Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-11-16 · Administracinė byla Nr. AS-872-552/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-16
Bylos Nr.
AS-872-552/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03262-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
Pareiškėjas
individualios S
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-872-552/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03262-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo individualios S. B. įmonės „Matininkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios S. B. įmonės „Matininkas“ skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas individuali S. B. įmonė „Matininkas“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. išvadą Nr. 49SJN-768-(14.49.105.) (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių inicijuoti žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą pagal žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plano šiaurinėje pusėje rastus kadastrinių matavimų netikslumus – ištaisant nustatytus, vietoje esamus kraštinių ilgių neatitikimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatė, kad pareiškėjas ginčija Išvadą, kurioje Tarnybos Vilniaus miesto skyrius pakartotinai išnagrinėjo dokumentus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Sklypas) ribų ir siūlė Sklypo šiaurinę ribą nustatyti pagal vietovėje įtvirtintus (ir išlikusius) žemės sklypo riboženklius, o Sklypo rytinę ribą nustatyti pagal privatizavimo dokumentuose esančius duomenis. Priešingu atveju, norint atlikti Sklypo kadastrinius matavimus pagal pareiškėjo siūlomas situacijos brėžinyje M 1:2000 nurodytas faktiškai vietovėje naudojamas ribas, turi būti rengiamas naujas teritorijų planavimo dokumentas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Šiuo atveju Išvadoje siūloma patikslinti ribas arba rengti naują teritorijų planavimo dokumentą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir konstatavo, kad jokie sprendimai pareiškėjo atžvilgiu nėra priimti, valinių patvarkymų jame nėra numatyta, todėl šio akto teisėtumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad, priėmus sprendimus dėl Sklypo ribų nustatymo, pareiškėjas, ginčydamas sprendimus, galės teikti argumentus ir dėl Išvados neteisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokias teisines pasekmes jam sukelia ginčijama Išvada. Teismas darė išvadą, kad tokio ginčo nagrinėjimas teisme būtų beprasmis ir pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai jokios įtakos neturėtų. Teismas konstatavo, kad Išvados teisėtumas, atsižvelgus į jos turinį, negali būti administracinės bylos dalyku, kadangi nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui – nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 17 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, jog pareiškėjas skundė Išvadą Tarnybai, kuri 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 1SS-1475-(9.5) pareiškėjo 2016 m. balandžio 29 d. skundą paliko nenagrinėtu. Pareiškėjas minėto rašto neskundė ABTĮ nustatyta tvarka ir skunde neišdėstė argumentų, kad nesutinka su pastarojo turiniu.

Teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti nenagrinėtinas, kadangi skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, teismas grąžino sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

II.

