- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-685-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01613-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.)
- Ieškovas
- D. B., M. L. B.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus viešasis transportas“
- Trečiasis asmuo
- If P
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. L. B. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų M. L. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. B., ir D. B. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per struktūrinį padalinį If P&C Insurance AS Lietuvos filialą, J. Ž..
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 79-86) prašydami priteisti iš atsakovo ieškovui M. L. B. 196 547, 20 Lt neturtinės žalos, o ieškovei D. B. 31 838, 16 Lt turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2011 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-111-2011, kuriuo pripažino kaltinamąjį J. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, kur jis vairuodamas autobusą sužalojo ieškovą M. L. B.. Nurodė, kad tiek sužalojimai, tiek bendras sveikatos būklės pablogėjimas, sukėlė ypač didelius išgyvenimus ir baimę dėl ateities - sveikatos. Ieškovė mano, kad sūnui padaryta didelė neturtinė žala, kurią vertina - 200 000 Lt. Nurodė, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausanti transporto priemonė apdraudusi įmonė - tretysis asmuo „If P&C Insurance AS“ dalį turtinės žalos ir nedidelę dalį neturtinės žalos įstatymo nustatyta tvarka M. B. atlygino, tačiau siekiant kompensuoti patirtus nuostolius, priversta teikti ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dėl neatlygintos dalies faktinės neturtinės žalos, kurią vertina 200 000 Lt, ir turtinės žalos, kurią vertina 32 841, 95 Lt dydžio skirtumo atlyginimo, kuris sudaro 196 547, 20 Lt neturtinės žalos ir 31 838, 16 Lt turtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-30 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje nėra nei vieno rašytinio ar kitokio įrodymo pagrindžiančio ieškovės teiginius, kad ji būtent dėl patirtos sūnaus traumos išėjo vaiko priežiūros atostogų, o ne dėl kitų priežasčių, todėl reikalavimą dėl negautų pajamų vaiko priežiūros atostogų metu, teismas laikė deklaratyviu, nepagrįstu bei neįrodytu. Taip pat, teismas laikė nepagrįstu ieškovės teiginius, jog ji patyrė turtinę žalą pirkdama maistą, vaistus, turėjo kuro išlaidų, nes jokių papildomų įrodymų išskyrus tuos, kurie buvo pateikti baudžiamojoje byloje ir kurių priteisimo klausimas buvo išspręstas, byloje nepateikta, juolab, kad ieškovė neįrodinėjo, ne tik patirtų išlaidų, bet ir aplinkybių, jog draudimo kompanijos išmokėtos draudimo išmokos patirtos turtinės žalos nepadengia. Taip pat nurodė, kad įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, kad pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra. Be kita ko, teismas pažymi, kad ieškinio atmetimas ar palikimas nenagrinėtu ieškinio senaties termino eigos nesustabdo. Nurodė, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovui, ir negautų pajamų laikotarpiais nuo 2007-11-14 iki 2007-12-14, nuo 2007-12-17 iki 2007-12-29 priteisimo atmestinas, taikant ieškinio senaties institutą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė D. B. apeliaciniu skundu (b.l. 148-156) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinant ieškinį visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senaties pasibaigimo datą bei netinkamai vertino termino praleidimo priežastis. Nurodo, kad teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2007-11-10. Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje buvo įteiktas 2010-04-02. Taigi ieškinio senaties terminas nutrūko 2010-04-02, kai pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, t.y. likus 7 mėnesiams ir 8 dienoms iki termino pabaigos. Kadangi baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio klausimas nebuvo išspręstas, ieškinio senaties terminas toliau tęsėsi nuo 2011-05-19, kada buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-390-2011 ir laikant jo pradžia įvykio datą terminas turėjo pasibaigti 2011 m. gruodžio 30 d., o ne 2010 m. lapkričio 10 d., kaip nurodė skundžiamą sprendimą priėmęs teismas. Taip pat nurodo, kad atsakovu reiškiant civilinį ieškinį buvo įtraukta ir UAB „Vilniaus autobusai“, todėl ieškinio senaties terminas turėjo tęstis nuo 2011-05-19, Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį. Nurodo, kad 2012-02-06 kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, taigi ieškinio senaties terminą praleido 1 mėn. ir 8 dienomis. Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas nežymiai, tačiau teismas ne tik neteisingai sprendė dėl ieškinio senaties termino praleidimo laiko, tačiau ir neatsižvelgė į aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas. Taip pat nurodo, kad net ir pripažinus, kad terminas buvo praleistas nežymiai, teismas turėjo jį atnaujinti CK 1.131. str. 2 d. Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė elgėsi rūpestingai ir kreipėsi profesionalios teisinės pagalbos. Nurodo, kad kai tik suprato, kad trečiasis asmuo gali būti kaltas dėl įvykio, įteikė ieškinį baudžiamojoje byloje, todėl mano kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-04-02 ir jis nėra praleistas. Nurodo, kad visi duomenys apie vaiko sužalojimus, kurie leidžia įvertinti jo patirtų dvasinių išgyvenimų stiprumą buvo pateikti byloje (baudž. bylos T-2, b.l. 109-113, 114-136), tačiau teismas pritaikęs ieškinio senatį nenagrinėjo ir nepasisakė dėl jų vertinimo. Nurodo, kad tai, jog vaiko priežiūros atostogų išėjo dėl to, kad reikėjo prižiūrėti itin jauno amžiaus suluošintą savo sūnų, o ne dėl kitų priežasčių, yra akivaizdu ir bet kuriam vidutinių gebėjimų asmeniui suprantama, tačiau teismas neatsižvelgė į šias - aplinkybes ir tai, kad būtent dėl mažamečio sūnaus priežiūros ieškovė išėjo motinystės atostogų, teismas laikė neįrodyta. Nurodo, kad medicininiuose dokumentuose vienareikšmiškai yra nurodoma, kad po įvykio vaikui buvo atliktos sudėtingos operacijos, o 2007-12-17, išrašant vaiką iš stacionaro, buvo nurodyta, jog „reikalinga tolesnė slauga“ (baudž. bylos T-2, b.l. 110).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atsiliepimu (b.l. 172-174) į apeliacinį skundą prašo apeliantės D. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti. Nurodė, kad D. B. kaip bendraieškovė į bylą įstojo tik 2012-04-04, 2012-01-13 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlius tai padaryti, nes pateiktame ieškinyje buvo formuluojame jos, kaip savarankiškos ieškovės reikalavimai, tačiau ieškinyje ji buvo nurodyta tik kaip įstatyminė ieškovo atstovė. Nurodo, kad D. B., tik kaip įstatyminei atstovei, o ne kaip savarankiškai ieškovei, 2011-05-19 Vilniaus apygardos teismo nutartyje motyvuojamoje dalyje buvo paaiškintos jos teisės reikalauti žalos atlyginimo. Nurodo, kad 2010-04-02 ieškinyje UAB „Vilniaus autobusai“ ir buvo formaliai nurodytas bendraatsakovu, o ne ieškovu, kaip nurodo apeliantai skunde, tačiau jokie reikalavimai UAB „Vilniaus autobusai“ nebuvo pareikšti. Taip pat nurodo, kad 2011-01-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad „teisiamajame posėdyje civ. ieškovo atstovas atsisakė ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Prašo priteisti neturtinę žalą 200 000 Lt dydžio iš AB „If draudimas“. Nurodo, kad klausė apeliantės, dėl kokių priežasčių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, tačiau jokio atsakymo į šį klausimą nebuvo gauta. Taip pat nurodo, kad apeliantams viso proceso metu atstovavo tas pats profesionalus teisininkas, todėl teiginys, kad „tikėjau, kad mūsų interesus atstovaujantis advokatas laiku ir tinkamai parengs procesinius dokumentus teismui“ taip pat negali būti priežastis ieškinio senaties termino atnaujinimui. Kita vertus, apeliantams atstovaujančiam teisininkui vykusio baudžiamojo proceso metu ne kartą buvo siūloma suformuluoti reikalavimus atsakovui, tačiau jis to atsisakė (tai nurodyta ir 2011-01-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendyje). Taip pat nurodo, kad prašoma priteisti 200 000 Lt apelianto M. L. B. patirtai neturtinei žalai atlyginti, tačiau nurodomi tik deklaratyvūs reikalavimai, jokių naujų išrašų medicininių dokumentų nebuvo pateikta, nėra jokių įrodymų apie tai kokie liekamieji reiškiniai yra likę po traumos, kaip jie atsilieps tolesniam vystymuisi. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, į tai, kad ieškinyje buvo suformuluotas 196 574,20 Lt dydžio reikalavimas neturtinei žalai atlyginti, tačiau apeliaciniu skundu jau prašoma priteisti 200 000 Lt suma. Nurodė, kad draudimo bendrovė „If P & Insurance AS“ dar 2010-07-12 atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad ji atlygino dokumentais pagrįstą ir su autoįvykiu susijusią žalą – 1003,79 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas bei priimtinas naujas sprendimas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Ieškovai ieškiniu prašė priteisti 196547,20 Lt neturtinės žalos ir 31383,16 Lt turtinės žalos, nurodydami, jog dalis neturtinės žalos yra jau atlyginta draudimo įmonės. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ieškovai nurodo neturtinės žalos dydį 200 000 Lt, o turtinės žalos sumą – 32841,95 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 312 str. nustato draudimą kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl kolegija skundą nagrinėja byloje pareikšto ieškinio ribose.
