Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Vansevičienei, gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, nukentėjusiajai D.P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.G., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, invalidas (iš dalies darbingas), našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini), 2005 m., laikotarpyje tarp liepos 14 d. 14.00 val. – 16 d. 06.00 val., savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su J.B. metu, tyčia sudavė jai ne mažiau tris – keturis smūgius rankomis į veido dešinę pusę, tuo padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje ir smakre, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinio žando minkštuose audiniuose, kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, nuo ko J.B. 2005 m., laikotarpyje tarp liepos 15 d. 14.00 val. – 16 d. 06.00 val., įvykio vietoje mirė, tai yra tyčia nužudė J.B.

Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis A.G. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2005 metais liepos mėnesį, tris paras iki mirties – 2005-07-16, jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) gyveno J.B., su kuria kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o taip pat tvarkėsi ūkyje. 2005-07-15 iš pat ryto, J. B. nešiojo malkas iš malkinės į pašiūrę. Kažkuriuo tai metu buvo užėjęs į svečius J.M., kuriam įpylė taurelę degtinės ir jis, ją išgėręs, išėjo. Tuo metu J. B. name nebuvo, nes ji nešiojo malkas. Apie pietus, J. B. grįžo į kambarį ir atsigulė į lovą, nes, matomai, buvo pavargusi. Po kurio tai laiko, buvo užėjęs R.M., kuris išgėręs taurelę degtinės ir paėmęs cigaretę, išėjo. J. B. tuo metu gulėjo lovoje. Dar buvo užėjusi gretimai gyvenanti motina, sakė, jog J. B. sunkiai kvėpuoja, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio, manydamas, jog viskas praeis. Ant J. B. veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Daugiau, apart minėtų trijų asmenų, tą dieną pas jį į namus nebuvo atėję, jiems išėjus, visada užstumdavo namo durų kaištuką.

Apie 18 valandą, pats atsigulė miegoti į lovą greta J. B. 2005-07-16 ryte, J. B., gulėdama lovoje, staiga atsisėdo ir nukrito ant grindų. Ją pajudinęs pastebėjo, jog ši nekvėpuoja, todėl apie tai pranešė motinai, kuri paskambino policijai. Kas sutvarkė kambarį, nežino. Jis pas J. B. nemušė, tą naktį, jam bemiegant, J. B. laisvai galėjo kur nors iš namų išeiti ir būti sumušta. I. S. buvo pasakojusi, jog prieš tai J. B. miestelyje buvo sumušta nepažįstamų vyriškių.

Įvykio dieną buvo gėręs degtinės. Kraujo sutepimai ant lovos galėjo atsirasti J. B. iš nosies pradėjus bėgti kraujui ar prie kitokių aplinkybių: pvz. sergant moteriškomis ligomis.

Konstatuoti sužalojimai ant jo rankos atsirado, kai vežant jį į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę ekspertizės atlikimui, pakeliui bandė iš automobilio pabėgti, dėl ko policijos pareigūnų buvo sužalotas.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. G. savo kaltę neigia, tačiau ji pilnai įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusioji D.P. parodė, jog yra mirusiosios J. B. sesuo, su kuria iki pat mirties bendravo. Jai buvo žinoma, jog J. B. draugavo su A. G., dažnai pas jį lankydavosi. Sesuo jai skųsdavosi, jog ją muša A. G., matydavo ant jos kūno sumušimus. Paskutinį kartą seserį matė kažkur prieš savaitę iki jos mirties. Pastebėjus sesers paakyje mėlynę, paklausus ši pasakė, jog ją sumušė A. G. J. B. palaidojo savo lėšomis, atskaičius laidojimo pašalpą, išleido 1310 litų, todėl prašo minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo, o kadangi su mirusiąja artimai bendravo, ją maitindavo, rengdavo, dėl jos smurtinės mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, todėl prašo priteisti 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas R.M. parodė, jog A. G. pažįsta gerai ir, būdamas neblaivus, beveik visada užsukdavo pas jį į svečius. Kai A. G. būdavo namuose vienas, tai pas jį buvo galima bet kada užeiti, o kai namuose svečiuodavosi moteris, tai namo durys iš vidaus būdavo užkabintos kabliuku. 2005 m. liepos mėn. 15 d. apie 10-11 val. gatvėje sutiko su buteliu rankoje į namus grįžtantį truputį išgėrusį A. G. Užėjęs pas jį į namo virtuvę, išgėrė dvi taureles degtinės ir išėjo. Būnant virtuvėje, matė kambaryje ant lovos gulinčią antklode apsiklojusią J. B. Jos veido nematė, o kadangi ši gulėjo lovoje, todėl jam kilo mintis, jog ji girta miega. Pas A. G. užtruko labai trumpai. Jam buvo žinoma, jog pas A. G. dažnai užeidavo J. B., pabūdavo apie savaitę ir vėl išeidavo.

