Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovei H. G.,

viešame teismo žodinio proceso teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmens veiksnumo būklės peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys T. P., J. T., išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai ir jų argumentai

2. Byloje yra pateikta Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro socialinės darbuotojos 2017 m. liepos 18 d. išvada „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų konkrečiose išvadoje nurodytose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios nurodytos Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 (toliau – Aprašas), 10 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Dėl faktinių aplinkybių

6. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo pripažinta neveiksniu. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui nustatyta globa, jos globėja paskirta J. T..

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

7.1. Atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo suinteresuotas asmuo buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, siekdama, kad teismas nustatytų sritis, kuriose suinteresuotas asmuo būtų pripažįstamas neveiksniu.

Dėl išvados apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus

8. Civilinėje byloje teikiančios išvadą institucijos (Aprašo 3 punktas) Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus 2017 m. liepos 18 d. išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ (Aprašo 3 priedas), pateiktoje per Kauno miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro socialinį darbuotoją, nurodyta, kad suinteresuotas asmuo negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų konkrečiose išvadoje nurodytose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. Asmens gebėjimų vertinimo metu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo sunkiai kalba, sakiniai neaiškus, nerišlūs, negeba skaityti, nepažįsta skaičių. Suinteresuotas asmuo negeba paaiškinti, tam tikro savo veiksmo ar sprendimo esmės. Jis negali nusakyti skausmo, ligos simptomų, nesuvokia, kad reikia vartoti vaistus. Taigi, suinteresuotas asmuo nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl tikslinga, kad globa būtų tęsiama.

9. Teismo nuomone, iš šios išvados galima spręsti, kad suinteresuotas asmuo negeba pasirūpinti savimi.

Dėl psichiatrinės ekspertizės

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalį, šios kategorijos bylose teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę.

10.1. Nagrinėjimu atveju ekspertizę prieš 17 metus ekspertizę atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyrius ir pateikė 2005 m. spalio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotam asmeniui konstatuotas psichikos sutrikimas – sunkus protinis atsilikimas ir padaryta išvada, kad jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

10.2. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra tikslingas ekspertizės skyrimas, jos skirti neprašė ir byloje dalyvaujantys asmenys. Duomenų apie tai, kad asmens būklė būtų pakitusi, nėra. Suinteresuotas asmuo nuolat prižiūrimas psichiatrų, konstatuotas tas pats sutrikimas. Suinteresuotas asmuo buvo pripažintas neveiksniu dėl psichikos sutrikimo. Suinteresuoto asmens psichinis susirgimas nėra toks, kad būtų galimas sveikatos pagerėjimas (pavyzdžiui, šizoafektinių ar bipolinių sutrikimų atveju).

Dėl suinteresuoto asmens veiksnumo būklės peržiūrėjimo

11. Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas.

11.1. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui konstatuotas psichikos sutrikimas – sunkus protinis atsilikimas. Sergant šia psichikos liga sutrinka smegenų vystymasis arba vyksta jų atrofija: prastėja mąstymo, kalbos, atminties, dėmesio bei aplinkos suvokimo gebėjimai, pradedant nuo aukštesniųjų proto funkcijų. Psichikos liga pasireiškusi nuo vaikystės. Suinteresuotam asmeniui nuo 2005 m. birželio 29 d. nustatyta pirma invalidumo grupė – visiška negalia (b. l. 6, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

11.2. Šiuo atveju teismas suinteresuoto asmens nepripažįsta neveiksnia tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios (Shtukaturov v. Russia). Šiuo atveju įtvirtintos Aprašo 10.1.6 punkte (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje) ir 10.2.3 punkte (šeimos santykių sritis), 10.2.4 punkte (asmens gebėjimas būti globėju ir pan.), 10.2.5 punkte (darbo teisinių santykių sritis).

11.3. Pasisakant apie turtinių santykių sritis, suinteresuotas asmuo pripažįstamas neveiksnia atitinkamose aktualiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas (Aprašo 10.1.1, 10.1.2 punktai); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (Aprašo 10.1.5 punktas). Neturtinių teisinių santykių srityje tokiu atveju apsiribotina tik savitvarkos įgūdžių (t. y. tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, fiziologinių poreikių patenkinimas ir pan. (Aprašo 10.2.1 punktas) ir sveikatos priežiūros sritimis (t. y. kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan. (Aprašo 10.2.2 punktas).

11.4. Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmeniui netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturėtų būti ribojamos.

12. Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas ir asmuo pripažintinas neveiksniu konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Aprašo 10 punktas).

13. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnis, 3.240 straipsnis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad J. T. paskyrimas suinteresuoto asmens globėja neatitiktų globotinio interesų, todėl suinteresuotam asmeniui nustatyta globa lieka nepakeista, jo globėja paliekant J. T. (CPK 468, 469 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 468 straipsniu, 469 straipsniu,

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti suinteresuotą asmenį A. P. (asmens (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

– turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

– asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. (asmens (duomenys neskelbtini) nustatytą globą palikti nepakeistą, jos globėja paliekant J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.