Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-05 · Administracinė byla Nr. AS-502-471-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-05
Bylos Nr.
AS-502-471-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė „DnB NORD bankas“, V. D., J. L. E.
Kategorijos
  • 55.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS502-471/2008Procesinio sprendimo kategorija 55.4; 61.1; 63.3.8; 73; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė „DnB NORD bankas“, V. D. ir J. L. E., dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2004 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 14);

2) panaikinti Tarybos 2007 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. T2-28 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. T2-28);

3) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2007 m. liepos 10 d. patvirtintą ir išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 254 gyvenamojo namo su poilsio patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, statybai (toliau – ir sąvadas Nr. 254);

4) panaikinti Administracijos 2007 m. rugpjūčio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. 186 gyvenamojo namo su poilsio patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, statybai (toliau – ir statybos leidimas Nr. 186);

5) panaikinti Administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 292 „Dėl žemės sklypų“ (toliau – ir įsakymas Nr. 292) 3 punktą, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, planas, dydis, ribos bei apribojimai;

6) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 817 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei J. L. E.“ (toliau – ir sprendimas Nr. 817) 2 punktą, numatantį atkurti nuosavybės teises J. L. E., grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra naują 0,1329 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, individualiai statybai;

7) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 13.6-3165 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ (toliau – ir įsakymas Nr. 13.6-3165) 2 dalies 1 ir 3 punktus, kuriais, atkūrus nuosavybės teises J. L. E. į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo nustatyti sklypo duomenys.

8) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti sprendimo Nr. T2-28, sąvado Nr. 254 bei statybos leidimo Nr. 186 galiojimą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis), todėl termino tokiam prašymui paduoti pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsniu. Pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2008 m. balandžio 1 d. raštas Nr. 2.6.3-219, kuriuo buvo prašoma ginti viešąjį interesą ir inicijuoti teisminį procesą dėl detaliojo plano, išduotų planavimo sąlygų ir statybos leidimo panaikinimo, Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas 2008 m. balandžio 9 d. Nurodė, kad minėtu raštu buvo pateiktos išvados dėl žemės sklypo, esančio (duomenys nesklebtini), Palangoje, detaliojo plano sprendinių atitikimo Palangos kurorto generalinio plano sprendiniams, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniams, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendiniams, dėl statinio projektavimo sąlygų ir statybos leidimo išdavimo, sklypo tvarkymo ir naudojimo reglamentų atitikimo centrinės dalies detaliojo plano sprendiniams. Kartu su minėtu raštu buvo pateikti priedai, pagrindžiantys aplinkybes, išdėstytas prašyme.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota viešojo intereso samprata (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-64/2007) ir nurodė, jog pirmiau paminėtame Inspekcijos rašte bei jo prieduose esantys faktiniai duomenys laikytini pakankamais sprendimui dėl viešojo intereso pažeidimo buvimo ar nebuvimo priimti. Padarė išvadą, jog dėl minėtos priežasties 2008 m. balandžio 9 d. yra termino su prašymu kreiptis į teismą pradžios diena. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas minėtame rašte nurodytų aplinkybių patikrinimui, naujų duomenų gavimui bei teisminio proceso iniciavimui turėjo vieno mėnesio terminą (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo užklausimai dėl papildomų dokumentų išreikalavimo nebuvo reikalingi (tikslingi), nes jais reikalaujama pateikti informacija jau buvo išanalizuota minėtame Inspekcijos rašte. Be to, pažymėjo, jog ABTĮ numato galimybę tiek tikslinti teismui pateiktus reikalavimus, tiek pateikti naujus įrodymus.

Nukreipė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-926/2007 bei 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-313/2008 ir teigė, jog šios nutartys yra aktualios net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo tvarkos ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose tvarkos (toliau – ir Tvarka) 30 punkte nustačius, jog asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų, bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 33 punkte numačius, jog skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo registravimo prokuratūroje dienos, jei įstatymuose ir šiame apraše nenustatyta kitaip. Pažymėjo, jog Aprašo 35 punkte numatyta išlyga dėl viešojo intereso, kai minėtas 20 darbo dienų terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių nuo skundo registracijos dienos. Atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju Aprašo 33 punkte nustatytas terminas nebuvo pratęstas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš bylos duomenų akivaizdu, jog Inspekcijos pateiktas prašymas buvo nagrinėjamas iki 2008 m. birželio 5 d. Taigi pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą.

