Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.5; 1.1.4.7; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.4.1.3; 2.4.1.4

2025 m. lapkričio 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 16 kartų, paskutiniai teistumai:

2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme;

2020 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme;

2022 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 164 straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;

2024 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2024 m. liepos 29 d. laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

2024 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį subendrinta 90 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1.3 dalimis, BK 65 straipsniu, bausmė subendrinta su 2024 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto, arešto bausmę atlikęs;

2025 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo arešto atlikimo;

2025 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2025 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu atlieka bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. vasario 21 d., apie 15.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė J. A.į veidą, bei, sugriebęs rankomis ties pečiais, parvertė nukentėjusiąją ant žemės ir sudavė kumščiais ne mažiau 5 kartų į rankas, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą, padarė jai poodines kraujosruvas abiejuose rankose ir kojose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltės nepripažino, 2025 m. vasario 21 d., apie 15 val. 30 min., name, esančiame (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios nemušė, smūgio į veidą nesudavė, tik sugriebęs nukentėjusiąją ties pečiais, atplėšė ją nuo dukters G., tuomet nukentėjusioji parkrito ant žemės. Parodė, kad nukentėjusiosios dukra G. Š. yra jo sugyventinė, su ja turi bendrą vaiką. Savaitę laiko iki to įvykio gyveno pas J. A.. Su J. A. išgerdavo. Įvykio dieną išgėrė su draugais degtinę, taip pat grįžęs namo išgėrė ir su J. A.. Pritrūko degtinės, skambino draugui, paprašė atvežti. Draugas atvyko su drauge R. ir atvežė degtinės, išgėrė, nebuvo jokių piktumų. Nuėjo miegoti. Išgirdo šurmulį. Nukentėjusioji buvo įniršusi, savo dukrą G. vadino negražiais žodžiais, G. Š. prašė nurimti. Pamatė kaip J. A. tempė per koridoriuką į lauką savo dukrą G.. G. šaukė: „mama, ką darai“. Pašokęs rankomis sugriebė nukentėjusiąją J. A. už pečių ir stūmė nuo G.. Nukentėjusioji išsinėrė iš chalato ir suklupo koridoriuke link lauko. G. stovėjo šalia, nes nukentėjusioji ją laikė. Nukentėjusioji buvo išgėrusi, šaukė, išvadino jį debilu, pagriebusi kirvį mėgino suduoti. Po keleto bandymų sudavė kirviu jam į dešinę plaštaką. G. Š. su vaiku pabėgo. Iš namų išeiti negalėjo, nes namuose buvo dar vienas vaikas, jis bėgo pas vaiką į kitą kambarį. J. A. mėtė daiktus, kad jis atidarytų duris, bet durų jis neatidarė. Paskambino G., sakė kviesti pareigūnus. Praėjus kuriam laikui J. A. atidarė duris, atsinešė lentą. Jis ramino nukentėjusiąją, nukentėjusioji du kartus trenkė lenta jam per ranką. Atėjo J. A. mama, priekaištavo, kad jie prisigėrė. Tada atvyko pažįstama R. ir paėmė vaikus. Nei G., nei R. nevartojo alkoholio. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, nuvežė į policijos komisariatą ir prablaivėjus išleido namo. Ryte su G. nuvyko pasikalbėti su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji sakė, kad nežino, kodėl taip pasielgė, sakė, kad nerašys pareiškimo, kad su juo susitaikys. Fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, bet suimdamas vyriškomis rankomis galėjo suspausti, sužalojimas galėjo atsirasti nuo jo suspaudimo, kai jas skyrė vieną nuo kitos. Nukentėjusioji, sugriebus ją už pečių, suklupo. Jeigu nukentėjusioji susižalojo, tai tik suklupdama, jokio kito įvykio nebuvo. Ant nukentėjusiosios kūno mėlynės galėjo atsirasti, nes ji visą savaitę vartojo alkoholį, kelis kartus krito nuo kėdės. Nežino, kodėl nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė jį kaltinančius parodymus. Sekančią dieną su J. A. pasikalbėjo, ji sakė, kad nieko neįvyko. Akistatos metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus todėl, kad po trijų dienų jie susipyko, nukentėjusioji pasakė, kad parašys pareiškimą ir išsiims abdukciją. Namas, kuriame jis gyveno kurį laiką, yra J. A.. Įvykį filmavo telefonu, kad matytųsi ką nukentėjusioji išdarinėja. Yra nufilmuota, kaip nukentėjusioji stumia savo dukrą G. prie durų, yra užsifiksavęs, kai nukentėjusioji sakė „tau šakės”. Kai abiem rankom sugriebė nukentėjusiąją už pečių, jo telefonas galėjo būti kišenėje. Kai nukentėjusioji kirto jam kirviu, nuėmė du smūgius, trečią kartą kirvis įsmigo jam į plaštaką. Nesusitaikė su J. A., bet pykčio nelaiko.

