Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ (duomenys neskelbtini) “.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, atsakovo disponuojamais duomenimis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, skundo teiginiai deklaratyvūs, nesudaro pagrindo naikinti Ginčijamo sprendimo.

Nurodo, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas). 2023 m. birželio 12 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760259125, galiojantį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2025 m. gegužės 31 d.

Nurodo, jog vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai priėmė Ginčijamą sprendimą tuo pagrindu, kad jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pabrėžia, kad Departamentas Ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, jog pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur. Už 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 600 Eur, už lapkričio mėn. – 660 Eur, o už rugsėjo ir spalio mėn. nebuvo mokėtas joks darbo užmokestis. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1387 Eur per mėnesį. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų.

Pažymi, kad pateiktame tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui, bendrovė patvirtino, kad už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Sodros informacinės sistemos duomenimis, privalomojo sveikatos draudimo įmokos už pareiškėją nėra mokamos. Patikrinus duomenis Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje, nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje nedraustas. Pagal Sodros informacinės sistemos duomenis, pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 10 d. vykdo individualią veiklą. Patikrinus Licencijų informacinę sistemą, nustatyta, kad jam nuo 2023 m. liepos 18 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas įsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą ir gavo licenciją vykdyti pavėžėjimo veiklą praėjus vos kelioms dienoms nuo leidimo laikinai gyventi atsiėmimo ir tik vėliau 2023 m. rugpjūčio 10 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo jam nei karto nebuvo išmokėtas sulygtas darbo užmokestis, darytina išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio nuostatų, todėl leidimas laikinai gyventi yra naikintinas.

Akcentuoja, kad Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi. Šiame kontekste pamini ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 23S227498, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo, kuris yra Uzbekistano Respublikos pilietis, vardu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju (tarpininkavimo raštas Nr. 20230506-081327), t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, jog jo pragyvenimo šaltinis – gautas darbo užmokestis.

Tarpininkavimo rašte Nr. 20230506-081327 nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju (833209), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – krovininių kelių transportas, numatant mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 1387 Eur. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, jog už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

2023 m. birželio 12 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760259125, galiojantis nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. (toliau – ir Leidimas). Leidimas pareiškėjui įteiktas 2023 m. liepos 7 d.

2023 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė neterminuotą Darbo sutartį, kuria darbdavys įsipareigojo pareiškėjui mokėti 1200 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį, įsigaliojimo datą – 2023 m. rugpjūčio 10 d.

Neginčijamai nustatyta, jog už 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 600 Eur, už lapkričio mėn. – 660 Eur, o už rugsėjo ir spalio mėn. nebuvo mokėtas joks darbo užmokestis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos už pareiškėją nėra mokamos.

2023 m. gruodžio 18 d. Departamentas priėmė Ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais. Ginčijamo sprendimo motyvuose nurodoma, jog duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur. Už 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 600 Eur, už lapkričio mėn. – 660 Eur, o už rugsėjo ir spalio mėn. nebuvo mokėtas joks darbo užmokestis. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1387 Eur per mėnesį. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsta, jog yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. gegužės 31 d. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Įstatymo (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto imperatyvius reikalavimus, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 840 Eur (840 Eur MMA nustatytas nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, ginčo laikotarpiu (nuo 2023 m. sausio 1 d. ) aktualus darbo užmokestis, kuris atitinka nurodytą prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, turėjo būti 840 Eur.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjui, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas pagal 2023 m. rugpjūčio 9 d. darbo sutartį, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. nei vieną mėnesį nebuvo mokamas įstatymu nustatytas ne mažesnis kaip 840 Eur darbo užmokestis. Kaip minėta, iš teismui pateiktų Sodros duomenų matyti, kad pareiškėjui jo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualiu laikotarpiu (2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėtas darbo užmokestis – 600 Eur, už lapkričio mėn. – 660 Eur, o už rugsėjo ir spalio mėn. nebuvo mokėtas joks darbo užmokestis) nemokėjo (negavo) darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 840 Eur. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Sodroje) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir darbdavio teikiama informacija, kuriuos, be kita ko, patvirtina ir skunde nurodytos aplinkybės. Dėl to pritartina Departamento išvadoms, kad Sodros duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokėtą atlyginimą. Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio). Pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad jis turi teisę išsireikalauti iš darbdavio sutartą darbo užmokestį, nes iki Ginčijamo sprendimo priėmimo jokių veiksmų nesiėmė, o apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas nebuvo informuotas. Pareiškėjas neginčija ir neteikia priešingų įrodymų, jog privalomojo sveikatos draudimo įmokos už jį yra mokamos.

Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautinas darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje.

Nors byloje yra duomenų, kad nuo 2023 m. liepos 18 d. pareiškėjui išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą, tačiau įrodymų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Departamentas, priimdamas Ginčijamą sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo, todėl teiginys, jog pareiškėjo gaunamas papildomas darbo užmokestis dirbant pavėžėju buvo apie 1200 Eur per mėnesį, jis turėjo pakankamai lėšų pragyventi ir nepažeidė prisiimtų įsipareigojimų, nėra pagrįstas. Be to, toks teiginys aptarto teisinio reguliavimo kontekste nėra reikšmingas, nes leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (leidimas laikinai gyventi šalyje užsieniečiui, kuris ketina dirbti) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui Leidimas panaikintas dviem savarankiškais pagrindais. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ginčijame sprendime nėra pakankamų motyvų, pagrindžiančių kitą pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, t. y. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės). Tačiau, kaip minėta, pareiškėjui išduotas leidimas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu panaikintas teisėtai ir pagrįstai.

Apibendrinus, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu), įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Ginčijamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.