Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1593-1023/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-10
Bylos Nr.
e1-1593-1023/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12983-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
K. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1593-1023/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12983-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.16.1.13.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)d. Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2011 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė - 15 MGL bauda (1950 Lt), 2018 rugsėjo 22 d. bauda išieškota,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis K. R. 2022 m., laikotarpiu nuo balandžio mėn. 15 d., apie 23 val. iki balandžio mėn. 16 d., apie 00 val. 15 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo Ašigalio gatvėje, Kaune, po to, magistraliniu keliu Nr. A1 - Nr. A6, po to Vilniaus gatvėje, Karmėlavos mstl., Karmėlavos sen., Kauno r., J. R. nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol Vilniaus g., ties pastatu Nr. 54, Karmėlavos mstl., Karmėlavos sen., Kauno r., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0043, sertifikato Nr. 1542120, jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 00 val. 24 min. nustatytas 2,29 proc. promilių, o 00 val. 40 min. nustatytas 2,30 proc. promilių jo neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. R. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad 2022 m. balandžio 15 d., neatsimena kelintą valandą, buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė apie 0,4 l degtinės. Užmigo, vėliau atsikėlęs jautėsi gerai, nesijautė, kad būtų neblaivus. Namuose buvo automobilio „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) raktai. Juos radęs, niekam nieko nesakė ir nusprendė važiuoti pavalgyti. Tą pačią dieną, apie 23:00 val., nuėjo į jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti link Šiaurės pr. Pamatė šaligatviu einančią kaimynę Almą. Pasiūlė jai važiuoti su juo. Toliau įvažiavo į A1 kelią ir nuvažiavo link Karmėlavos. Privažiavus kavinę „Briedžių medžioklę“ pastebėjo, kad ji uždaryta. Bandė apsukti automobilį ir tada automobilio galine dalimi atsitrenkė į aikštelėje stovėjusio automobilio priekinę dalį. Iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris pasakė, kad į jį atsitrenkė ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki kol laukė policijos pareigūnų nieko negėrė. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, nustatė, kad buvo girtas. Jo sutuoktinė J. R. gyvena Pasvalio rajone, gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Su J. R. prieš vestuves pasirašė vedybų sutartį. Automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. R. paliko jam, kad jį suremontuotų. Už remontą J. R. jam sumoka. Įprastai šio automobilio nenaudoja. Darbo metu naudoja savo darbinį automobilį. Taip jam nutiko pirmą kartą, anksčiau niekad taip nesielgė. Dėl šio įvykio labai gailisi (el. b. l. 103-106) .

K. K. Rupeikos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės O. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. balandžio 16 d. apie 00:07 val. gavo pranešimą iš Kauno AVPK budėtojo apie tai, kad aikštelėje prie „Express Market“ automobilis „Volvo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas atsitrenkė į pranešėjo automobilį „VW“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko automobilio „VW“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. D., kuris teigė, kad stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, kai automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjęs važiuoti atbuline eiga įvažiavo į pranešėjo automobilį, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Automobilio vairuotojas yra K. R., gim. (duomenys neskelbtini)m., jis „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043 pirmu pūtimu nustatytas 2,29 prom. girtumas, antru - 2,30 prom. girtumas (el. b. l. 35).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti Vilniaus g. 54, Karmėlavos mstl., Kauno r. ir automobilis „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Atlikus įvykio vietos apžiūrą, automobilis „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas UAB „Augenas“ (el. b. l. 6-19).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. R. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043 (patikros sertifikatas Nr. 1542120) 2022 m. balandžio 16 d. 00:24 val. nustatyta 2,29 promilės, 2022 m. balandžio 16 d. 00:40 val. - 2,30 promilės girtumas (el. b. l. 29, 39).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo iš duomenų bazės matyti, jog automobilio „Volvo V70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra J. R., gim. (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 28).

Iš transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad nuo 2020 m. gegužės 19 d. automobilio „V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra J. R. (el. b. l. 166).