Pareiškėjas individuali S. B. įmonė „Matininkas“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad Išvada nustato įmonės teisę ir pareigą sklypo kadastrinių matavimų darbus atlikti vadovaujantis nepagrįstos ir neteisingos Išvados nuostatomis. Tai, pareiškėjo teigimu, sukelia teisines pasekmes, nes pakenkiama sklypo savininkų nuosavybės teisėms ir teisėtiems interesams, diskredituojama įmonės darbo kokybė ir prestižas. Pareiškėjo manymu, Išvadoje suformuotos skyriaus nuorodos yra valinės, nes išreiškia šios valstybės institucijos poziciją bei nuostatas, įmonė privalo toliau dirbti tik vadovaujantis nors ir neteisingomis skyriaus išvadomis, kaip to reikalaujama Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto 1 dalyje. Pareiškėjo manymu, Tarnybos išvada, kurios nuostatos privalomos vykdyti, vertintina kaip valinis patvarkymas, sukeliantis pareigą vykdyti neteisingos ir neteisėtos išvados nuorodas, atimantis teisę atlikti kadastrinių matavimų darbus laiku, teisingai, pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjas paaiškina, kad Tarnybos skyriaus išvada ne tik neleidžia laiku, tinkamai ir teisėtai atlikti žemės sklypo kadastrinio matavimo darbus ir įvykdyti jų registraciją VĮ Registrų centre, bet ir daro ilgalaikę neigiamą įtaką įmonės teisiniam statusui, kadangi neleidžia tinkamai įgyvendinti savo darbinių teisių ir atlikti pareigų, nulemia šių teisių ir pareigų rezultatui daromą materialinę žalą (kaupiasi didžiulės neproduktyviai panaudojamo darbo laiko sąnaudos, žlugdomas įmonės veiklos prestižas, daromi materialiniai nuostoliai). Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nevykdo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 straipsnio 2 dalies nuostatų inicijuoti žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, pažeidžia Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1, 7, 10, 12 punktus. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba ignoruoja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodančias, kad vietoje paženklintos privačios žemės, miško sklypo ribos, vėliau atliekant kadastrinius matavimus yra nekeičiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilnius apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2016 m. birželio 2 d. Nr. XII-2399, redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas 2014 m. spalio 27 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, kuris 2014 m. gruodžio 19 d. priėmė išvadą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo (b. l. 6), kuria nurodė, jog teritorijų planavimo dokumento patikslinimas nėra tikslingas ir žemės sklypo kadastrinius matavimus siūloma atlikti pagal įmonės žemės sklypo schemoje M1:2000 nurodytas, faktiškai vietovėje naudojamas ribas. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 49SJN-742-(14.49.105) (b. l. 11) priėmė pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. spalio 27 d. prašymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų patikslinimo vietovėje ir (ar) teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo, ir nustatė, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentu, todėl siūlė žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti pagal įmonės pateiktame situacijos brėžinyje M1:2000 nurodytas teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ribas. Tarnyba 2015 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 1SS-3077-(9.5.) (b. l. 13-14) pateikė pareiškėjui informaciją dėl žemės sklypo šiaurinę ribą vietovėje žyminčių įtvirtinimo riboženklių vietos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. išvadą Nr. 49SJN-768-(14.49.105.) (b. l. 16-17), kurioje buvo pateiktas siūlymas pareiškėjui arba patikslinti ribas, t. y. žemės sklypo šiaurinę ribą nustatyti pagal vietovėje įtvirtintus (ir išlikusius) žemės sklypo riboženklius, o žemės sklypo rytinę ribą (ties posūkio taškais Nr. 3 ir Nr. 4) nustatyti pagal privatizavimo dokumentuose esančius duomenis, arba, norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal pareiškėjo siūlomas situacijos brėžinyje Nr. M 1:2000 nurodytas faktiškai vietovėje naudojamas ribas, rengti naują teritorijų planavimo dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje Tarnybos 2016 m. balandžio 1 d. išvadoje pareiškėjui yra siūlomi alternatyvūs žemės sklypo ribų patikslinimo būdai ir pateikiama informacija, ką pareiškėjas turėtų atlikti, norėdamas atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal faktiškai vietovėje naudojamas sklypo ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios informacijos ir siūlymų pateikimas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, pareiškėjui nesuformuluotos privalomos elgesio taisyklės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiama Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus išvada pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiama Išvada jokie sprendimai pareiškėjo atžvilgiu nėra priimti, valinių patvarkymų jame nėra numatyta, todėl šio akto teisėtumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto 2 dalimi ir pabrėžia, kad susidaręs žemės sklypo ribų skirtumas Tarnybai pageidaujant turi būti tvarkomas pačios Tarnybos inicijuojant teritorinio planavimo dokumento patikslinimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad ši institucija tokios savo pareigos nevykdo, nors yra prašoma jau visą eilę metų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje Išvadoje nebuvo suformuota atsakovo pozicija atsisakyti vykdyti minėtą nuostatą. Pareiškėjo skundžiamos Išvados negalima vertinti kaip atsakovo pozicijos atsisakant inicijuoti žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą išdėstymo, todėl tokie atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatavimo, kad šiuo atveju atsakovo Išvada negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui prašė ne tik panaikinti Išvadą, bet ir įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių inicijuoti žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą pagal žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plano šiaurinėje pusėje rastus kadastrinių matavimų netikslumus – ištaisant nustatytus, vietoje esamus kraštinių ilgių neatitikimus. Kaip matyti iš atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, apygardos administracinis teismas dėl šio pareiškėjo reikalavimo priėmimo nagrinėti teisme nepasisakė ir visą jo skundą atsisakė priimti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas nemotyvuotai nepriėmė nagrinėti šios pareiškėjo skundo dalies dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, naikintina ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Išvados panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), todėl ši Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalis paliktina nepakeista. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl šioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartis naikintina ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo individualios S. B. įmonės „Matininkas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. išvadą Nr. 49SJN-768-(14.49.105.), palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių inicijuoti žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė