Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo E. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nagrinėjo Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų administracijos teikimą dėl E. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2008 m. kovo 27 d. nutartimi teikimą atmetė.

Skunde nuteistasis prašo teismo nutartį panaikinti, teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tenkinti. Teigia, kad perkeltas į lengvąją grupę, šešis kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, atlikęs beveik 2/3 paskirtos bausmės, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pateikęs pažymą apie priėmimą į darbą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo E. Š. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį –1/2 paskirtos bausmės. Pataisos įstaigos charakterizuojamas teigiamai, vieną kartą baustas, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas šešis kartus. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į padarytą vidaus tvarkos pažeidimą, skirtą nuobaudą, paskatinimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už vieno tyčinio labai sunkaus nusikaltimo (BK 149 str. 4 d.) padarymą. Ši aplinkybė – padarytos veikos sunkumas ir pavojingumas taip pat yra vertinama ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kaip numato bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnis, nes lygtinis paleidimas taip pat yra viena iš pataisos priemonių rūšių. Nuteistasis anksčiau teistas tris kartus, o šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Be to, iš ankstesnių teismo nuosprendžių matyti, kad E. Š. teismas jau buvo parodęs pasitikėjimą juo, t.y. jam kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas bei kartą jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, tačiau teismo lūkesčių nepateisino ir savo nusikalstamu elgesiu parodė, kad yra pavojingas visuomenei ir jos saugomiems teisiniams gėriams. Sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, svarbus jo elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laikotarpį jam vieną kartą skirta drausminė nuobauda. Nors nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau į ją taip pat būtina atsižvelgti vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo įstaigoje, bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės yra neigiamai nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Nors pataisos namų administracija nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, jis šešis kartus skatintas, tačiau pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad E. Š. kaltės jausmas paviršutinis. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir likusią neatliktąją bausmės dalį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant likusios neatliktos bausmės dalies reikšmę, atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tai yra vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, charakteristika, jo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas. Likusi bausmės dalis – daugiau nei treji metai laisvės atėmimo, įvertinus tai, kad padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo ne tik skatintas, bet ir baustas drausmine tvarka, yra dar gana didelė. Visos paminėtos aplinkybės bei šios aplinkybės t.y. nuteistojo elgesys pataisos namuose, pataisos namų charakteristika, padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, likusi gana didelė bausmės dalis, įvertinus aplinkybes, jog nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, skatintas 6 kartus, perkeltas į lengvąją grupę, charakterizuojamas teigiamai, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau pasitaisė tiek, jog toliau jį galimą taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam atlikus daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia.

Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.