Nukentėjusioji J. A., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamasis jos dukros sugyventinis ir anūko tėtis. Įvykio dieną R. grįžo iš žvejybos, atvyko draugai, po to nuėjo atsigulti. Su dukra buvo prie lovos, kur gulėjo R.. R. pašoko iš miego, nežino ar jis G. gynė, ar dėl triukšmo. G. nebuvo reikalo ginti. Pašokęs sudavė rankos kumščiu į veidą palei nosį, sugriebęs parvertė ant žemės, sudavė kumščiais. Gulėjo ant nugaros, smūgius sudavė kumščiais per rankas. Kiek kartų sudavė, pasakyti negali, galėjo būti ne mažiau 5 kartai. Atsistojusi R. pasakė išeiti iš jos namų. R. dar ją, išsirengusią, pagainiojo aplink namą. Paskambinusi mamai pasakė, kad ją muša R.. Pas medikus vyko, kad nustatyti sužalojimo laipsnį. Po smūgių bėgo kraujas, atvykę pareigūnai matė ją kruviną. Dukra G. matė kaip R. parvertė ją, turėjo matyti kaip sudavė į veidą, nes buvo šalia. Po to dukra išėjo ir iškvietė pareigūnus. Dukters iš namų nevarė. Su dukra G. pykstasi dėl R.. Su dukra apsistumdė, bet nesimušė. Ji dukrai pasakė, kad nebūtų čia su R.. R. ją iš namų išvarė, užrakino vienas duris, neįleido pro kitas. Tada pasiėmusi pliauską sudavė R.. Nuo sudavimo per ranką buvo tik įbrėžimas. Neturėjo kirvio, kirviu nesudavė. Įvykio metu buvo truputį išgėrusi, galėjo būti neblaivumas 1,56 promilės. Kai dukra pradėjo bendrauti su R. Š., prasidėjo konfliktai, muštynės. Dukra yra sakiusi, kad R. yra sudavęs. R. Š. fizinį smurtą prieš ją panaudojo pirmą kartą. Nebuvo taip, kaip pasakojo kaltinamasis, kad ji išgėrusi griuvinėjo nuo kėdės. Iki to įvykio ant jos kūno jokių sužalojimų, kraujosruvų, nebuvo. Kitą dieną kaltinamajam parodė jo padarytas mėlynes. Kaltinamasis tylėjo, jos neatsiprašė. Sužalojimai ant kojų galėjo atsirasti nuo ant žemės išmėtytų vaikų žaislų, kai ji buvo parversta.

