- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 2-552-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00196-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- S. F.
- Ieškovas
- S. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, uždarajai akcinei bendrovei ,,Omnitel“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovo S. F. ieškinio atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Omnitel“ (teisių perėmėjas – akcinė bendrovė „Telia Lietuva) dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2161-643/2019 pareiškėjo S. F. 2019 m. rugsėjo 4 d. skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui reikalavimus panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 1V-675 , ir priteisti turtinę bei neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Omnitel“ (teisių perėmėjas – akcinė bendrovė „Telia Lietuva) neteisėtų veikų, išskyrė iš administracinės bylos ir perdavė Vilniaus apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi nustatė ieškovui S. F. terminą iki 2019 m. vasario 21 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje privalo aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), o formuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką, jį turi išdėstyti aiškų ir konkretų: nurodyti teismui ir šalims, kuo grindžiamas ginčijamo įsakymo neteisėtumas; nurodyti, kaip kiekviena atsakovė yra susijusi su ieškovo patirta turtine ir neturtine žala; išskirti patirtą turtinę ir neturtinę žalą; nurodyti, iš kokių patirtų nuostolių susideda turtinė žala ir kokie įrodymai ją pagrindžia; nurodyti, kaip apskaičiuota neturtinė žala, kokie įrodymai patvirtina prašomą priteisti neturtinės žalos dydį.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas turi sumokėti žyminį mokestį, o reiškiant prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio turi būti pateikti aktualūs prašymo teikimo dienai dokumentai apie prašančio asmens turtinę padėtį.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Skundžiama nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti iki 2019 m. vasario 21 d., o pareiškėjui ši nutartis buvo įteikta tik 2019 m. vasario 20 d., todėl pareiškėjas teturėjo vieną dieną ieškinio trūkumams pašalinti.
5.2. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad byla buvo perduota pagal rūšinį teismingumą; buvo pateiktas skundas administracine tvarka, todėl, perdavus bylos dalį bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjui turėjo būti suteikta pakankamai laiko parengti proceso įstatymą atitinkantį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų ir iš esmės sutinka, kad administraciniame teisme išskyrus dalį bylos ir ją perdavus bendrosios kompetencijos teismui, jo procesinis dokumentas turi atitikti CPK reikalavimus.
10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta dėl teismo nustatyto termino ieškinio trūkumams pašalinti trukmės. Nors teismas nustatė apeliantui 7 dienų (minimalų įstatyme numatytą) terminą ieškinio trūkumams pašalinti, toks terminas atitinka CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Kita vertus, nors konkretaus termino nustatymas yra teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiktina su pareiškėju, kad atsižvelgus į tikėtiną nutarties įteikimo apeliantui laiką, teismo nurodytų trūkumų mąstą, buvo tikslinga nustatyti ilgesnį terminą.
11. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad jo nurodyta aplinkybė, jog skundžiamą nutartį jis gavo likus vienai dienai iki teismo nustatyto termino pabaigos savaime jo teisių (teisės į teisminę gynybą) neapriboja, nes teismo nustatyti terminai gali būti pratęsti (CPK 77 straipsnis) arba, jeigu jie praleisti, gali būti atnaujinti (CPK 78 straipsnis). Taigi, pareiškėjas, manydamas, kad nustatytu terminu procesinio veiksmo neturi galimybių atlikti, gali teismo prašyti jį pratęsti, o jeigu terminas jau yra suėjęs – prašyti jį atnaujinti.
12. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra suėjęs, o pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybių nustatytu terminu pašalinti ieškinio trūkumus, mano esant tikslinga nustatyti pareiškėjui naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kartu išaiškinant apeliantui, kad ieškinys, ištaisius jo trūkumus, turi būti paduodamas pirmosios instancijos (Vilniaus apygardos) teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui S. F. naują terminą iki 2019 m. liepos 19 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.