- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 1S-111-106/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Valentinienė
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo D. V. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-09-08 Klaipėdos miesto 2 PK pagal D. V. atstovo advokato V. Žarkovo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 1 d. (ikiteisminio tyrimo Nr. 33-1-00771-09) požymių.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Irmanto Balčiūno 2009-12-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio 2009-12-23 nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Irmanto Balčiūno 2009-12-07 nutarimas paliktas galioti.
Skundžiama nutartimi D. V. atstovo advokato V. Žarkovo skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo taip pat atmestas.
Šalies argumentai
Skundu nukentėjusiojo atstovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad A. L. veiksmais buvo realizuotas sukčiavimo objektyvusis požymis - turtinės prievolės išvengimas apgaule, tokiu būdu siekiama nepagrįstai praturtėti D. V. sąskaita. Advokatas teigia, kad byloje yra pakankamų duomenų, patvirtinančių A. L. psichinį santykį su padaryta veika. Tai patvirtina liudytojų, nukentėjusiojo parodymai, pinigų perdavimo faktas, duomenys apie turto įkeitimo faktą sandorio sudarymo metu. Teigia, kad A. L. valingus veiksmus nulėmė konkretus tikslas išvengti pinigų grąžinimo, keičiant žemės sklypo pardavimo sąlygas. A. L. suvokė savo veikos pavojingumą, numatė veikos pavojingas pasekmes ir to siekė. Suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiojo D. V. apsisprendimui dėl turto perdavimo A. L.. Mano, kad A. L. nuo pat pradžios veikė nesąžiningai, siekė apgaulės būdu užvaldyti jo turtą — pinigines lėšas. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenimis A. L. iki 2008-02-27 Klaipėdos rajono, Dauparų sen. Slapšilių km. turėjo žemės ūkio paskirties sklypą 1,0030 ha ploto, kuris buvo įkeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui. 2008-03-17 minėtas sklypas padalintas į 2 žemės ūkio paskirties sklypus: 0,6030 ha ir 0,4000 ha. Nurodyto turto jis neturėjo teisės parduoti ar vykdyti su juo kitokių operacijų. A. L. iš pat pradžių neturėjo jokio pagrindo manyti, kad galės įvykdyti nukentėjusiajam D. V. žodinius įsipareigojimus - toks melagingų duomenų pateikimas nukentėjusiajam ir pati byloje nustatyta įvykių seka neleidžia abejoti, kad buvo siekiama suklaidinti D. V. ir apgaule pasisavinti jo pinigus. A. L., turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti D. V. priklausantį turtą - pinigines lėšas (40 000 Lt), nutylėjo esmines D. V. apsisprendimui aplinkybes (žemės sklypo įkeitimo faktą, pranešė neteisingus duomenis apie sklypo paskirtį), suklaidino jį pasiūlydamas jam pirkti žemės sklypą 0,3 ha ploto namo statybai ir 2007-06-14 gavo minėtus pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš skundo turinio matyti, kad esminis nurodomas A. L. galimo sukčiavimas požymis – apgaulės panaudojimas yra tai, kad A. L. nutylėjo esmines nukentėjusiojo apsisprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl to D. V. sumokėjo 40 000 Lt avansą. A. L. negalėjo parduoti žemės sklypo, kuris buvo pasiūlytas pirkti D. V., nes šiam sklypui buvo taikoma hipoteka. Be to, sklypas buvo žemės ūkio paskirties, o ne gyvenamojo namo statybai, ir visai ne tokio ploto.
Teismo nuomone tokios skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina apgaulės panaudojimo fakto ir pačios savaime nerodo kaltininko tyčios sukčiauti.
Ikiteisminio tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad A. L. sklypas buvo žemės ūkio paskirties, apie 1 ha ploto. A. L. šiame sklype turėjo pasistatęs gyvenamąjį namą. Kadangi A. L. reikėjo pinigų, jis turėjo tikslą savo šį sklypą performuoti į du sklypus: 0,4 ir 0,6 ha ploto, ir didesnįjį sklypą parduoti pirkėjui, kurį pažadėjo surasti D. B.. Nukentėjusysis D. V. neketino pirkti iš A. L. 0,6 ha ploto sklypo, nes jis tam neturėjo tiek pinigų, o iš banko nebūtų gavęs paskolos visam sklypui pirkti. D. B. pažadėjo tarpininkauti parduodant A. L. sklypo dalį. Jis pasiūlė D. V. išeitį, tai yra formaliai pirkti visą 0,6 ha sklypą ir tapti jo savininku, tačiau realiai sumokėti tik už pusę sklypo (0,3 ha ploto), o įforminti jį kaip viso sklypo pirkėją (formaliai tapti jo savininku). Už perkamą sklypą D. V. turėjo sumokėti 140 000 Lt, o už likusią dalį pasirašyti 140 000 Lt paskolos raštelį, kaip garantą. Pagal tokį D. B. pasiūlytą planą D. V. perkamame sklype turėjo būti statomas sublokuotas gyvenamasis namas, kad būtų galima kitą būsimo sublokuoto namo dalį kartu su puse sklypo parduoti dar kitam pirkėjui. Tokiu būdu D. V. būtų tapęs 0,3 ha sklypo savininku ir pasistatęs gyvenamąjį namą blokuotame name.
Kad buvo ieškomas pirkėjas kitai būsimo sublokuoto namo daliai ir sklypui pirkti patvirtina ir pats nukentėjusysis. Jis teigia, kad dėl sublokuoto namo jis neprieštaravo, tačiau norėjo, kad sublokuotas namas būtų statomas pagal jo projektą. Tokios aplinkybės patvirtina, kad jis žinojo apie A. L. tikruosius ketinimus parduoti būtent 0,6 ha ploto sklypą. Dėl šios priežasties Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu buvo padalintas sklypas į dvi dalis: 0,4 ir 0,603 ha ploto (ikiteisminio tyrimo medžiaga; b. l. 58-59). Be to, tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad A. L. nebuvo svarbu kam parduoti sklypą - vienam ar dviem pirkėjams.
Nors ir iškilęs ginčas dėl sumokėto avanso, sutarties sąlygų, tai neduoda pagrindo besąlygiškai daryti išvadą, kad buvo išankstinis ketinimas sukčiauti. Akivaizdu, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo sandorio šalys nebuvo galutinai susitarusios dėl visų šio prikimo-pardavimo sandorio detalių, sandorio nevykdymo pasekmių ir pan.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad tokie ginčai yra civilinės teisės objektas. Ginčai, kylantys dėl neįvykusio pirkimo-pardavimo sandorio nėra pagrindas veiką traktuoti kaip nusikalstamą, o baudžiamasis persekiojimas negali būti priemonė spręsti civilinius teisinius santykius. Dėl sumokėto avanso išieškojimo D. V. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, keisti ar naikinti šią nutartį skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
D. V. atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.