Liudytoja G. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis R. Š. sugyventinis, turi bendrą vaiką. Tikslios įvykio datos neprisimena, bet galėjo būti kaltinime nurodytu laiku - 2025 m. vasario 21 d., apie 15.30 val. R. grįžo iš žvejybos į namus adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko jo draugai R. su T.. Išgėrė butelį. R. prisigėrė ir nuėjo miegoti. Ji su mama apsipyko, apsižodžiavo, bet nesimušė. R. pabudęs iš miego, manė, kad ji su mama mušasi, sakė, kad mama jos nelies ir neskriaus. Tada mama su R. apsižodžiavo, ėmė stumdytis, muštis. Abu agresyvėjo. Ji šaukdama „raminkitės“, išbėgo. Iš išgąsčio nežino, kas inicijavo šį konfliktą Kraujo ant mamos nematė. Išbėgusi paskambino draugei R., kad paimtų ir pažiūrėtų jos vaiką, o ji iškvietė pareigūnus. Jos mama su kaltinamuoju nesutaria. Per šventes mama išgeria alkoholio, kiekvieną dieną negeria. Įvykio metu mama buvo išgėrusi, buvo pikta dėl R.. Būna, kad su mama apsipyksta, tačiau jos sutaria labai gerai, ji gyvena kartu su mama.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 4 punktu perskaitė liudytojos G. Š. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 88-91), jog, kai mama pradėjo konfliktuoti su R., ji išsigando, nes mama būdama neblaivi būna gana agresyvi, karšto būdo, bijojo, kad ji puls ant R., o šis jai duos atgal, liudytoja nurodė, kad mama ir R. būdami išgėrę yra agresyvaus būdo. Toliau garsinant liudytojos G. Š. parodymus, jog vasario 21 d. pas mamą buvo svečių ir mama su jais vartojo alkoholį, liudytoja patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi, įvykio aplinkybes geriau prisiminė iš karto po įvykio. Po įvykio R. sakė, kad jis nekaltas, bet jis visą laiką taip sako. Puikiai žino, koks R. yra išgėręs. Pamanė, kad jis gali pavartoti smurtą. Jis ją ne kartą yra puolęs, yra dvi bylos. R. prieš ją smurtavo rugpjūčio mėnesį. Po įvykio ji atsiprašė mamos, nes buvo labai susipykusios. Praėjus dienai-dviem po įvykio mama visa buvo mėlyna, rodė mėlynas rankas, sakė, kad ją sužalojo R.. Iki to įvykio su R., nematė, kad mamos rankos būtų buvusios sužalotos. Po įvykio atbėgo jos močiutė, atvažiavo R. mama. R. po įvykio tarpais filmavo. Filmavo, kai jos mama, rankose laikydama malkos pliauską, vijo R. iš savos namų. Po įvykio ant kaltinamojo sužalojimo nepastebėjo, prakirstos rankos nematė.

Liudytoja E. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusioji J. A. jos dukra. Jai paskambino dukra ir pasakė, kad R. mušasi ir neįleidžia į kambarį. Bėgo iki dukros namų. Nubėgusi pamatė, kad durys laikomos, R. šaukė visiems dingti. Įėjus į kambarį matė R., kuris buvo su telefonu ir rėkavo. Pamatęs atvykusius pareigūnus R. pasitraukė nuo durų. Įėjusi į vidų pamatė, kad J. nosis kruvina. J. negalėjo pakelti rankos. Dukra pasakojo, kad buvo išrengta, kad jos ranka mėlyna, sakė, kad jos neįleido į kambarį. Dukra sakė, kad R. pabudo, šoko iš lovos ir ją sumušė. Sakė, kad išsinėrė iš drabužių, kad galėtų išbėgti. Kaip sumušė nepasakojo.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 4 punktu, perskaitė liudytojos E. P. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l.100-103), jog dukra susipyko su savo dukra G., kilo žodinis konfliktas; R. sudavė dukrai J. vieną kartą į veidą, todėl jai pradėjo bėgti kraujas; sugriebęs už rankų parvertė ant žemės bei dar mušė; dukra sakė, kad sudavė į rankas, nes ji rankomis dengėsi veidą, liudytoja patvirtino perskaitytus parodymus. Po įvykio matė G. Š., ji nieko nepasakojo, nes tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Jai atėjus pas dukrą, G. buvo lauke, jos mažąjį vaiką ant rankų laikė draugė R..

