Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-64/2009 m.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.; 1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.8.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

2009 m. liepos 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M. ir R. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams 7 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme visiško bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. ir R. Š. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie 2008 m. birželio 30 d. apie 6.00 val., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai S. L. priklausančias 300 Lt vertės metalines kopėčias bei tęsdami savo nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tyčią, tą pačią naktį, apie 6.00 val., pasinaudodami pagrobtomis S. L. kopėčiomis, nuo J. G. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – J. G. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią 398,66 Lt vertės spalvoto vaizdo stebėjimo kamerą „220VAC“ su 136 Lt vertės objektyvu, 79 Lt vertės namelį kamerai, 18 Lt vertės namelio laikiklį, viso pagrobdami svetimo – J. G. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 631,66 Lt bei S. L. priklausančio turto už 300 Lt.

Be to, R. Š. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2008 m. birželio 23 d. apie 1 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į saugomą teritoriją - atremdamas kopėčias į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją saugančią tvorą ir kopėčiomis palipdamas iki saugomoje teritorijoje stovinčio apšvietimo stulpo pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 430 Lt vertės nespalvoto vaizdo stebėjimo kamerą „QANZ ZC-FIIC3“ su 320 Lt vertės objektyvu bei 100 Lt vertės laikikliu, viso pagrobdamas svetimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 850 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir dėl to nuoširdžiai gailisi, teismas neatsižvelgė, kad jis vagystės neorganizavo, negalvojo apie jokią vagystę, o tik padėjo R. Š. ją padaryti, be to, slaugo sergančią motiną, kuri nevaikšto.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (nuoširdžiai prisipažino dėl padarytų veikų), į jo sveikatos stovį (turi 50 procentų neįgalumą), bei į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nepadaryta materialinės žalos ir prašo neteisti jo už jo praeitį, o už jo padarytą nusikaltimą.

Teismo posėdyje nuteistasis R. Š. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistojo S. M. gynėja prašė nuteistojo S. M. apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apeliantų kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo S. M. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., o R. Š. veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., be to, nuteistieji savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., patikrino bylą nuteistųjų nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Dėl bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Nepagrįstai nuteistasis S. M. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jis padėjo R. Š. padaryti vagystę, nes pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Lietuvos Respublikos BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, o padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veikos prisideda tada, kai pastarieji jau ketina padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką, ir tuo padėjėjas sustiprina jau suformuotą kitų bendrininkų pasiryžimą nusikalstamai veikai bei palengvina nusikalstamos veikos padarymą, slėpimą. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Byloje nustatyta, kad S. M. kartu su R. Š. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) kapinių, be nukentėjusiosios S. L. leidimo paėmę jai priklausančias metalines kopėčias, jas nusinešė prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuo kurio R. Š. nuėmė vaizdo kamerą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju S. M. nurodė, kad ryte, 5 val., pas jį į namus atėjęs R. Š. pasakė, jog reikia padėti pavogti kamerą ir jis suprato, jog jiedu vykdys vagystę (b.l. 115-116, 130-131, t. 1) ir šiuos parodymus S. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 122-127, t. 1). Šiuos S. M. parodymus patvirtino ir R. Š. (b.l. 135-136, 145-154, 1157-158, t. 1). Teisiamojo posėdžio metu iš esmės S. M. patvirtino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: metalines kopėčias pasiėmė be nukentėjusiosios leidimo, nusikalstamą veiką vykdė anksti ryte, vaizdo kamerą paėmė tik vieną, kai tuo tarpu buvo galimybė pagrobti ir daugiau vaizdo kamerų, o tai, kad kopėčiomis lipo tik R. Š. ir jis nuėmė vaizdo kamerą, nepašalina S. M. atsakomybės už bendrininko padarytus nusikalstamus veiksmus, be to logiška išvada, kad kopėčiomis gali lipti tik vienas asmuo. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, į S. M. atliktus veiksmus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tiek S. M., tiek R. Š. atliko aktyvius veiksmus, abu laikytini bandravykdytojais, todėl nėra pagrindo S. M. atliktus veiksmus vertinti kaip padėjėjo.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems S. M. ir R. Š. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nes teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę bei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš bylos matyti, kad S. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas gauti asmeninės naudos, atliko aktyvius veiksmus, t.y. pritarė R. Š. sumanymui pagrobti svetimas metalines kopėčias, kuriomis pasinaudoję, bendrais tyčiniais veiksmais pagrobė vaizdo kamerą, nusikaltimą padarė anksti ryte, taip pat į S. M. asmenybę: nors pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, tačiau nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, yra baustas administracine tvarka, teistas vienuolika kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo metu atlieka paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje). Atsižvelgus į tai, kad tyčinį nusikaltimą S. M. padarė būdamas ankščiau teistas už tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui ar įstatymo nustatyta tvarka nepanikinus teistumo, todėl jis padarė nusikaltimų recidyvą ir pagal LR BK 27 str. 1 d. yra recidyvistas. Šios paminėtos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad nuteistasis nepadarė išvadų iš savo ankstesnių teistumų, nekeičia savo gyvenimo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausią LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį, o sutinkamai su LR BK 56 str. 1 d. nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimą. Nustatydamas S. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d., kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, pagrįstai apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę didesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki trejų metų, o bausmės vidurkis yra lygus 1 m. 6 mėn. 15 d.). Be to, byloje nėra duomenų, kad S. M. slaugo savo motiną, dėl ko būtų sąlygos nuteistajam taikyti LR BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę negu įstatymas numato. Taigi, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam S. M. paskirta bausmė nėra per griežta ir nėra pagrindo pakartotinai atsižvelgiant į tas pačias skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis S. M. atžvilgiu yra pagrįstas ir nekeistinas.