Iš 2017 m. rugsėjo 20 d. Vedybų (ikivedybinėje) sutarties matyti, kad šalys šia sutartimi nustato, kad bet koks turtas, galiojant šiai sutarčiai, vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas po šios santuokos sudarymo, yra tą turtą įgijusios šalies asmeninė nuosavybė. (el. b. l. 148-153)

Iš 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad automobilis „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkei J. R., gim. (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 167-168)

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, jog automobilio „Volvo V70“, gamybos periodas 2001-2006, pasirinkti metai 2003, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 1 208,70 Eur, su PVM yra 1 530,00 Eur (el. b. l. 60).

Iš liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo duotų parodymų matyti, kad 2022 m. balandžio 15 d. apie 18:00 val. buvo kavinėje su drauge V., gėrė alaus ir degtinės šiek tiek, kiek tiksliai neatsimena. Parėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), namuose susipyko su savo sutuoktiniu J,. Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. balandžio 15 d. apie 23:00 val., išėjo į lauką, pradėjo eiti link Sukilėlių pr.. Jai einant link gatvės prie jos, su automobiliu „Volvo V70“, privažiavo K., pasiūlė jai pasikalbėti ir nuvažiuoti pavalgyti. Kadangi buvo pati išgėrusi, nejautė nuo jo alkoholio kvapo, net nepagalvojo, kad jis gali būti neblaivus. Važiavo į Karmėlavą, į kavinę Briedžių medžioklė. Įsuko į kavinės aikštelę, tačiau kavinėje buvo tamsu, kadangi ji nedirbo ketino važiuoti namo. K. apsukant automobilį, jis automobilio galu atsitrenkė į kitą automobilį, kokį tiksliai neatsimena. Pajautė smūgį. Staiga prie jų pribėgo vyriškis, kuris iš K. automobilio ar iš jo rankų, tiksliai neatsimena, ištraukė raktelius. Neatsimena, kaip tiksliai viskas buvo, kadangi buvo išsigandusi. Vyriškis iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė policijos pareigūnų su K. alkoholio nevartojo. Kad K. buvo neblaivus, suprato tik kai jis atsitrenkė į kitą automobilį. Atvykus policijos pareigūnams jie patikrino jos ir K. blaivumą. Pareigūnai pasakė, kad K. buvo neblaivus (el. b. l. 69-71)

Iš liudytojos J. R. ikiteisminio tyrimo duotų parodymų matyti, kad 2022 m. balandžio 19 d. apie 13:00 val. iš draudimo kompanijos „Gjensidige“ telefonu gavo žinutę, jog jos vardu yra registruotas įvykis. Kadangi šiuo draudimu draustas jos automobilis „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) suprato, kad kažkas nutiko su juo, kadangi automobilis yra paliktas Kauno mieste. Parašė K. R. žinutę, kas atsitiko? ir pridėjo žinutę gautą iš „Gjensidige“. Jis atrašė, kad su jos automobiliu vairavo būdamas girtas. K. R. nieko daugiau nepasakojo. Su K. R. oficialiai yra sutuoktiniai, jie susituokę apie 4 metus. 3 metus negyvena kartu, ji gyvena pas savo mamą Pasvalio r. Su K. R., nuo šių metų bendrauja tik kiek reikia dėl sūnaus. Ji inicijuoja skyrybų procesą su juo. Su K. R. prieš vedybas pasirašė vedybų sutartį, kurioje nurodyta, kad jų bendro turto nėra. Automobilį „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo prieš porą metų. Už automobilį pinigus mokėjo ji pati, apie 1800-2000 eurų. Automobilį pirko savo reikmėms. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) yra jos butas. Susipažinus su K. R. jis įsikėlė gyventi į jos butą. Jai išsikrausčius į Pasvalį, K. R. toliau gyvena jos bute, kas mėnesį už komunalinius mokesčius jai perveda apie 150 eurų. Šių metų sausio mėnesį, įsigijo naują automobilį. „Volvo V70“ paliko Kaune, aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini). K. R. naudojasi jos automobiliu, nes keitė jam ratus, tvarkė, turėjo paruošti techninei apžiūrai. Automobilio raktai buvo palikti jos bute, jie nebuvo paslėpti. K. R. vairuotojo pažymėjimą įgijo prieš 4 metus, jį labai saugojo. K. R. yra atsakingas žmogus, kad galėjo vairuoti neblaivus, ji nepatikėjo, niekada nebuvo taip pasielgęs. Todėl palikusi automobilį Kaune, buvo rami ir nepagalvojo, kad jis taip gali pasielgti (el. b. l. 77-80)