Liudytoja I. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2025 m. vasario 21 d. jai paskambino sūnus R., kuris buvo pas G., adresu (duomenys neskelbtini) ir pasakė „kviesk policiją“. Jam atsakė, kad nekvies. Pasidarė neramu, todėl nutarė nuvažiuoti pažiūrėti. Jai atvykus jau buvo atvykę pareigūnai ir greitoji. Sūnui buvo prakirsta ranka, medikai suteikė pagalbą. Dar prieš įvykį buvo nuvažiavusi pas anūko mamą G.. G. paprašė pasupti vaiką. Užmigdžiusi vaikelį užėjo į namo vidų, viduje buvo triukšmas. Ji G. sakė vykti su vaiku pas ją į namus, bet G. sakė, kad išvažiuos iš namų. Ji matė kaip virtuvėje R. vyras, jos sūnus R., vartojo alkoholį. Ar buvo su jais G. mama J., neatsimena.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 4 punktu perskaitė liudytojos I. Š. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t.1 b. l. 106-109), jog vasario 21 d. dienos metu nuvyko aplankyti anūko, matė, kad buvo girtuokliaujama: alkoholį vartojo J., kaimynas A., sūnus R. ir R. draugas, liudytoja patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Tęsdama parodymus nurodė, kad J. A. nėra jai pavyzdys. Ji nerūko, nevartoja alkoholio, nes jai tai nepriimtina. G. Š. nuo jos sūnaus laukiasi kūdikio, kūdikis turi gimti gruodžio mėnesį. Sūnaus elgesiui neigiamą įtaką turi alkoholio vartojimas. (duomenys neskelbtini) kaime žmonės labai gėrė, sūnus R. prisijungdavo prie geriančių. Sūnus R. dirba, padeda sodyboje. Jis buvo užsikodavęs, paskutiniu laiku beveik nevartojo alkoholio.

Teismui išnaudojus visas galimybes, kad būtų iškviesti liudytojai T. I., J. M., R. P. ir jiems neatvykus į teisiamąjį posėdį, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismas pagarsino šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. vasario 21 d., 15.36 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko moteris - J. A., kuri pasakė, kad dukters draugas ją mušė. Moteris aiškino, kad jai buvo suduota į veidą, sugriebta už kaklo, ji buvo išvyta iš namų ir neįleidžiama. J. A. buvo labai susijaudinusi, nenuosekliai dėstė mintis. Nuėjus į kambarį buvo rastas vyras - R. Š.. Vedant R. Š. į automobilį, jis aiškino, kad uošvienė jam sudavė kirviu. Vyro dešinės rankos delnas buvo kruvinas, bet kažkokių sunkių sužalojimų nesimatė, t. y. nebuvo matyti jokių kirstinių žaizdų, labiau buvo įbrėžimas. Abu asmenys buvo neblaivūs. J. A. veide buvo matyti patinimas, paraudimas (1 t. b. l. 76-79).

Liudytojo T. I. parodymai analogiški, kaip ir liudytojo J. M. (1 t. b. l. 82-85).

Liudytoja R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. vasario mėnesio pabaigoje ji su sugyventiniu T. P. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) r., pas J., kur tuo metu buvo sugyventinio draugas R. Š.. Pas J. kartais būna jos dukra G.. Pas J. buvo vartojamas alkoholis. Ji alkoholio nevartojo, jokių konfliktų tuo metu nebuvo. Po kiek laiko ji su T. išvažiavo. Vėliau, gerokai po pietų, jai paskambino G., paprašė atvažiuoti pažiūrėti vaiką. Atvažiavusi pamatė, kad R. laiko duris, jog neįeitų J.. Ji paėmė G. vaiką ir nuėjo į virtuvę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, aiškinosi kas įvyko. Ji pati konflikto nematė, nieko apie tai nežino (1 t. b. l. 94-97).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2025 m. vasario 21 d. 16.11 val. R. Š. nustatytas 2,40 promilių girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 66).