Liudytojas J.M. parodė, jog 2005-07-15 apie 17-18 val., užėjo pas A. G. į namus, kur išgėrė 2 stikliukus degtinės ir išėjo. Ar, būnant pas A. G. namuose, matė J. B. neprisimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant liudytoju, sakė tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant liudytoju, J. M. parodė (t.1, b.l. 104-113), jog, jam būnant pas A. G. namuose, J. B. su jais degtinės negėrė, o gulėjo lovoje.

Iš ryto sužinojo, jog J. B. negyva. Parodė, jog jam atėjus pas A. G., šis jau buvo neblaivus.

Liudytoja R.B. parodė, jog (duomenys neskelbtini) yra tik viena jai priklausanti parduotuvė, kurioje ji pati dirba padavėja. Parduotuvėje prekiaujama maisto produktais ir alkoholiniais gėrimais. Minėtoje parduotuvėje taip pat lankydavosi A. G., kurį nuolatos matydavo girtą. Pastarasis neblaivus būdavo sunkaus būdo, tačiau problemų su juo nekildavo. 2005-07-15, apie 19-20 val., į parduotuvę buvo atėjęs neblaivus A. G., prašė skolon parduoti butelį degtinės, tačiau kadangi šis neturėjo pinigų, todėl degtinės jam nedavė. Ar tą dieną į parduotuvę buvo atėjusi J. B. – neprisimena.

Liudytoja V.P. parodė, jog kaltinamasis yra jos sūnus ir pastarasis, kartu su J. B., paskutiniu metu vaikštinėdavo po kaimą ir girtaudavo. 2005-07-15, apie 19 val., atėjo pas sūnų į namus, kur rado girtaujančius A. G. ir J.M. Pastarieji tarp savęs plūdosi necenzūriniais žodžiais. Matė miegamajame lovoje gulinčią ir “kriokiančią“ J.B. Apsisukusi išėjo į namus. Apie 5 val. ryto, pas ją atėjo A. G. ir pasakė, jog mirė J. B. Nuėjusi į sūnaus miegamojo kambarį, rado ant grindų sukniubusią J. B. ir iškvietė policiją.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1, b.l. 2-5) seka, jog 2005-07-16 apžiūros metu A. G. name, esančiame (duomenys neskelbtini) ant grindų šalia miegamojo lovos, rastas iki pusės apnuogintos J. B. lavonas.

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1. b.l. 30-33) seka, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. G., ant miegamojo lovos čiužinio audinio (prie pat lovos krašto) ir ant lovos rėmo rastos ir paimtos rudos spalvos dėmės.

Iš specialistų išvados (t.1, b.l. 89) seka, kad ant tirti pateiktų A. G. lovos čiužinio audeklo ir lovos rėmo apdailos iškarpų, rastas J. B. kraujas su ne mažesne nei 99,999999999995 % tikimybe.

Iš teismo medicininės ekspertizės akto išvados (t.1, b.l. 74-81) seka, kad J.B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis veide ir kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu. J.B. lavone rasti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje ir smakre, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinio žando minkštuose audiniuose, kurie padaryti trimis - keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, paveikiant veido dešinę pusę paros laikotarpyje prieš mirtį. Kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu mechanizmas: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio - kraujavimo šaltinis dažnai būna pereinamosios venos, jungiančios smegenų paviršių su strėliniu arba (žymiai rečiau) skersiniu veniniais ančiais, kurios gali plyšti nuo staigių rotacinių galvos judesių vertikaliai ar horizontalia ašimi, o esant sužalojimams šiuo konkrečiu atveju veide - tai laikoma trauminio poveikio vieta, kuri aiškintina smūgio sudavimu. Duomenų už griuviminę galvos traumos kilmę nėra, nes nėra galvos smegenų sumušimo židinių smūgio ir kontrsmūgio zonose. Galvoje padaryti penki sužalojimai, kurie padaryti paros bėgyje iki mirties. Po padarytų galvos sužalojimų su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio iki galvos smegenų spaudimo reiškinių bei sąmonės praradimo J.B. galėjo atlikti savistovius veiksmus. Poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje ir smakre, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinio žando minkštuose audiniuose, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu smegenų pusrutuliu padaryti trims – keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galvoje padaryti paros bėgyje iki mirties galimai netrukus vienas po kito, nes jų makroskopinis vaizdas panašus. Prieš mirtį J.B. buvo blaivi, nes jos lavono kraujyje metilo, etilo ir profilinių alkoholių nerasta.

