Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Algirdas Gailiūnas, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Passat“ dėl skolos už uosto rinkliavas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Ginčas kilo dėl civilinės bylos pagal ieškovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Passat“ dėl skolos už uosto rinkliavas priteisimo teismingumo – byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos ar administraciniame teisme.

Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama ne tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio teisinę prigimtį ir pobūdį. Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas institucijas. Tai, jog viena iš teisinių santykių dalyvių yra valstybės įmonė, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog kilęs ginčas yra teismingas administraciniam teismui. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnį bei 16 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių, ir nesprendžia ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių. Apibrėžiant administracinius teisinius ginčus ir atribojant juos nuo civilinių teisinių ginčų, lemiamą reikšmę turi ne teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, subjektų statusas ar jų atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ginčo teisinių santykių pobūdis (esmė). Pripažinus, jog ginčo teisiniai santykiai savo esme yra civiliniai, o ne administraciniai, ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja ? valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – kelia ginčą dėl nesumokėtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Passat“. Pažymėtina, jog 1996 m. gegužės 16 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 str. 1 d. numato, jog už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas. Vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 str. 6 d., uosto rinkliavų rinkimo funkcija yra pavesta valstybės įmonei Klaipėdos jūrų uosto direkcijai, kuri Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje atlieka vykdomąją veiklą skirtą įstatymams, kitiems teisėms aktams įgyvendinti bei numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 ir 11 str.). Atsižvelgiant į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 str. 2 d. nuostatas, uosto rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog tarp Uosto direkcijos ir uostu besinaudojančių laivų valdytojų atsirandantys teisiniai santykiai dėl uosto rinkliavų apskaičiavimo ir sumokėjimo yra laikytini administraciniais teisiniais santykiais, kadangi viena iš jų šalių yra subjektas, kuriam pavesta vykdyti tam tikras viešojo administravimo funkcijas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija), o šių santykių šalių teisės ir pareigos yra imperatyviai apibrėžtos nurodytais teisės aktais. Tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, nagrinėjamoje byloje atsakovė (uždaroji akcinė bendrovė „Passat“), iš kurios ieškovė reikalauja priteisti atitinkamą uosto rinkliavų sumą, yra ne laivų, kurie naudojosi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, valdytojas, o laivų agentavimo paslaugas teikianti ir šiai veiklai licenciją gavusi įmonė (b. l. 10). 1996 m. rugsėjo 12 d. Prekybinės laivybos įstatymo 40¹ str. 3 p. numato, kad laivų agentavimas, be kitų paslaugų, apima ir frachto, uosto rinkliavų, kitų mokesčių, rinkliavų surinkimo bei mokėjimo paslaugų teikimą. Be to, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3-168 patvirtintų Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių 21 punktas nustato, jog įmonė, pageidaujanti teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, privalo su Uosto direkcija sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos. Ieškovės ir atsakovės teisinius santykius uosto rinkliavų mokėjimo paslaugų teikimo srityje reglamentavo 2007 m. gegužės 5 d. sudaryta sutartis Nr. 20-2007-281 „Dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas“ (b. l. 7?9). Šios sutarties 2.1.1 punktas numatė, kad Direkcija už kiekvienam agentuojamam laivui suteiktas paslaugas apskaičiuoja Agentui (t. y. atsakovei) uosto rinkliavų ir apmokėjimo už locmano patarnavimus sumą pagal atitinkamus normatyvinius dokumentus ir pateikia sąskaitas Agentui apmokėjimui.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė civilinio sandorio (2007 m. gegužės 5 d. sutarties) pagrindu, todėl pripažintini civiliniais teisiniais santykiais. Kartu pažymėtina, jog ir ieškovė savo reikalavimus teismui kildina būtent iš civilinės teisės reglamentuojamų santykių – ieškinyje vadovaujasi CK 6.200, 6.205, 6.210 str. ir nurodo, kad šiuo atveju santykiai tarp jos ir atsakovės susiklostė būtent 2007 m. gegužės 5 d. sutarties pagrindu (b. l. 3?4). Atkreiptinas dėmesys, jog tokią praktiką savo nutartyse formuoja ir Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (2006 m. liepos 20 d. nutartis byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vs. UAB „Mažas laivas“, 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartis byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vs. UAB „Jūrų vežėjų agentūra“, 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vs. UAB „Astramara“).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, kuria civilinė byla pagal ieškovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Passat“ nutraukta, siūlant ieškovei kreiptis į administracinį teismą, yra neteisėta, todėl naikintina ir civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Passat“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.