Nukreipė į ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog pareiškėjas praleisto termino neprašė atnaujinti.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 23 d. nutartį ir prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė termino paduoti prašymą teismui pradžią, kadangi prokuroras, susipažinęs su Inspekcijos rašto Nr. 2.6.3-219 bei prie jo pridėtos medžiagos turiniu, nustatė, jog gauta medžiaga yra nepakankamai išsami, kad būtų galima konstatuoti akivaizdžius teisės aktų pažeidimus.

2. Laikosi pozicijos, kad prokuroras laiku ir sistemingai rinko papildomą medžiagą, kuri buvo reikalinga sprendimui dėl viešojo intereso gynimo priimti.

3. Nurodo, kad Inspekcija kartu su prašymu nepateikė nei detaliųjų planų aiškinamųjų raštų, nei sąvado ir statybos leidimo kopijų.

4. Atkreipia dėmesį į tai, jog netgi teritorijų planavimo specialistai neturi vieningos nuomonės dėl Inspekcijos rašte nurodytų pažeidimų, todėl prokurorui, neturinčiam specialiųjų žinių, priimti atitinkamą sprendimą, nesurinkus ir neįvertinus papildomų duomenų, yra dar sudėtingiau.

5. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Apraše nustatytą 20 darbo dienų terminą, kadangi 2008 m. gegužės 10 d. prašymu skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki 2008 m. birželio 6 d. Akcentuoja, jog Aprašas tiesiogiai kreipimosi į teismą santykių nereglamentuoja.

6. Nukreipia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A20-335/2008.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ numatytais atvejais, o to paties įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis skundas.

ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai turi bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylą inicijavusio prokuroro procesinis statusas iš principo suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje.

Prokuroro, ginančio viešąjį interesą, teisę kreiptis į administracinį teismą įtvirtina ne tik ABTĮ, bet ir Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra suformulavęs taisyklę, jog tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, jog priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, terminas kreiptis į teismą turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi termino kreiptis į teismą pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad buvo pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju terminas kreiptis į teismą skaičiuotinas nuo Inspekcijos 2008 m. balandžio 1 d. rašto Nr. 2.6.3-219 gavimo Klaipėdos apygardos prokuratūroje dienos, t. y. nuo 2008 m. balandžio 9 d. Tokią savo poziciją pirmosios instancijos teismas grindžia tuo, jog, jo manymu, Inspekcijos raštas buvo pakankamai išsamus, kad būtų galima identifikuoti viešojo intereso pažeidimo buvimą ar nebuvimą, dėl ko pareiškėjo padaryti užklausimai Administracijai bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (toliau – ir VAVA) nebuvo būtini tam, kad būtų galima priimti atitinkamą sprendimą dėl kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ne visi duomenys, kurie ABTĮ 23, 24 straipsnio prasme reikalingi kreipiantis į teismą, tuo pačiu yra būtini tam, kad būtų nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Kai kurie duomenys nors ir reikalingi tam, kad prašymas atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti teisme, vertintini daugiau kaip techninio pobūdžio. Kiekvienu atveju nustačius, kad prokurorui pakako ar turėjo pakakti duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, todėl likę duomenys prašymui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Jei šie duomenys (pavyzdžiui, dėl didelės jų apimties, sunkumų juos išreikalaujant) negalėjo būti surinkti per vieno mėnesio terminą, prokurorui, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis). Priešingas aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus prašymui į teismą surašyti, prasideda termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžia, nepagrįstai iškeltų prokurorus privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog terminas pareiškėjui su prašymu kreiptis į teismą skaičiuotinas nuo Inspekcijos 2008 m. balandžio 1 d. rašto Nr. 2.6.3-219 gavimo Klaipėdos apygardos prokuratūroje dienos, t. y. 2008 m. balandžio 9 d. ir kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Inspekcijos 2008 m. balandžio 1 d. rašte, adresuotame Klaipėdos apygardos prokuratūrai, yra išskiriamos dvi situacijos, galimai pažeidžiančios viešąjį interesą, t. y. Tarybos sprendimu Nr. 14 patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalusis planas ir Tarybos sprendimu Nr. T2-28 patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalusis planas bei jo pagrindu išduoti dokumentai (sąvadas Nr. 194 ir statybos leidimas Nr. 186) ir tik dėl minėtų situacijų siūloma kreiptis į teismą, tačiau pareiškėjas ginčija ne tik minėtus administracinius aktus, bet ir Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 817 2 punktą bei įsakymo Nr. 13.6-3165 2 dalies 1 ir 3 punktus, kurie yra išvestiniai iš pirmųjų pareiškėjo reikalavimų.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo (b. l. 3-6) turinio, jame nurodomi iš esmės tie patys argumentai dėl skundžiamų administracinių aktų neteisėtumo kaip ir minėtame Inspekcijos rašte. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas sprendimą dėl viešojo intereso pažeidimo buvimo ar nebuvimo nagrinėjamu atveju galėjo priimti ir be papildomų užklausimų, adresuotų Administracijai bei VAVA. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas, 2008 m. balandžio 9 d. gavęs Inspekcijos raštą, į Administraciją kreipėsi tik 2008 m. balandžio 15 d. (b. l. 12), o į VAVA – dar vėliau, t. y. 2008 m. balandžio 18 d. (b. l. 68). Teisėjų kolegijos manymu, sprendžiant iš minėtų užklausimų turinio (buvo prašoma pateikti kai kurių skundžiamų administracinių aktų, kurie buvo paminėti Inspekcijos 2008 m. balandžio 1 d. rašte Klaipėdos apygardos prokuratūrai, bylas bei minėtų administracinių aktų pagrindu galimai priimtus kitus administracinius aktus), toks delsimas yra nepateisinamas, be to, dalį prašomos medžiagos Inspekcija buvo pridėjusi prie savo 2008 m. balandžio 1 d. rašto. O tas faktas, jog prašomus duomenis tiek Administracija, tiek ir VAVA pateikė pavėluotai (atitinkamai 2008 m. gegužės 28 d. (gauta 2008 m. gegužės 29 d. (b. l. 11)) ir 2008 m. gegužės 9 d. (gauta 2008 m. gegužės 12 d. (b. l. 50)), negali būti traktuojamas kaip pagrindas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skaičiuoti nuo minėtų duomenų gavimo dienos, kadangi, kaip jau buvo minėta, pareiškėjo prašoma medžiaga nebuvo būtina atitinkamam sprendimui dėl viešojo intereso buvimo ar nebuvimo priimti. Vis dėlto šiuo faktu būtų galima remtis nagrinėjamu atveju prašant atnaujinti praleistą terminą su prašymu kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ABTĮ numato galimybę tiek tikslinti teismui pateiktus reikalavimus, tiek ir pateikti naujus įrodymus (ABTĮ 52 ir 57 straipsniai), taigi pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą nurodydamas, jog gavęs atitinkamus duomenis (įrodymus), jis patikslins skundo pagrindą ir/ar dalyką. Taip pat pažymėtina, jog nebūtina visų reikalavimų reikšti vienu metu, netgi ir tuo atveju, jeigu jie yra susiję, t. y. gali susidaryti tokia situacija, kad vieniems reikalavimams pagrįsti pakaks duomenų, o dėl kitų reikės rinkti papildomą medžiagą. Dėl minėtos priežasties dėl skirtingų reikalavimų galima kreiptis į teismą skirtingu laiku, idant nebūtų praleistas terminas kreiptis į teismą dėl tų reikalavimų, kuriems pagrįsti pakanka duomenų, o vėliau, pavyzdžiui, prašyti administracines bylas dėl jų giminingumo sujungti (ABTĮ 69 straipsnis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas dėl termino kreiptis į teismą sąsajos su pareiškėjui Aprašo 33 punkte nustatytu 20 darbo dienų terminu yra nepagrįstas, nes kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, ši teisės norma negali būti aiškinama kaip nustatanti procesinį kreipimosi į teismą terminą. Administracinių bylų nagrinėjimo tvarką nustato ABTĮ (1 straipsnio 1 dalis). Tame tarpe jis apibrėžia ir kreipimosi į teismą terminą bei jų pradžios momentą. Viešojo administravimo subjektų ar prokurorų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai tiesiogiai kreipimosi į teismą santykių nereglamentuoja. Šie teisės aktai skirti tinkamam institucijos ar įstaigos administravimui užtikrinti. Jie taip pat galėtų būti pasitelkti kaip pagalbinis teisės šaltinis nustatant, ar atitinkamas subjektas tinkamai vykdė savo funkcijas rinkdamas informaciją bei atlikdamas kitus veiksmus, tačiau bendrojo teisės aktais nustatyto termino, per kurį prokuroras turi išnagrinėti skundą (prašymą), viršijimas pats savaime nereiškia, kad yra praleistas ir kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą terminas.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarties, kaip pagrįstos ir teisėtos, naikinti nėra pagrindo, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasVaida Urmonaitė