Byloje nustatyta, kad ieškovas M. L. B. 2007-11-10 buvo sužalotas atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojo J. Ž.. Dėl minėto įvykio kaltu pripažintas J. Ž.. Šias aplinkybes patvirtina įsiteisėjusi 2011-05-19 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-13 nuosprendis dėl J. Ž. pripažinimo kaltu (baudžiamoji byla Nr.1-46-111/2011). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad joje M. B. buvo pripažintas civiliniu ieškovu ir pareiškęs ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisiamajame posėdyje prašė priteisti tik 200 000 Lt neturtinę žalą (baudžiamosios bylos 154-172 lapai). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2001-05-19 nutartimi buvo pakeistas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio ir civilinis ieškinys AB „If draudimas“ buvo atmestas.
2012-02-06 ieškovas M. L. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (b.l. 1-7), prašydamas priteisti dėl J. Ž. padarytos veikos jam kilusią žalą – 196547,20 Lt neturtinę bei 31838,16 Lt turtinę, t.y. tai, ko neatlygino tretysis asmuo AB „If draudimas“. Pažymėtina, kad ieškovė D. B. reikalavimus byloje pareiškė 2012-04-04 patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovui M. L. B. priteisti 196547,20 Lt neturtinę žalą, o jai 31838,16 Lt turtinę žalą, t.y. negautas jos pajamas, kurias ji prarado dėl laikino nedarbingumo slaugydama sužalotą vaiką bei paėmusi vaiko priežiūros atostogas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas M. L. B. yra praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir kadangi teismas nenustatė pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškinį atmetė pritaikęs ieškinio senaties terminą.
Apeliantai nurodė, kad ieškinio senatis nepraleista. Kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog ieškinio senatis nėra praleista, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ieškinio senaties termino pasibaigimo momentą ir nepagrįstai neatnaujinimo ieškinio senaties termino ieškovų atžvilgiu.
Apeliantai nurodė, jog ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2010-04-02, t.y. ieškinio pareiškimo baudžiamojoje byloje, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Kolegija nesutinka su tokiu argumentu, nes CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos. Tokiu būdu, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo eismo įvykio, t.y. 2007-11-10 (CK 1.127 str. 1 d.). Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje buvo pateiktas 2010-04-02. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas, pareiškus ieškinį baudžiamojoje byloje nenutrūko, nes ieškinys nebuvo pareikštas atsakovui, t.y. UAB „Vilniaus autobusai“, o tik draudimo bendrovei. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija ir nurodo, kad ieškinys, nors ir formaliai, buvo pareikštas atsakovui UAB „Vilniaus autobusai“ ir atsakovas ieškinyje buvo nurodytas kaip bendraatsakovas (baudž.b.l. 186-189, 1 tomas), todėl ieškinio senaties eiga nutrūko (CK 1.130 str. 1 d.). Kadangi nuosprendžiu palikus ieškinį nenagrinėtą, nuosprendis įsiteisėjo tik 2011-05-19 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį, tai ieškinio senaties termino eiga atsinaujino nuo 2011-05-19 ir trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2011-12-30 (CK 1.130 str. 5 d., 1.127 str. 8 d.). Todėl konstatuotina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą 2012-02-06, ieškinio senaties terminą praleido nežymiai, t.y. 1 mėn. ir 8 dienas.
