Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus, asmens darbingumas 40 procentų, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 20 d., apie 08.51 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, sudavė vieną kartą medine lazda į kairę ranką nukentėjusiajam M. M., taip sukeldamas nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmą ir padarydamas nubrozdinimą kairiame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad viskas įvyko šiemet rugpjūčio 20-osios ryte prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties. Tą rytą po aštuntos valandos jam paskambino tėtis, kuris buvo labai pasimetęs, sakė, jog pastarąjį prie stoties užpuolė M. M., kuris nurodė, kad jį užmuš, todėl tėtis nežino, ką daryti. Tėtis sakė, jog bandė skambinti policijai, tačiau „nesuspaudė telefono“, klausė, ar pastarajam važiuoti į darbą, nes bijo, kad dar negautų. Jis tėčiui pasakė, kad neskubant važiuotų į darbą, o jis atvažiuos iš paskos žiūrėti, kas čia įvyko. Važiuojant pro autobusų stotį į tėčio darbą, jis pamatė M. M., o kadangi buvo labai susijaudinęs, nes tėvai jam yra brangiausi žmones gyvenime, tai jis apsisuko, nuvažiavo už stoties ir, kai M. priėjo, jis pastarajam trinktelėjo vieną smūgį iš lazdos per ranką. Dar jie apsižodžiavo, tada jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas tėtį į darbą. Lazda jau seniai mėtėsi pas jį mašinoje, nes yra „užkietėjęs“ grybautojas ir turi savisaugos instinktą, tai eidamas į mišką dėl žvėrių nešasi tą lazdą. Kai išlipo iš automobilio prie stoties, tai klausė nukentėjusiojo, kodėl pastarasis „raunasi“ ir puola jo tėvą, ir tada jau viskas vyko labai greitai. Jis sudavė M. M. vieną, o ne du kartus, t. y. vieną kartą sudavė, o antrą kartą nebent pagąsdino, bet tikrai nesudavė. Po įvykio su nukentėjusiuoju bendravo, jo atsiprašė, jie susitaikė ir daugiau jokių kivirčų tarp jų nebuvo. M. turėjo turtinių pretenzijų, bet jis su pastaruoju atsiskaitė, atlygindamas 500 eurų žalą. Tarp jų buvo surašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kas yra jų su nukentėjusiuoju susitaikymo dokumentas. Jis nukentėjusiajam pervedė 500 eurų ir daugiau su papildomomis pretenzijomis pastarasis į jį nesikreipė.

Mano, nukentėjusysis neteisingai nurodo, kad jis pastarajam sudavė du kartus, nes ir iš vaizdo įrašo matosi, jog sudavė tik vieną kartą. Jis pirmą kartą nukentėjusįjį pagąsdino, o antrą kartą jau trenkė, arba atvirkščiai: pirmą kartą trenkė, o antrą - pagąsdino. Smūgis buvo suduotas, kai nukentėjusysis užkišo ranką ir jis į ją pataikė. Nukentėjusiajam negrasino, tik pasakė, kad miegotų atsimerkęs ir galvotų, ką daro, nes šiam žmogui yra 28 m. ir pastarasis aiškinasi santykius su 73 m. amžiaus „dieduku“, tai jis tokių dalykų nesupranta. Jo pasakymas: „miegok atmerktomis akimis“ reiškia „galvok, ką padarei“. Taip pat nukentėjusiajam pasakė: „daugiau gyvenime nekišk rankos prie mano tėčio“. Iki šiol nesutarimų su nukentėjusiuoju neturėjo, anksčiau jis pastarąjį žinojo, nes nukentėjusysis kartu dirba su jo tėčiu, yra padėjęs jų namuose. Nežino, kodėl įvyko konfliktas tarp M. ir jo tėvo, bet tėtis pasakojo, kad prieš dvi savaites iki įvykio buvo sumuštas jų bendradarbis, tai tas dvi savaites M. nesirodė darbe, o paskui paprašė tėčio pastarąjį vežti į darbą, tai gal pirmadienį tėtis M. M. nepaėmė, nes antradienį nukentėjusysis jau pradėjo aiškintis santykius. Jis pragyvena iš 330 eurų neįgalumo išmokos, gyvena pas tėvus.

Nukentėjusiajam trenkė vieną kartą į kairės pusės šoną, o kai užsimojęs gąsdino, tai tada jam net nebūtų trenkęs, bet gąsdindamas užsimojo į šoną, o ne į galvą. Policijoje jam skaitė nukentėjusiojo parodymus, tyrėjai sakė, kad buvo suduoti du smūgiai, tačiau jis prisimena, jog sudavė tik vieną kartą, o kitą kartą tik pagąsdino. Taip pat negalėjo būti suduoti du smūgiai į tą pačią vietą. Kai sudavė nukentėjusiajam, tai tuo metu pastarasis vienoje rankoje turėjo telefoną, o kitoje rankoje arba nieko neturėjo, arba turėjo maišelį. Kai M. sutrenkė, tai pastarajam iš rankos iškrito telefonas, nes tikriausiai per tą ranką sudavė lazda.