J. A. pareiškimu nustatyta, kad 2025 m. vasario 21 d., apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo svetainėje, R. Š. sudavė jai vieną kartą kumščiu į veidą, tuomet sugriebęs rankomis parvertė ant žemės ir sudavė penkis kartus kumščiu į rankas, kai ji rankomis dengėsi veidą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti R. Š. įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 22-24).

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta moteris - J. A.. Ant moters veido matomas patinimas (1 t., b. l. 60-65).

Specialisto išvada nustatyta, kad J. A. padarytos poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir kojose. Sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiais, rankų pirštais. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos surikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 54-55).

Akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos tarp nukentėjusiosios J. A. ir įtariamojo R. Š. metu nukentėjusioji J. A. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, nurodė, kad 2025 m. vasario 21 d., apie 15.00 val., ji susiginčijo su savo dukra G., tuomet R. Š. puolė ir sudavė jai kumščiu į veidą. Po to sugriebė abiem rankomis ties pečiais, parvertė ant žemės, bei kumščiais sudavė ne mažiau penkių kartų, pataikė į rankas, kuriomis dengėsi veidą. Įtariamasis R. Š. neigė smurtavęs J. A. atžvilgiu, nurodė, kad jis tik skyrė J. ir G., smūgių nesudavė. Atvirkščiai J. jam kirviu sudavė į ranką, po to lenta sudavė jam du kartus per ranką (1 t., b. l. 129-132).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 27-32).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2025 m. vasario 21 d., apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo svetainėje, R. Š., kuriam nustatyta 2,40 promilių girtumas, sumušė J. A., suduodamas smūgius ranka į veido sritį, bei smaugdamas sugriebęs rankomis už kaklo srities (1 t., b. l. 14-17).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog R. Š. nėra J. A. artimas giminaitis ar šeimos narys. Jis bendrauja su nukentėjusiosios dukra G. Š., su ja turi vaiką, bet su J. A. kartu negyvena ir neveda bendro ūkio (1 t., b. l. 18-21).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad smurtą patyręs asmuo - J. A., smurtavęs asmuo - R. Š.. Ant J. A. veido matomas patinimas (1 t., b. l. 56-59).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti du pareigūnų „kūno“ kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše matoma moteris - J. A., kuri sako, kad R. su kirviu lakstė, į namus neįsileido. Matyti, kaip ji atneša batus ir striukę. Pareigūnai vyrą sodina į tarnybinį automobilį. Vyro ranka kraujuoja, vyras sako, kad „uošvienė“ prakirto. Antrame vaizdo įraše moteris - J. A., aiškina pareigūnams, kad „tas“ ją puolė, sudavė į veidą, už kaklo griebė, todėl ji pasiėmė „kačergą“ ir sudavė jam. Taip pat aiškina, kad muštynės buvo namo viduje, o po to jos neįleido namus. Teigia, kad nuo suduotų smūgių jai skaudėjo (1 t., b. l. 70-73).

Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. Š. pateikė dvi fotonuotraukas ir du vaizdo įrašus (1 t., b. l. 110-114).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos dvi fotonuotraukos ir du vaizdo įrašai. Pirmoje fotonuotraukoje užfiksuotas žmogaus rankos delnas, kuriame matyti nubėgusi raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują ir tamsesnės spalvos brūkšnys, tarsi įpjovimas. Antroje fotonuotraukoje užfiksuotas žmogaus pirštas, jis pasuktas šonu, kur matyti, tamsios spalvos dėmė (panaši į kraujosruvą) ir aplinkui raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Pirmame vaizdo įraše niekas neužfiksuota. Antrame vaizdo įraše matoma moteris - J. A., kuri vaikšto po kambarį, rankose laikydama medžio pliauską, o tuo metu girdimas vyro balsas. Iš balso girdėti, jog kalba R. Š.. J. A. nurodo R. Š. dingti iš jos namų, ji taip pat aiškina, kas bus R., kai jis paklius į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Vaizdo įraše taip pat užfiksuoti kiti asmenys: E. P., R. P. su mažu vaiku ant rankų. Moterys tarpusavyje kalbasi. R. Š. kalba į kamerą, pakelia ranką, sako, kad ji prakirsta su kirviu - matyti delnas, yra nubėgusi dėmė, panaši į kraują. Po to aiškina, kad jeigu būtų neuždaręs durų, būtų kirviu užkapojusi ir kad motina pridaužė G., smaugė (1 t., b. l. 115-117).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino.

Kaltinamasis R. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltės nepripažino, aiškino, kad jis J. A. smūgių nesudavė, ant žemės jos neparvertė, kumščiais nesmūgiavo. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu R. Š. neprisipažino kaltu. Nurodė, kad fizinio smurto prieš nukentėjusiąją J. A. nenaudojo, jos nemušė, o tik norėdamas išskirti susikibusias nukentėjusiąją ir jos sugyventinę G. Š., rankomis sugriebė nukentėjusiąją už pečių, stūmė ją nuo G. Š., tuomet nukentėjusioji parkrito ant žemės. Aiškino, kad nukentėjusiajai sužalojimas rankose galėjo atsirasti nuo suspaudimo, atskiriant J. A. nuo G. Š., o kitus sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti neblaivi griuvinėdama nuo kėdės.

Teismas netiki R. Š. paaiškinimais, apie tai, kad jis nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajai, kadangi tokie parodymai neatitinka kitų bylos duomenų. Jo paaiškinimai kitų bylos duomenų kontekste yra neįtikinami, todėl teismas jais nesiremia. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia iš esmės nuoseklūs nukentėjusiosios J. A. parodymai, kur ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tarp jos ir dukros G. Š. kilo konfliktas, kaltinamasis išgirdęs triukšmą pašoko iš lovos, kumščiu sudavė smūgį palei nosį, sugriebęs parvertė ant žemės, ir sudavė kumščiais ne mažiau penkis smūgius per rankas. Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir 2025 m. vasario 26 d. papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime metu, kur nurodė, kad R. Š. kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, bei sugriebęs rankas parvertė ant grindų ir sudavė penkis kartus kumščiais į rankas, nes rankomis dengėsi veidą; įvykio metu buvo neblaivi. Tokią įvykių versiją patvirtina ir nukentėjusiosios protokole – pareiškime užfiksuoti duomenys, jog namo svetainėje R. Š. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, tuomet sugriebęs rankomis parvertė ant žemės ir sudavė penkis kartus kumščiu į rankas jai rankomis dengiantis veidą, medicininiai dokumentai – specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir kojose; sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiais, rankų pirštais; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku - 2025 m. vasario 21 d; sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos surikdymas; kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą. Tam tikrus nukentėjusiosios parodymų aspektus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai: liudytoja G. Š., kuri parodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja nesutaria, abu yra agresyvūs; įvykio dieną - 2025 m. vasario 21 d. ji apsipyko su motina J. A.; jos sugyventinis R. Š. pabudęs iš miego ir manydamas, kad ji su mama J. A. mušasi, pradėjo su mama stumdytis, muštis, bei patvirtino posėdžio metu perskaitytus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad tarp jos ir mamos kilus žodiniam konfliktui, R. Š., atsistojo tarp jų; mama pradėjo konfliktuoti su R.; ji išsigando, nes mama neblaivi yra gan agresyvi, karšto būdo, bijojo, kad ji puls ant R., o jis jai duos atgal, todėl pabėgo į lauką ir kvietė policiją, kad neįvyktų koks nors didesnis konfliktas, liudytoja E. P., kuri parodė, kad jai paskambino dukra J. A. ir pasakė, kad R. mušasi ir neįleidžia į kambarį; nubėgusi pamatė, kad J. nosis kruvina, J. negalėjo pakelti rankos; dukra sakė, kad R. pabudęs iš miego šoko iš lovos ir ją sumušė, bei patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose, be kita ko, taip pat nurodyta, jog dukra susipyko su savo dukra G., kilo žodinis konfliktas; R. sudavė dukrai J. vieną kartą į veidą, jai pradėjo bėgti kraujas ir griebęs už rankų parvertė ant žemės bei dar mušė; dukra sakė, kad sudavė į rankas, nes ji dengėsi veidą, liudytoja I. Š., kuri apklausiama nurodė, kad paties įvykio nematė, nuvyko pas nukentėjusiąją į namus po sūnaus R. skambučio, taip pat patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodyta, jog 2025 m. vasario 21 d. dienos metu nuvyko aplankyti anūko; matė, kad buvo girtuokliaujama; alkoholį vartojo J., kaimynas A., sūnus R. ir R. draugas. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas J. M., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2025 m. vasario 21 d., 15.36 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės; nuvykus nurodytu adresu, pasitiko moteris - J. A., kuri pasakė, kad dukters draugas ją mušė, kad jai buvo suduota į veidą, sugriebta už kaklo, ji buvo išvyta iš namų ir neįleidžiama; J. A. buvo labai susijaudinusi, jos veide buvo matyti patinimas, paraudimas; vedant R. Š. į automobilį, pastarasis aiškino, kad uošvienė jam sudavė kirviu, vyro dešinės rankos delnas buvo kruvinas, bet kažkokių sunkių sužalojimų nesimatė, nebuvo matyti jokių kirstinių žaizdų, labiau buvo įbrėžimas; abu asmenys buvo neblaivūs (1 t. b. l. 76-79). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. I., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti, iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas J. M. (1 t. b. l. 82-85). Anksčiau minėtus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga, būtent įvykio apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo J. M. 2025 m. vasario 21 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. vasario 21 d., apie 15.30 val. neblaivus R. Š., kuriam nustatytas 2,40 promilių girtumas sumušė J. A., kuriai nustatytas 1,56 promilių girtumas, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. vasario 21 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo - J. A., smurtavęs asmuo - R. Š., ant J. A. veido matomas patinimas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų „kūno” kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriame matyti, kaip J. A., aiškina pareigūnams, kad „tas” ją puolė, sudavė į veidą, už kaklo griebė, nuo suduotų smūgių jai skaudėjo, ji pasiėmusi „kačergą” sudavė R. Š., akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiosios J. A. ir įtariamojo R. Š. metu nukentėjusioji J. A. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, kur ji nurodė, kad 2025 m. vasario 21 d., apie 15.00 val., ji susiginčijo su savo dukra G., tuomet R. Š. puolė ir sudavė jai kumščiu į veidą. Po to sugriebė abiem rankomis ties pečiais, parvertė ant žemės, bei kumščiais sudavė ne mažiau penkių kartų, pataikė į rankas, kuriomis dengėsi veidą, neblaivumo nustatymo aktai, kuriais nustatyta, kad 2025 m. vasario 21 d. 16.11 val. R. Š. nustatytas 2,40 promilių girtumas, o J. A. 1,56 promilių girtumas. Visi šie įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Kaltinamojo teiginiai, kad nukentėjusioji dar iki įvykio būdama neblaivi ne kartą krito nuo kėdės, ir tokiu būdu pati galėjo susižaloti, paneigti anksčiau išanalizuotais nukentėjusiosios, iš dalies liudytojų parodymais (išskyrus liudytoją I. Š.), iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai sužalojimus padarė kaltinamasis. Duomenų, kad nukentėjusiosios atžvilgiu būtų smurtavęs kitas asmuo, nei kaltinamasis, byloje nėra. Be to, nukentėjusiosios virtimo ar kitu atveju, kai ji susižalotų pati, nepatvirtino ir specialisto išvada. Priešingai, specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti kumščiais, rankų pirštais.