Iš teismo med. ekspertizės išvados (t.l., b.l. 36-41) ir papildomos teismo medicininės ekspertizės išvados (t.1, b.l. 48-50) seka, jog J. B. mirė prieš 6-12 val. iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo (2005-07-16 2-8 val.).

Ekspertų tvirtinimu, J. B. mirtis įvyko prieš 8-24 val. iki jos lavono tyrimo pradžios (2005-07-16 14 val.) tai yra 2005-07-15 nuo 14.00 val. iki 2005-07-16 06.00 val.

Iš specialisto išvados seka, kad A.G. padaryta muštinė žaizda kairio momens srityje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, krūtinės kairėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu prieš 4-7 paras iki apžiūros (apžiūra atlikta 2005-07-20). Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Esant odos nubrozdinimams dešinėje plaštakoje, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. Sužalojimai padaryti ne mažiau 7 trauminių poveikių pasėkoje. (2 t., b.l. 109).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, jog A.G. sodyboje (duomenys neskelbtini), prie malkinės guli nesupjautos malkos, už jų guli 4 kaladės. Malkinėje sudėtos kaladės, kapotų (skaldytų) malkų nesimato, taip pat nesimato malkų kapojimo pėdsakų. ( 1t., b.l. 26-29).

Iš akistatos tarp A. G. ir liudytojos I.S. protokolo (t.2, b.l. 107) seka, jog I. S. paneigė tą aplinkybę, jog A. G. buvo pasakojusi, jog J. B. būgtų sužaloję kiti asmenys.

Iš Jonavos rajono policijos komisariato 2007-05-29 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad Jonavos r. PK KP NTS neturi operatyvinės informacijos, kuri leistų manyti, jog (duomenys neskelbtini), J.B. nužudė kitas asmuo, o ne nusikaltimu įtariamas A.G. Taip pat neturi duomenų, kad prie J. B. nužudymo būtų prisidėję kiti asmenys. (2 t., b.l. 41-42)

Iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto išvados, seka, kad A. G. serga psichine liga. Jo diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Jų turimais duomenimis nusikaltimo padarymo metu A.G. buvo girtumo būklėje. Šiuo metu A. G. serga psichine liga. Jo diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Jokios medicininės priverčiamosios priemonės šiuo metu jam netaikytinos. Nusikaltimo padarymo metu jis suprato atliekamų veiksmų esmę bei galėjo juos valdyti. Ir šiuo metu jis supranta su juo atliekamų veiksmų esmę. A. G. dėl psichinės sveikatos būklės gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir dalyvauti teisme. (2 t., b.l. 71-72).

Įrodymų vertinimas

Medicininiais duomenimis nustatyta, jog J.B. mirė nuo galvos sumušimo, kuris padarytas suduodant tris – keturis smūgius kietais bukais daiktais ir galvoje konstatuoti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Minėti sužalojimai padaryti paros laikotarpyje iki mirties, galimai netrukus vienas po kito.

Nustatyta, jog J. B. mirtis įvyko laikotarpyje nuo 2005-07-15 14 val. iki 2005-07-16 06 val., o sužalojimai galvos srityje padaryti laikotarpyje nuo 2005-07-14 14 val. iki 2005-07-16 06 val. Taip pat medicininiais duomenimis nustatyta, jog J. B., po patirtų sužalojimų iki galvos smegenų suspaudimo reiškinių bei sąmonės praradimo, galėjo atlikti savistovius veiksmus.

Ekspertai negali konkrečiau nurodyti J. B. konstatuotų sužalojimų padarymo ir jos mirties laiko.

Kaltinamasis A. G. pripažįsta, jog laikotarpiu nuo 2005-07-14 iki 2005-07-16 J. B. svečiavosi pas jį namuose, tačiau neigia vartojęs prieš ją fizinį smurtą.