Nukentėjusysis M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad antradienį atvažiavo į darbą, kur jį turėjo atvežti direktorius, bet iš vakaro paskambinęs M. J. tėvas „iškoliojo“ jo mamą necenzūriniais žodžiais, vadino pastarąją invalide, nes ši yra po operacijos, todėl jį suėmė pyktis. Tarp jo ir M. tėčio įvyko žodinis konfliktas, bet prie pastarojo nebuvo „kišamos rankų“. Tuomet „pasisamdė“ taksi, nuvažiavo į darbo vietą, nes nenorėjo susitikti su M. J. tėvu, susirinko daiktus ir grįžo atgal. Jam grįžus, į autobusų stotį atvažiavo M., sakė jam ateiti, nes jis stovėjo kitoje pusėje. Jis atėjo, J. išlipo iš automobilio, pasakė „čia už mano tėvą“ ir iš keleivio pusės galinių durelių pasiėmė nelabai ilgą rudos spalvos medinę lazdą, bet tai nebuvo „beisbolkė“. Su ta lazda kaltinamasis jam sudavė du kartus, ką nustatė ir ekspertizė. Jam buvo suduota vieną kartą į kairę ranką, po ko lenkėsi pasiimti nukritusio telefono, tada J. norėjo jam duoti per nugarą, bet jis nepasiėmęs telefono iš karto atsistojo, tikėdamasis antro smūgio, tai tą antrą kartą kaltinamasis jam nesudavė, o tik ketino suduoti. Po pirmo smūgio jis jautė fizinį skausmą, o antrą kartą jam tik ketino suduoti, bet smūgio suduota nebuvo. Kai M. J. jam sudavė į kairę ranką, tuo metu jis stovėjo, o telefoną turėjo dešinėje rankoje ir po to pirmo suduoto smūgio telefonas iškrito. Taip pat M. jam sakė miegoti atmerktomis akimis. Anksčiau su J. nėra konfliktavęs. Pretenzijų kaltinamajam nereiškia, nes po įvykio kaltinamasis jam paskambino, su juo susiekė, jis kaltinamajam pasakė sumą, pastarasis atsiskaitė, o dabar tik nori užsigydyti ranką ir ieškoti darbo. 1-o tomo 24-ame bylos lape yra jo ir M. J. susitarimas dėl 500 eurų atlyginimo, patvirtina, kad iš kaltinamojo gavo 500 eurų, jis kaltinamajam atleidžia, ką nurodė ir tyrėjai, tik tikisi, jog tai nebepasikartos. Su M. J. yra susitaikę. Ekspertizė turėtų būti nurodžiusi, kiek smūgių jam buvo suduota. Šiandien nurodė, jog antro smūgio jam nebuvo suduota ir šie parodymai yra teisingi, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė du smūgius, kadangi tuo metu jį buvo ištikęs šokas ir galbūt gerai neprisiminė, todėl ir norėjo vykti atlikti ekspertizę, kad tai būtų ištirta. Jo ranka vis dar užklijuota, iki rugsėjo 13 d. turi nedarbingumą, rankoje buvo prakirsta žaizda, t. y. padarytas nubrozdinimas. Su kaltinamuoju yra susitaikę, pretenzijų kaltinamajam neturi, sutiktų, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietas esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrima aikštelė kuri yra tarp (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Aikštelės dalis asfaltuota, kairėje pusėje baltos spalvos namas dviejų aukštų, ant namo pakabinta reklamos iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Ant baltos spalvos namo yra pakabintos vaizdo stebėjimo kameros. Dešinėje pusėje, grindinys išgrįstas trinkelėmis ir šalia yra (duomenys neskelbtini) autobusų stotis, žalios ir pilkos spalvos, balti lietvamzdžiai. Ant autobusų stoties pastato vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūros metu įvykio tyrimui niekas nepaimta, fotografuota (b. l. 25-27).

Asmens apžiūros protokole užfiksuoti M. M. sužalojimai. Apžiūrimas vyriškos lyties asmuo, ant kurio kairės rankos galinio dilbio yra baltos spalvos tvarstis su raudonos spalvos dėme plotis 15 mm., ilgis 45 mm. Tvarsčio ilgis 150 mm., plotis 65 mm. Daugiau ant asmens vizualiai matomų sužalojimų nėra. Apžiūra baigta, fotografuota (b. l. 49-51).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. M. M. nubrozdinimas kairiame dilbyje padarytas buku kietu daiktu. 2., 6. M. M. nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto sužalojimo pobūdžio, M. M. sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. 3. M. M. kūne nustatytam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu. 4. M. M. nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. 5. M. M. nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (b. l. 60-61).

Savanoriškų daiktų dokumentų protokole užfiksuota, kaip M. J. savanoriškai pateikė medinę lazdą (b. l. 31-32).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrimas objektas - medinė lazda. Medinė lazda rudos spalvos, jos ilgis 70 cm, medinės lazdos storesnio galo plotis 5 cm. Ant medinės lazdos storesnio galo matomi apgadinimai. Daugiau jokių pėdsakų ant lazdos nematoma (b. l. 33-35).