Iš liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo duotų parodymų matyti, kad 2022 m. balandžio 16 d. apie 00:03 val. vairavo automobilį „Volkswagen Tiguan“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę šalia parduotuvės „Express Market“, Vilniaus g., Karmėlavoje, Kauno r. Lauke buvo tamsu, aikštelė buvo apšviesta gatvės žibintų, nelijo, kelio danga buvo sausa. Jam sėdint jo automobilyje, pamatė, kad į aikštelę įvažiavo automobilis „Volvo V70“, pavažiavo pirmyn, atgal, užvažiavo ant pėsčiųjų tako, tuomet vėl bandė atbuline eiga apsisukti ir važiuodamas atbulomis su savo automobilio galiniu dešiniu kampu atsitrenkė į jo automobilio dešinę priekinę dalį. Jo automobilio žibintai buvo įjungti, kai pastebėjo jog automobilis „Volvo V70“ atbulomis artėja prie jo pradėjo jam signalizuoti. Iškart po atsitrenkimo išlipo iš automobilio. Priėjo prie automobilio „Volvo V70“. Pabaladojo per stogą, kad jis sustotų. Automobiliui nesustojus, atidarė jo dureles ir paklausė ką jis čia daro. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, o šalia jo - priekinėje keleivio sėdynėje, sėdėjo moteris. Vyras jam iškart pasirodė neblaivus, jis kalbėjo nerišliai, vos prašnekėjo. Moteris taip pat atrodė neblaivi. Jie abu išlipo iš automobilio, moteris bandė su juo susitarti, kad nekviestų policijos pareigūnų. Kadangi asmenys atrodė neblaivūs, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Kol laukė policijos pareigūnų, asmenys mėgino pasišalinti. Jis nedelsiant atidarė jo duris ir ištraukė automobilio raktelius. Kol laukė policijos pareigūnų asmenys nieko negėrė ir nevalgė (el. b. l. 172-174).

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis K. R. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 00:24 val. 2,29 promilių neblaivumas ir 00.40 val. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis K. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. K. K. Rupeikos nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam K. R. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis K. R. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).Vertinant kaltinamojo K. R. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog anksčiau teistas 2011 m. už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas (el. b. l. 141-143). Kaltinamasis dėl psichikos ir priklausomybės ligų nėra lankęsis ambulatoriškai ar gydęsis stacionare (pažyma iš UAB „Megintras“ Altamedica klinikos), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Kauno filialą nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (el. b. l. 188-196). K. K. Rupeikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl įvykdytos nusikalstamos veikos laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, tai, jog negalima daryti išvados dėl kaltinamojo sistemingo teisės pažeidimų darymo, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam baudą, su kuria kaltinamasis sutiko, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą minimaliam baudos dydžiui (BK 47, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Įstatyme numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, automobilį kaltinamasis vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, praeityje teistas, bet teistumas išnykęs, nebaustas administracine tvarka, todėl K. R. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą, jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo savo sutuoktinei J. R. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal sutuoktinių pasirašytą Vedybų sutartį nelaikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe. Automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 530 Eur.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

K. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, siųstinas VĮ „Regitra“.

Automobilis „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu grąžintas savininkei J. R., paliktinas jos žinioje.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su įvykio nuotraukomis palikti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 51 MGL, tai yra 2550 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, tai yra 1700 eurų (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti K. R., kad paskirtoji bauda per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti K. R. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 25 d.;

– konfiskuoti automobilio „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1530 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimties eurų).

Išaiškinti K. R., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1530 Eur), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

K. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, siųsti VĮ „Regitra“.

Transporto priemonę – „Volvo V70“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) gražintą savininkei J. R., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti minėto automobilio savininkei.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su įvykio nuotraukomis palikti saugoti prie bylos medžiagos.

K. R. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė