- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-42-593/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31256-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- D. Š.
- Advokatai
- Sigita Černienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. Š. gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir D. Š. paskirta 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir L. L., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. Š. nuteistas už tai, jog turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bei dalį jų pardavė, o būtent: 2024 m. rugsėjo 26 d., Vilniaus m., įgijo didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 33,6 g psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono), 2,134 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 0,020 g. psichotropinės medžiagos klorazepato, ir 3,627 g. psichotropinės medžiagos MDMA, iš kurių dalį – 0,197 g. narkotinės medžiagos MDMA 202 m., rugsėjo 27 d., apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), už 10 eurų pardavė L. L., o likusias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. rugsėjo 27 d. 15 val. 19 min., kai šias medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, įvertinęs baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų įrodyti nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas
Žemesnės instancijos teismas
3. D. Š. gynėja advokatė Sigita Černienė (toliau – ir apeliantė) su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir skirti D. Š. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu:
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodoma, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertino savo elgesį, nurodė padaręs teigiamas išvadas, nuoširdžiai gailėjosi ir šios aplinkybės pripažintinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantės teigimu, pripažintina, kad prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei ir kad D. Š. nusikalstamu elgesiu pasikėsino į šias įstatymo saugomas vertybes ir tik teisėsaugos institucijų dėka tam buvo užkirstas kelias. Tačiau, pasak apeliantės, vertinant nuteistojo jauną amžių, elgesį, manytina, jog stiprių susiformavusių moralinių nuostatų bei vertybių, gyvenimiškosios patirties nepakankamai turinčio nuteistojo veiksmai iš esmės buvo nulemti jo amžiaus, lengvabūdiško požiūrio ir pakankamai neįvertinus didelio veikų pavojingumo bei kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumo. Skunde pažymima, jog nuteistasis suvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, savo veiksmus vertina kritiškai ir nuo šios nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokie įtarimai nebuvo pareikšti, todėl manytina, jog baudžiamasis persekiojimas, suėmimas ir griežtos realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė padarė teigiamą įtaką nuteistajam.
3.2. Apeliantė teigia, kad skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, ypač – teisingumo principu. Apeliantės nuomone, teismas turi įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir paskirti individualizuotą, padarytos veikos pavojingumą atitinkančią bausmę. Skunde remiamasi teismų praktika ir pažymima, kad teisingumas reiškia ne tik išsamų aplinkybių nustatymą, bet ir adekvačią bausmę, proporcingą veikos pavojingumui.
3.3. Apeliantės manymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo jauną amžių, sveikatą, nuolatinio darbo turėjimą, net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės skyrimas D. Š. už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą prieštarautų teisingumo principui ir pasiektų tik vieną tikslą – nubaudimą. Skunde pažymima, jog teisingumo principas, skiriant bausmę, be kitų bausmės tikslų (prevencijos, nuaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo), įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Apeliantė nurodo, jog baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Teigiama, jog remiantis teismų praktika, bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Dėl šių priežasčių, apeliantė mano, jog nuteistojo D. Š. atžvilgiu yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama D. Š. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu D. Š. pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį. Paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
7. Skundžiamu nuosprendžiu D. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo leidėjas numato, jog už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 8 (aštuonerių) iki 10 (dešimties) metų. Skundžiamu nuosprendžiu D. Š. paskirta 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 2 dalis).
9. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino D. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat konstatavo, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, jog šiuo metu nuteistasis dirba, o pagal darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą charakteristiką jis charakterizuojamas teigiamai. Kartu pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio, kadangi nuteistasis savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, nenustatytas ir žymiai mažesnis nei rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymų leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje, todėl nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio.
11. Taip pat atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę ir jo sistemingą teisės normų nepaisymą. Pažymėtina, jog nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą veiką, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos ir po jos padarymo D. Š. ne kartą buvo baustas administracine tvarka, įskaitant nusižengimus transporto ir kelių ūkyje, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (ANK 71 straipsnio 2 dalis), taip pat tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, o vien tik 2024 metais D. Š. padarė šešis administracinius nusižengimus. Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų bei apie pusę metų sistemingai prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, iš šios veiklos gaudamas apie 2000 Eur mėnesines pajamas, kas rodo didelį nusikalstamos veikos mastą ir tęstinumą. Pažymėtina, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis nedirbo ir neturėjo legalių pajamų šaltinio, todėl nusikalstama veikla tapo pagrindiniu jo pragyvenimo šaltiniu. Be to, 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį už tyčinius apysunkius nusikaltimus, tačiau paskirta bauda iki šiol nėra visiškai sumokėta, kas papildomai patvirtina nuteistojo abejingumą teisės reikalavimams ir tai, jog skiriamos piniginės nuobaudos teigiamo poveikio nuteistajam nedaro.
12. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įstatyme numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė minimalią įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmę – 8 metus, o vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teismo posėdžio metu Kauno apygardos teisme nuteistojo D. Š. gynėja Sigita Černienė akcentavo nuteistojo asmenybę ir jauną amžių, nurodė, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios daugiau nenusikalto, turi nuolatinį darbą, vykdo ankstesniu teismo sprendimu paskirtą piniginę baudą, o nusikalstamos veikos padarymą lėmė tai, jog nuteistasis tuo metu pats buvo įklimpęs į narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau vėliau tokių duomenų apie jų vartojimą ar naujų nusikalstamų veikų darymą nenustatyta. Pažymėtina, kad vis dėlto tai, kad nuteistasis dirba ir nedaro naujų nusikalstamų veikų, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę, kadangi toks elgesys yra laikytinas įprastu teisėto elgesio standartu, kurio privalo laikytis kiekvienas asmuo, taip pat jis jau buvo įvertintas teismo skiriant minimalią sankcijoje numatytą bausmę ir ją papildomai sumažinant BK 64¹ straipsnio pagrindu.
13. Nuteistojo gynėja teismo posėdžio Kauno apygardos metu taip pat teigė, kad 5 metų ir 4 mėnesių reali laisvės atėmimo bausmė jaunam asmeniui esą nedarytų teigiamos įtakos, priešingai – neigiamai paveiktų jo asmenybę, todėl, gynėjos nuomone, bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Pažymėtina, jog bausmės tikslai yra aiškiai apibrėžti BK 41 straipsnyje ir apima ne tik siekį teigiamai paveikti nuteistąjį, bet ir asmenų sulaikymą nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaudimą už padarytą nusikalstamą veiką, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimą ar apribojimą, nuteistųjų skatinimą ateityje laikytis įstatymų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nors laisvės atėmimo bausmė neišvengiamai riboja asmens laisvę, skiriant bausmę privalu atsižvelgti ir į viešąjį interesą – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas bei neteisėtas disponavimas jomis kelia didelę grėsmę visuomenei, jos sveikatai ir saugumui. Todėl nuteistajam paskirta bausmė, įvertinus jos dydį ir jau pritaikytą sušvelninimą, laikytina proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir atitinkančia baudžiamojo įstatymo siekiamus tikslus.
14. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Nuteistajam paskirta minimali sankcijoje įtvirtinta laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka veikos pavojingumo laipsnį ir yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjos skundo ir nuteistajam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. Š. gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.