Savanoriškų daiktų dokumentų protokole užfiksuota, kaip V. R. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą (b. l. 43-45).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas V. R. gim. (duomenys neskelbtini) m., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) savanoriškai pateiktas vaizdo įrašas turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti , 0.19 sekundžių trukmės. Jame matoma, kaip iš pilkos spalvos automobilio išlipa M. J., apsivilkęs tamsias sportines kelnes, baltus marškinėlius, sportinę kepurę, juodus sportinius batus, išlipa iš automobilio laikydamas rankoje lazdą ir priėjęs prie M. M., dėvinčio šviesius šortus, margus mėlynus marškinėlius, suduoda vieną kartą lazda per M. M. ranką, dėl ko M. M. iškrenta telefonas ant žemės. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos nestebima (b. l. 46-48).

Susitarime dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo ir kaltinamasis atlygino 500 Eur turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam, kuris pretenzijų kaltinamajam nebeturi (b. l. 24)

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veikos sudėtis materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti kilusius padarinius dėl panaudotų smurtinių veiksmų– fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam asmeniui. Nusikaltimas padaromas tyčia, tiek tiesiogine, tiek netiesiogine.

Šioje byloje M. J. kaltinamas savo tyčiniais veiksmais, t. y. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku sudavęs nukentėjusiajam M. M. medine lazda į kairę ranką, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kaltinime nurodytus sužalojimus, sukėlusius nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą (BK 140 str. 1 d.)

Teismo vertinimu kaltinamojo M. J. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vieną kartą trenkė medine lazda nukentėjusiajai M. M. į jo kairę ranką, neginčijo inkriminuojamų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, gailėjosi dėl savo poelgio, kurį, pasak kaltinamojo, nulėmė nukentėjusiojo nederamas elgesys su pastarojo tėvu.

M. J. kaltę nežymiai sutrikdžius M. M. sveikatą ir jam sukėlus fizinį skausmą, nagrinėjamu atveju patvirtina ne tik kaltinamojo duoti išsamūs parodymai teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. M. parodymų teisme, pastarasis iš esmės patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, t. y. jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jam medine lazda kaltinamasis vieną kartą trenkė į kairę ranką, dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas kairės rankos sužalojimas, nukentėjusysis taipogi patvirtino, kad konfliktas įvyko dėl pastarojo buvusio nesutarimo, ginčo su kaltinamojo tėvu. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai yra įvykio vietos, asmens, daiktų, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kad M. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam nustatyti nubrozdinimai kairiame dilbyje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, šiems sužalojimai padaryti reikėjo vieno smūgio minėtu daiktu.

Teismas pažymi, kad M. J. kaltinamas nukentėjusiajam sudavęs 2 kartus medine lazda, tačiau kaltinamasis šią aplinkybę neigė, ir nurodė, kad nukentėjusiajam trenkė lazda tik vieną kartą į kairę ranką. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis taipogi nurodė, jog jam kaltinamasis trenkė tik vieną kartą medine lazda į kairę ranką. Iš specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) taipogi matyti, kad nukentėjusiojo sužalojimams padaryti reikėjo tik vieno smūgio kietu buku daiktu. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis M. J. sudavė nukentėjusiajam 1 kartą medine lazda į kairę ranką, todėl ši nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė tikslintina iš kaltinimo šalinant vieną kaltinamajam inkriminuojamą atliktą smūgį.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį (įvykusio konflikto sprendimas pasitelkiant fizinę jėgą), suprato ir numatė, kad suduodamas nukentėjusiajam medine lazda į kairę ranką pastarajam sukels fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais gali padaryti nukentėjusiajam įvairaus pobūdžio/masto sveikatos sutrikdymą (neapibrėžta tiesioginė tyčia) ir tokių padarinių norėjo. Kaltinamojo M. J. veiksmai, įvertinus kilusius padarinius, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju M. J. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam (b. l. 24), bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad jie dėl šio įvykio susitaikė, nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam nebeturi. Kartu teismas pažymi, jog šioje byloje yra nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas)), nėra M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau neteistas (b. l. 108-110), turi neįgalumą, registruotas užimtumo tarnyboje, administracine tvarka nebaustas (b. l. 111). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog teismo vertinimu bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis M. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas M. J. ir M. M. susitaikius ir baudžiamoji byla M. J. atžvilgiu nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. J. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką, siekiant įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) medinė lazda, 2024-08-27 nutarimu perduota saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį (b. l. 39-40), - sunaikintina,

2) skaitmeninis diskas, su vaizdo įrašas - pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, voke, 1 vnt., ambulatorinė apsilankymo kortelė, esanti byloje (b. l. 59-60) - paliktini saugoti prie bylos.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą M. J. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) (penkių šimtų Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. J. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

2) skaitmeninį diską, su vaizdo įrašas, 1 vnt., ambulatorinę apsilankymo kortelę - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti M. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.