Tačiau A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, dėl įvykio aplinkybių minimu laikotarpiu, yra nenuoseklus, prieštaringi ir neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant A. G. įtariamuoju (t.2, b.l. 78-79) pastarasis parodė, jog nuo 2005-07-07 pas jį namuose svečiavosi J. B. ir niekur iš jo namų išėjusi nebuvo. Abu visą minimą laikotarpį vartotojo alkoholinius gėrimus, tačiau smurto J. B. atžvilgiu nenaudojo. 2005-07-15 buvo į svečius atėjęs J. M. ir jie toliau visi trys gėrė degtinę, o pastarajam išėjus į namus, kartu su J. B. atsigulė miegoti. J. B. atsiguldama nusirengė iki pusės drabužius. Nakties metu išgirdo, jog J. B. nukrito nuo lovos galva žemyn ant grindų. Ją pajudinęs, pamatė jog ši nealsuoja, todėl nuėjęs apie tai pranešė motinai, kuri iškvietė policiją. Tvirtina, jog J. B. mirė dėl to, jog nukrito nuo lovos, o pats pirštus susižalojo tą dieną kapodamas malkas.

Papildomai apklausiant įtariamuoju (t.2, b.l. 81) A. G. detalizavo 2005-07-15 įvykius, parodydamas, jog minėtą dieną jam atvežė “gatavas“ malkas, o jis, turėdamas tikslą pasikurti pečių, jas kirviu skaldė, o J. B. kalades nešiojo į malkinę. Beskaldydamas malkas, susižalojo pirštus.

Apklausiant papildomai įtariamuoju (t.2, b.l. 86-87), A. G. jau tvirtina, jog dėl nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu, neprisimena kada buvo atvežtos malkos. 2005-07-15 dviese su J. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjus J. M., J. B. nešiojo malkas, o po to, visi trys nuėjo į namus išgerti alkoholio. Ar J. B. gėrė degtinės, pasakyti negali. Išėjus J. M., J. B., jam atrodo, toliau išėjo nešioti malkų, o sugrįžusi atsigulė į lovą. Ji dažnai skųsdavosi, jog skauda galvą. Parodė, jog naktį lovoje miegojo atsisukęs į J. B. pusę, išgirdo kaip naktį ji sujudėjo, pamatė kaip ji kniūpsčia staiga nuvirto nuo lovos. Negali pasakyti, prie kokių aplinkybių pats susižalojo ranką, o taip pat kaip atsirado sužalojimai ant jo kūno. Prieš J. B. niekada smurto nenaudojo.

Apklausiant A. G. ikiteisminio tyrimo teisėjo (t.2, b.l. 99-101), pastarasis parodė, jog J. B. nesužalojo. Sukrovusi malkas ji atsigulė ant lovos, o jis pats atsigulė greta. Naktį, atsisėdusi ant lovos, J. B. nukrito nuo jos žemyn galva ant grindų. Iki minėto įvykio, J. B. apie 3 dienas buvo pas jį namuose, jie niekur nebuvo išėję ir jokių muštynių nebuvo. Kad J.B. prieš tai kas nors būtų mušęs, pastaroji nepasakojo. Tik I. S. pasakojo, jog J. B. kažkas buvo sumušęs miestelyje.

Apklausiant įtariamuoju (t.2, b.l. 105-106) A. G. parodė, jog J. B. 2005 m. liepos mėn. pas jį namuose svečiavosi. J. B. ir su juo kiekvieną dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Nepastebėjo, jog ji būtų sužalota. Dienos tiksliai nepamena, pas jį buvo atėjęs J. M., su kuriuo kartu išgėrė degtinės. Jam išėjus, atėjo R. M., o po to motina. J. B. jam atrodo tuo metu miegojo. Jis taip pat atsigulė šalia jos miegoti. Naktį pamatė, jog. J. B. atsisėdo ant lovos krašto ir nukrito ant grindų. Pastebėjo, jog ji nebekvėpuoja. Neprisimena, jog J. B. būdama pas jį, būtų susižalojusi, dėl ko bėgtų kraujas.

Teisminio nagrinėjimo metu A. G. jau tvirtino, jog naktį su J. B. bemiegant lovoje, pastaroji galėjo laisvai iš namo išeiti ir galėjo būti sužalota kitų asmenų, o konstatuotus jam pirštų sužalojimus padarė policijos pareigūnai, jam bandant pabėgti iš automobilio, kai buvo vežamas į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę ekspertizės atlikimui.