Taip pat, skirdamas R. Š. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į LR BK54 str. numatytas aplinkybes: nuteistasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas asmeninės naudos, į R. Š. asmenybę: pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, yra baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, yra teistas devynis kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme, padarė nusikaltimų recidyvą ir yra recidyvistas. Taip pat teismas atsižvelgė į R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – vieną nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su S. M.. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir, sutinkamai su LR BK 56 str. 1 d., jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tos pačios rūšies nusikalstamų veikų darymo sistemiškumas rodo R. Š. nenorą taisytis, laikytis įstatymų, visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir dorovės normų, todėl jam pagrįstai parinkta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. sankcijose numatytos griežčiausios bausmės rūšys – laisvės atėmimas. Nustatydamas R. Š. skirtinų bausmių dydžius, teismas, atsižvelgęs į nustatytas visas aplinkybes ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostata, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, pagrįstai nuteistajam R. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijose numatytiems bausmės vidurkiams {BK 178 str. 1 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki trejų metų (bausmės vidurkis būtų 1 m. 6 mėn. 15 d.), o BK 178 str. 2 d. - nuo trejų mėnesių iki šešerių metų (bausmės vidurkis būtų 3 m. 1 mėn. 15 d.)}. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 63 str. nuostatų, R. Š. paskirtas bausmes teisingai subendrino taikydamas Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. numatytą bausmių subendrinimo būdą – bausmes iš dalies sudedant, taip pat subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinant su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-03-04 nuosprendžiu paskirta arešto bausme. Taigi, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam R. Š. paskirta bausmė nėra per griežta ir nėra pagrindo pakartotinai atsižvelgiant į tas pačias skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, švelninti nuteistajam tiek už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką paskirtas bausmes, tiek ir subendrintą bausmę.

Nepagrįstas nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentas, jog nepadaryta materialinės žalos, tačiau iš bylos matyti, kad, pagrobus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią vaizdo kamerą su priedais, buvo padaryta viso 850 Lt turtinė žala, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nebuvo atlyginta, dėl to, skundžiamu nuosprendžiu ši žala buvo priteista. Tai, kad J. G. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nepareiškė, o nukentėjusioji S. L. dėl kopėčių vagystės ir patirtos žalos nesikreipė, nesuponuoja išvados, jog žala šiems nukentėjusiesiems yra atlyginta savanoriškai. Taigi nėra pagrindo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. Taip pat nepagrįstas R. Š. motyvas, kad jo neįgalumas turi būti laikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to byloje nėra duomenų apie R. Š. neįgalumą ir jo pobūdį, dėl ko būtų pagrindas šią aplinkybę vertinti kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią.

Atsižvelgiant į visas paminėta aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.

Pastebėtina, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, teismas, nurodė, kad nuteistieji pripažintini recidyvistais (Lietuvos Respublikos BK 27 str.). Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų ir toks asmuo yra recidyvistas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teisti eilę kartų, naujas nusikalstamas veikas nuteistieji padarė neišnykus teistumams, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. jie yra recidyvistai ir ši aplinkybė apibūdina jų asmenybę. Pagal teismų praktiką, nesant Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. numatytų sąlygų, asmuo, turintis neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padaręs naują tyčinį nusikaltimą laikomas recidyvistu ir tai nurodoma aprašomojoje nuosprendžio dalyje. Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. prasme R. Š. ir S. M. savaime laikomi recidyvistais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantų nusikaltimų recidyvus aprašomojoje nuosprendžio dalyje ir sprendimo tuo klausimu nepriėmė. Kadangi skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta nuteistuosius pripažinti recidyvistais, kolegija daro išvadą, kad šis formuluotės netikslumas - pripažinimas recidyvistu aprašomojoje nuosprendžio dalyje nedaro nuosprendį ydingu, dėl ko skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ar pakeistas dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų S. M. ir R. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžio atmesti.