Ieškovas, nurodęs, jog tuo atveju, jei teismas laikytų, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašė atnaujinti praleistą terminą. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino neatnaujino, nurodęs, jog nėra svarbių priežasčių. Kolegija sutinka su apeliacinių skundų motyvais, jog sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą svarbu įvertinti ir atsižvelgti į priežastis, dėl kurių terminas praleistas, praleidimo laiką, kitas aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas baudžiamojoje byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškinys byloje pareikštas nepilnamečio vaiko vardu ginant jo teisėtus interesus. Taip pat kolegija įvertina tai, jog mažamečio vaiko interesai byloje yra susiję su žalos, padarytos jam sveikatos sutrikdymu, atlyginimu, bei į tai, jog terminas praleistas nežymiai.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad spręsdami dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismai, atsižvelgdami į šio instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik vertinti kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, bet ir siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sąlygų kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartis AB ,,Tauro bankas” v. AB ,,Vilniaus vingis” byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; kt.). Ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, iš esmės reiškia tai, kad reikia nustatyti, kurį iš dviejų viešųjų interesų šiuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikių mokytojų sąjunga ir kt. byloje 3K-7-38/2008). Taip pat kasacinio teismo yra išaiškinta, jog sprendžiant dėl senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo, pažymėtina, kad negalima jų taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką. Todėl teisėjų kolegija įvertinus tai, jog ieškovo reikalavimas susijęs su žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimu, ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai, ieškinio reikalavimu siekiama apginti mažamečio vaiko interesus, konstatuoja, jog byloje buvo pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kolegija atnaujina praleistą ieškinio senaties terminą ir pasisako dėl paties ieškovo priteisti neturtinę žalą reikalavimo pagrįstumo.
Įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra konstatuota J. Ž. kaltė dėl padaryto sveikatos sužalojimo ieškovui M. L. B.. Šios aplinkybės civilinėje byloje neįrodinėtinos iš naujo (CPK 182 str.). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad sveikatos sužalojimas M. L. B. sveikatai buvo padarytas eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojas J. Ž., metu, todėl vadovaujantis CK 6.264 str., 6.270 str. atsakovas „Vilniaus viešasis transportas“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, ir taip pat kaip samdantis darbuotojus asmuo, turi atsakyti už žalą, padarytą ieškovui.
CK 6.283 str. nustato, jog jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą atsakovo civilinę atsakomybę mažinti ar nuo jos atleisti (CK 6.253 str., 6.270 str. 1 d.).
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t.y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).
Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013; kt.).
Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. ir kt. v. Alytaus rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2013; kt.).
Šioje byloje nustatyta, kad 2007-11-10 eismo įvykio metu ieškovui M. L. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas (baudž.b.l. 50, 1 tomas). Ieškovas dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje nuo 2007-11-10 iki 2007-12-14 bei ne kartą operuotas 2008-02-19, 2008-03-09, 2009-06-03, 2010-06-10 (baudž.b.l. 109-113, 2 tomas). Taip pat neabejotinai yra akivaizdu, jog dėl patirtos traumos vaikas patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir itin skaudžių išgyvenimų, didelių dvasinių kančių (baudž.b.l. 114-136, 2 tomas, b.l. 195). Ieškovui M. L. B. yra išduota neįgalumo lygio pažyma galiojanti iki 2015-02-06, nustatanti lengvą neįgalumo lygį (b.l. 194). Taip pat kolegija įvertina pakankamai jauną ieškovo amžių (gim. 2006-04-14) ir galimas pasekmes ieškovo sveikatai ateityje. Todėl įvertinusi visas išvardintas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo neturtinei žalai atlyginti priteistina suma sudaro 30 000 Lt. Įvertinus tai, jog dalis neturtinės žalos yra atlyginta draudimo įmonės - sumokėta 3452,80 Lt (b.l. 31), tai iš atsakovo, kaip atsakingo civilinės atsakomybės prasme asmens (CK 6.264 str., 6.270 str.), priteistina 26547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė D. B. yra praleidusi CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl negautų pajamų atlyginimo dalyje už laikotarpius nuo 2007-11-14 iki 2007-12-14 ir už laikotarpį nuo 2007-12-17 iki 2007-12-29, o už vėlesnius laikotarpius ieškinio senatis nėra praleista, tačiau reikalavimus teismas atmetė nurodydamas, jog ieškovės negautos pajamos jau yra atlygintos draudiko. Be to, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų, kurių ji negavo paėmusi atostogas vaikui prižiūrėti, nes nurodė, kad ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė D. B. yra praleidusi ieškinio senaties terminą dėl negautų pajamų atlyginimo dalyje už laikotarpius nuo 2007-11-14 iki 2007-12-14 ir už laikotarpį nuo 2007-12-17 iki 2007-12-29, bei už laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2009-02-06, nes kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos, reikalavimą dėl negautų pajamų ieškovė pareiškė tik ieškinį pareiškus civilinio proceso tvarka, t.y. jokių reikalavimų dėl negautų pajamų priteisimo baudžiamojoje byloje ieškovė nekėlė. Todėl ieškinio senatį ji praleido. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad ir ieškovės D. B. praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas, nes yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Kolegija nurodo, kad apeliantės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai sietini su mažamečio vaiko reikalavimais atlyginti patirtą žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, laikotarpiu nuo įvykio iki dabar apeliantė turėjo aktyviai rūpintis ir prižiūrėti mažametį vaiką – M. L. B., vaikui buvo daromos ne viena operacija, taikomos reabilitacinės priemonės, dėl ko ieškovė patyrė daug sunkių išgyvenimų, rūpesčių, todėl kolegija mano, jog šios aplinkybės yra pakankamai svarbios pripažinti, jog ieškinio senaties terminą apeliantė praleido dėl svarbių priežasčių ir jis yra atnaujintinas. Vien tas faktas, jog apeliantės interesai buvo atstovaujami byloje profesionalaus teisininko, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nėra pagrindo ginti pažeistą apeliantės teisę.
Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų ieškovės negautos pajamos už laikotarpius, kuomet ji buvo laikinai nedarbinga dėl vaiko slaugymo 2007-11-14 – 2007-12-14 laikotarpiu jau yra atlygintos draudiko (b.l. 31, 107). Todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas. Taip pat nepagrįstas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos, patirtos dėl vaistų pirkimo, maisto sveikatai pagerinimo pirkimo, kuro išlaidų. Išlaidas, susijusias su medicininėmis priemonėmis, kuro išlaidos taip pat buvo kompensuotos draudiko (b.l. 31). Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimus dėl kitų išlaidų kompensavimo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas (CPK 178 str.).
Ieškovė prašė priteisti negautas pajamas, kurių ji neteko paėmusi vaiko priežiūros atostogas laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2009-04-10, kas sudaro 28631,42 Lt. Iš byloje esančios pažymos (b.l. 97) matyti, jog ieškovei minėtu laikotarpiu buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti - būtent M. L. B.. Įvertinus tai, jog vaikas buvo operuotas 2008-02-19, 2008-03-09, 2009-06-03, 2010-06-10 laikotarpiais, jam buvo taikytas ilgalaikis reabilitacinis gydymas poliklinikoje ir sanatorijoje (baudž.b.l. 109-113, 2 tomas, b.l. 98), akivaizdu, jog vaikui buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra ir jis negalėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Todėl kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vaiko priežiūros atostogas ieškovė D. B. paėmė dėl įvykusios M. L. B. traumos. Kolegija nurodo, kad ieškovė dėl įvykusio eismo įvykio metu vaiko M. L. B. sužalojimo turėjo išeiti vaiko priežiūros atostogų ir tokiu būdu prarado dalį savo pajamų. Kolegija sprendžia, jog tarp ieškovės negautų pajamų ir eismo įvykio yra priežastimis ryšys, todėl ieškovės negautos pajamos turi būti atlyginamos (CK 6.249 str. 1 d., 6.283 str. 2 d.). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė D. B. nagrinėjamu laikotarpiu dirbo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijoje ir jai išmokamas vidutinis atlyginimas sudarė 2278,08 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius (b.l. 12-15). Už laikotarpį 2008-01-02 – 2009-04-14 ieškovei D. B. buvo išmokėta 6678,82 motinystės pašalpa (b.l. 16). Kadangi per minėtą laikotarpį ieškovė būtų gavusi 35310,24 Lt pajamų iš darbo užmokesčio, tai atėmus išmokėtą motinystės pašalpą, ieškovės negautos pajamos per minėtą laikotarpį sudaro 28631,42 Lt (b.l. 124), kurios yra priteistinos ir atsakovo.
Ieškovė prašė jai priteisti negautas pajamas, už laikotarpius kai ji buvo laikinai nedarbinga dėl vaiko slaugymo 2009-06-02 – 2009-06-22 ir 2010-06-09 – 2010-09-29, kas sudaro 1928,24 Lt. Kaip matyti iš If P&C Insurance AS filialo mokėjimo pavedimo, pateikto į bylą (b.l. 108), ši žala ieškovei yra atlyginta, t.y. jai pervesta 2017,55 Lt suma, todėl jos reikalavimai šioje dalyje negali būti tenkinami.
Įvertinus aukščiau išdėstytą kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino eigą ir atnaujinimą, taip pat žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ieškovo M. L. B. naudai priteisina 26547,20 Lt neturtinės žalos, o ieškovės D. B. naudai priteistina 28631,42 Lt turtinės žalos. Taip pat kadangi ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų – 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (b.l. 8) ir 1050 Lt paduodant apeliacinį skundą (b.l. 200-201), tai iš dalies patenkinus ieškovų reikalavimus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).
Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis – 1655 Lt (CPK 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškovų M. L. B. ir D. B. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ieškovo M. L. B. naudai 26547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ieškovės D. B. naudai 28631,42 Lt negautų pajamų bei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškovų ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 1655 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.