Kaltinamasis R. Š. apklausiamas taip pat nurodė, kad nukentėjusioji jį puolė kirviu ir įsmeigė į dešinę plaštaką. Tačiau, teismo vertinimu, tokius kaltinamojo teiginius, kad jis buvo sužalotas kirviu, patvirtinančių duomenų byloje nesurinkta. Nukentėjusioji pripažino, kad gindamasi nuo kaltinamojo ir siekdama jį išvaryti iš namų, trenkė medine lentele per ranką, bei neigė kaltinamąjį sužalojusi kirviu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. M., kurio parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad matė, jog kaltinamojo dešinės rankos delnas buvo kruvinas, tačiau sunkių sužalojimų nesimatė, nebuvo matyti jokių kirstinių žaizdų, labiau tai buvo įbrėžimas. Liudytojas T. I., kurio parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad sužalojimų, kas būdinga kirstinei žaizdai kirviu nesimatė, buvo tik įbrėžimas, kurį atvykę medikai užklijavo pleistru. Taigi teismas, įvertinęs nukentėjusiosios, liudytojų J. M. ir T. I. parodymus, tiki nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamajam sudavė ne kirviu, o medine lentele, ką patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji vaikšto po kambarį laikydama rankoje medinę lentelę (įvardijo kaip medinę pliauską). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis po patirto sužalojimo būtų kreipęsis į policiją ar į medicinos įstaigą tolesniam gydymuisi.

Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. vasario 21 d., apie 15.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė J. A.į veidą, bei, sugriebęs rankomis ties pečiais, parvertė nukentėjusiąją ant žemės ir sudavė kumščiais ne mažiau 5 kartų į rankas, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą, padarė jai poodines kraujosruvas abiejuose rankose ir kojose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Nekyla teismui abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis. Teismas neabejoja, kad R. Š. suduodamas nukentėjusiajai smūgį į veido sritį, bei suduodamas smūgius per rankas suprato ir suvokė, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog gali padaryti kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Kaltinamojo R. Š. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (pripažintas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamuoju įsakymu).

IV. Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

R. Š. padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas 16 kartų, šią smurtinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (1 t., b. l. 160-176), nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka baustas 2025 m. balandžio 18 d., pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį, bauda nesumokėta (1 t., b. l. 157-158), Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro duomenimis dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 190-191).

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta sankcija – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nusikalstama veika padaryta bendro girtavimo su nukentėjusiąja metu, o tai rodo mažesnį veikos pavojingumą, nukentėjusioji smurto jos atžvilgiu padarymo metu irgi buvo neblaivi, jai nustatytas 1,56 promilės neblaivumo laipsnis, (tačiau tai jokiu būdu nepašalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės), bei į tai, kad kaltinamasis R. Š. šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui sprendžia, ir į tai, kad ankstesni teistumai nesulaikė bei nepaveikė kaltinamojo, jog nedarytų naujų nusikaltimų, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. Š. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, ir į tai, kad su G. Š. turi mažametį vaiką, gimusi (duomenys neskelbtini), kurį privalo išlaikyti, kaltinamojo bei liudytojos I. Š. teigimu, G. Š. laukiasi antro vaiko, kuri turi gimdyti (duomenys neskelbtini) mėnesį, laisvės atėmimo bausmė skirtina artimesnė minimaliai - 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kaltinamasis R. Š. 2025 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu nuteistas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežtesnės 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Parinkdamas pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendžia, kad prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. trys mėnesiai laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina atlikta bausmės dalis pagal 2025 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį su šiame procesiniame sprendime nurodytais įskaitytinais laikotarpiais.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. spalio 23 d. pažymą Nr. APD-2025-11791, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gynėjas advokatas P. L.), iš kurios matyti, kad R. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 150,00 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam R. Š. buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, t. y. ne jo iniciatyva, o teismui pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis), atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis nedirba, turto neturi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo R. Š. nepriteistinos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, vėliau – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenos su vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, dvi fotonuotraukos ir dvi CD laikmenos su vaizdo įrašais(pateikė R. Š.), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti R. Š. galutinę subendrintą bausmę - 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2025 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį su šiame procesiniame sprendime nurodytais įskaitytinais laikotarpiais.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.

R. Š. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, vėliau – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenas su vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, dvi fotonuotraukas ir dvi CD laikmenas su vaizdo įrašais (pateikė R. Š.), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje (jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).