- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-74-186/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02232-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Antanas Rudzinskas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- G. R., A. K., M. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės BUAB ,,Kasida“ ieškinį atsakovams A. K., M. R. ir G. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kasida“ ieškinį atsakovams A. K., M. R. ir G. R. dėl žalos atlyginimo, 2015 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą už akių. Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovės BUAB „Kasida“ naudai priteisė: iš atsakovo G. R. 56 765,53 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovų G. R. ir M. R. solidariai 16 060,95 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovų M. R. ir A. K. solidariai 43 629,46 Eur žalos atlyginimo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi tenkino atsakovo A. K. prašymą, atnaujino procesą ir paskyrė civilinę bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą ieškovė BUAB ,,Kasida“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovams A. K., M. R. ir G. R.. Prašė priteisti iš atsakovų G. R. ir M. R. solidariai 39 446,42 Eur žalos atlyginimo, 14 633,87 Eur žalos dalį priteisinat solidariai su atsakovu A. K..
Šalies argumentai
3. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad bendrovei ,,Kasida“ (ankstesnis pavadinimas UAB ,,Masoma ir Co“) bankroto bylą Klaipėdos apygardos teismas iškėlė 2013 m. spalio 21 d. nutartimi, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Banca Rupta“. Atsakovas G. R. įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2009-12-23 iki 2012-12-11, tačiau juridinių asmenų registre kaip vadovas buvo nurodytas iki 2013-02-25, M. R. direktoriumi paskirtas 2012-12-11, o paskutinis įmonės vadovas ir akcininkas atsakovas A. K. pareigas pradėjo eiti 2013-10-25, kai Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-21 nutartimi įmonei jau buvo iškėlęs bankroto bylą, ir vadovo pareigose buvo iki Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 priimtos nutarties, kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ją iškėlus bankroto administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas. Todėl atsakovų G. R. ir M. R. civilinė atsakomybė kyla pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalį, o atsakovo A. K. – pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 7 dalį.
5. Dėl atsakovų G. R. ir M. R. civilinės atsakomybės ieškovė taip pat nurodė, kad jie bendrovei padarytą žalą privalo atlyginti ir pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį, nes jie savo vadovavimo laikotarpiu atliko nelojalius įmonei veiksmus, pvz. nepagrįstai nurašė turtą, dėl ko bendrovės turtas žymiai sumažėjo ir taip kreditoriams buvo padaryta žala.
6. Nurodė, kad atsakovas G. R. 2011-02-10 įgijo automobilį Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE už 150 000 Lt, kai šio automobilio rinkos vertė su PVM 2011 metais tebuvo 90 187,14 Lt arba 26 120 Eur. Panašia suma 2011-06-09 dėl šio automobilio grįžtamojo lizingo buvo sudaryta sutartis su AB Šiaulių banko lizingas, o šis automobilis 2011-10-11 už 100 000 Lt buvo perleistas pirkėjui L. L., kuris likutinę 84 142,73 Lt įmoką sumokėjo lizingo davėjui. Likusios automobilio kainos dalies – 16 432,12 Lt, G. R. į įmonės kasą neįnešė, nors sutartyje pasirašė ją gavęs. Tokiu būdu, ieškovės teigimu, šio automobilio pirkimu / pardavimu įmonei buvo padaryta 66 432,12 Lt žala.
7. Panašiai pasielgta ir su 2011-02-10 įsigytu automobiliu Škoda Yeti, kainavusiu 46 000 Lt, kurio vidutinė rinkos kaina pirkimo metu buvo tik 25 792,42 Lt. Dėl šio automobilio taip pat 2011-06-09 buvo sudaryta lizingo sutartis. Lizingo bendrovė automobilį įvertino 27 600 Lt. 2011-12-06 šis automobilis parduotas UAB ,,Laumina“ už likutinę lizingo vertę 16 435,00 Lt, t. y. patiriant bendrą 29 565 Lt nuostolį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą už akių panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies.