Kaip matyti iš išdėstyto, A. G. parodymai dėl faktinių aplinkybių yra nenuoseklūs, jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl kolegija jais vadovaujasi tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog J. B. laikotarpyje nuo 2005-07-14 iki 2005-07-16 buvo pas A. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog A. G. sodyboje prie malkinės guli nesupjautos malkos, malkinėje sudėtos kaladės, kapotų (skaldytų) malkų nesimato, nėra malkų kapojimo pėdsakų, tuo paneigiama A. G. ikiteisminio tyrimo metu iškelta versija, jog – 2005-07-15buvo atvežtos malkos, jis jas, bekapodamas kirviu, susižalojo pirštus, o J. B. tuo metu nešiojo malkas į pašiūrę. Be to ir liudytojas R. M. patvirtino, jog 2005-07-15 apie 10-11 val. gatvėje sutiko neblaivų į namus grįžtantį su degtinės buteliu rankose A. G. Matė kambaryje ant lovos gulinčią J. B. Iš to seka, kad 2005-07-15 ryte, malkos į A. G. sodybą nebuvo atvežtos, pastarasis jų kirviu nekapojo ir rankos susižaloti negalėjo, o tuo pačiu J. B. negalėjo jų nešioti, nes, kaip nustatyta, ji tuo metu gulėjo lovoje.

Teismo med. dokumentais paneigtas A. G. teiginys, jog J. B. su juo iki mirties kelias dienas vartojo alkoholį, nes jos lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Tai, kad 2005-07-15 A. G. su J. B. ne dirbo ūkyje, o A. G. girtavo, patvirtino ir liudytoja R. B., nes matė pastarąjį apie 19-20 val. parduotuvėje stipriai apsvaigusį.

Ikiteisminio tyrimo metu, A. G. iškėlė versiją, jog J. B. mirtinai susižaloti galvą galėjo iš lovos nukrisdama ant grindų, nurodė net kelis jos iškritimo iš lovos būdus, tačiau ši versija pilnai paneigia teismo med. ekspertizės aktai, kuriuose nurodyta, jog sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti ne mažiau 3-4 smūgių pasėkoje ir nėra būdingi griuviminei traumai.

Teisminio nagrinėjimo metu, A. G. pateikė versiją, jog dešinės rankos plaštaką jam sužalojo policijos pareigūnai, kai vežant į psichiatrijos įstaigą psichiatrijos ekspertizės atlikimui, bandė pabėgti iš automobilio. Tačiau tai paneigiama byloje surinktais įrodymais, nes nustatyta teismo psichiatrijos ekspertizė A. G. buvo atlikta 2006-06-09, o sužalojimai rankoje nustatyti 2005-07-20.

Teisminio nagrinėjimo metu, A. G. jau pateikė naują versiją, jog J. B. galėjo būti sužalota nakties metu kitų asmenų jai išėjus iš namo, o A. G. likus miegoti lovoje. Tačiau tokia A. G. versija paneigiama byloje surinktais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog J. B. lavonas rastas kambaryje šalia lovos apnuoginta nuo juosmens apatine kūno dalimi.

Apklausiant įtariamuoju (b.l. 79, t.2), A. G. parodė, jog J. B., einant miegoti, nusirengė iki pusės, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausas liudytoju R. M. patvirtino, jog jau 2005-07-15, apie 10-11 val., matė lovoje ant pilvo gulinčią J. B. be kelnaičių, nuogomis šlaunimis, be to ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoja V. P., pastaroji patvirtino, jog 2005-07-15 apie 19 val., atėjusi pas A. G., rado lovoje pusiau nuogą, tik su marškiniais gulinčią J. B. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu liudytojai R. M. ir V. P. šiuos savo parodymus pakeitė nenurodydami jokių įtikinamų motyvų, todėl kolegija, nustatydama faktines aplinkybes vadovaujasi jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o be to, jie sutampa.

Atsižvelgiant į paminėtą, visiškai atmetama kaltinamojo prielaida, jog J. B. buvo sužalota kitų asmenų naktį išėjusi iš namų, juo labiau, kad išdėstytais įrodymais nustatyta, jog J. B. jau nuo 2005-07-15 ryto iki pusės nuoga gulėjo lovoje ir nesikėlė, kokia ji buvo rasta ir mirusi.

A. G. patvirtino, jog viešnagės pas jį metu su J. B. niekur iš namų nebuvo išėję ir nematė, kad ji būtų buvusi sumušta kitų asmenų. Be to, Jonavos raj. PK patvirtino, jog nedisponuoja operatyvine informacija, jog J. B. galėjo nužudyti kiti asmenys, o ne A. G.

Akistatos metu, I.S. paneigė A. G. teiginius, jog jau buvo pasakojusi, jog J. B. prieš tai miestelyje buvo sumušę kiti asmenys.

A. G. neigia iš viso kada nors vartojęs smurtą J. B. atžvilgiu, tačiau nukentėjusioji D. P. patvirtino, jog J. B. jai pasakojusi, jog A. G. pastarąją mušdavo, matė ant jos kūno sumušimo žymes. Tai, kad A. G. girtas tapdavo piktas ir nervuotas, patvirtino ir liudytojas J. M.

Vertinant A. G. parodymus, atsižvelgiama į teismo psichiatrijos, psichologinės ekspertizės išvadą, kurioje konstatuota, jog A. G. diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas, jam būdingi bruožai yra emocinis nestabilumas, asmenybės gynybiškumas, polinkis dėl visko kaltinti kitus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat įvertinus tai, jog A. G. dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje konstatuoti odos nubrozdinimai galėjo susidaryti pačiam smūgiuojant, ant lovos čiužinio ir lovos rėmo rastas J. B. kraujas, kolegija daro kategorišką išvadą, jog A. G., būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau 3-4 smūgius ranka J. B. į galvos sritį, ko pasėkoje pastaroji nuo galvos sumušimo mirė.

Byloje nėra surinkta įrodymų, jog A. G. siekė J. B. mirties, tačiau smūgiuodamas J. B. į galvos sritį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali J. B. mirti, tačiau nors pastarosios mirties ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jai atsirasti, todėl tyčia nužudė J. B. netiesioginės tyčios būdu.

Atsižvelgiant į paminėtą, A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d.

A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jos padarymui.

A. G. charakterizuojamas neigiamai (t.2, b.l. 133).

Nukentėjusiosios D.P. civilinis ieškinys 1310 litų sumai (t.1, b.l. 121-125) J. B. laidojimo išlaidų pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir jį privalo atlyginti A. G.

Nukentėjusioji D. P. pareiškė 20000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes su seserimi iki pat mirties artimai bendravo, ją maitindavo, rengdavo, ryšium su jos smurtine mirtimi, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusysis Z.B. pareiškė 30000 litų (t.1, b.l. 128) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl motinos mirties.

LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.

Nustatyta, jog D. P. ir Z. B. dėl A. G. nusikalstamų veiksmų, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, todėl jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors A. G. yra invalidas, gyveno tik iš pensijos, tačiau pats pripažino, jog vengdamas civilinės prievolės, perleido savo namą motinai, nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesioginės tyčios būdu, pasekmės neatstatomos, todėl D. P. prašoma priteisti 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo suma, o Z.B. – 30000 litų piniginė suma nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina.

Skiriant bausmę A. G., atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – įvykdė nusikalstamą veiką priskirtą prie labai sunkių, jo asmenybę – charakterizuojamas neigiama, yra invalidas, atsižvelgiama į jo amžių, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikaltimo pasekmes – jos neatstatomos, o taip pat į pačios mirusiosios netinkamą gyvenimo būdą, todėl A. G. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, žemesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Daiktiniai įrodymai: J. B. liemenėlė, palaidinė, A. G. kelnės, marškiniai, J. B. nagų nuokarpos, plaukų pavyzdžiai, dvi čiužinio audeklo iškarpos, lovos rėmo apdailos iškarpa, J. B. ir A. G. kraujo pavyzdžiai – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A.G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

LR BK 66 str. pagrindu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2005 m. liepos mėn. 18 d. iki 2005 m. rugsėjo 25 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o jam įsiteisėjus nedelsiant sulaikyti.

Priteisti iš A.G. D.P. 1310 litų turtinės žalos atlyginimo ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A.G. Z.B. 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinius įrodymus: J. B. liemenėlę, palaidinę, A. G. kelnes, marškinius, J. B. nagų nuokarpas, plaukų pavyzdžius, dvi čiužinio audeklo iškarpas, lovos rėmo apdailos iškarpą, J. B. ir A. G. kraujo pavyzdžius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.