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta nenurodo.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti remiantis apeliaciniu skundu nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.