9. Iš atsakovo G. R. priteisė ieškovės BUAB ,,Kasida“ naudai 29 552,69 Eur žalos atlyginimą bei 562,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba, ir valstybės naudai 887 Eur žyminio mokesčio bei 21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
10. Tenkindamas ieškinio reikalavimų dalį atsakovo G. R. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovo G. R. vadovavimo bendrovei laikotarpiu pagal UAB ,,Kasida“ ilgalaikio turto sąrašą 2011 metų I pusmečiui iš įmonės turto balanso buvo nepagrįstai nurašytas 8 250,08 Lt vertės automobilis VW Passat. Teismas atsakovo G. R. veiksmus, susijusius su automobilio VW Passat neperdavimu vėlesniam vadovui, pripažino neteisėtais, iš viešai prieinamos informacijos (autoplius.lt) nustatė vidutinę tokio automobilio rinkos kainą ir nusprendė iš šio atsakovo ieškovei priteisti 1 750 Eur.
11. Šioje sprendimo dalyje teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas G. R., kaip UAB „Kasida“ vadovas, pardavęs du automobilius po kelių dienų nuo jų įsigijimo dienos, už žymiai mažesnes kainas bei nesant šias ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų, savo vadovaujamai įmonei padarė materialinę žalą. Atsižvelgęs į tai, jog bankroto administratorei nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys piniginių lėšų, gautų už parduotus automobilius įnešimą į UAB „Kasida“ banko sąskaitą arba į įmonės kasą, sprendė, kad atitinkamos sumos, gautos realizavus du automobilius, priteistinos iš atsakovo G. R. ieškovės naudai (CK 6.246 – 6.249 str.).
12. Teismas nurodė, kad pagal VĮ Regitra duomenis, UAB ,,Kasida“ 2011-02-10 iš Živilės Davodov įsigijo automobilį Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE už 150 000 Lt. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus – Emprekis elektronines ataskaitas apie automobilių vertes – šio automobilio rinkos vertė su PVM 2011 metais buvo 90 187,14 Lt (26 120 Eur). Panašia suma 2011-06-09 dėl šio automobilio grįžtamojo lizingo buvo sudaryta sutartis su AB Šiaulių banko lizingu ir 2011-10-03, padengus visą lizingo sumą, automobilis nuosavybės teise buvo perduotas UAB ,,Kasida“, kuri 2011-10-11 už 100 000 Lt šį automobilį pardavė pirkėjui L. L.. Likutinę 84 142,73 Lt įmoką lizingo davėjui sumokėjo L. L., kuriam automobilis buvo parduotas už 100 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas G. R. iš pardavėjo už parduotą automobilį gautus 16 432,12 Lt įnešė į įmonės kasą ar atliko bankinį pavedimą. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad minėtais automobilio pirkimo-pardavimo sandoriais įmonei buvo padaryta 66 432,12 Lt (19 240,07 Eur) dydžio žala, visų pirma, pirminiu pirkimo-pardavimo sandoriu įsigyjant ženkliai brangiau (50 000 Lt) nei buvo šio automobilio rinkos kaina, t. y. ne už 90 187,14 Lt (26 120 Eur), kaip nustatyta jo rinkos kaina; antra, pardavus automobilį fiziniam asmeniui, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pinigai (16 432,12 Lt) buvo įnešti į įmonės kasą. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad automobilio kaina buvo didesnė dėl jo atitinkamo komplektiškumo. Teismas priėjo išvados, jog bendrovei šiais veiksmais padaryta žala atsirado dėl nelojalių įmonei veiksmų, veikimo priešingai įmonės steigimo dokumentuose nurodytam tikslui – pelno siekimui, pažeidžiant lojalumo įmonei pareigą (CK 2.87 str. 2 d.). Perkant turtą aiškiai didesne, nei rinkos kaina, įmonės naudai buvo prisiimti neproporcingai dideli įsipareigojimai, nulemiantys įmonės vadovo nesąžiningumo prezumpciją, numatytą CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
13. Iš esmės pagal panašią neteisėtą veikimo schemą atsakovo G. R. veiksmais įmonei buvo padaryta žala ir 2011-02-10 įsigyjant automobilį Škoda Yeti, kuris perkant kainavo 46 000 Lt, ir kurio vidutinė rinkos kaina pagal pateiktą Emprekis pažymą pirkimo metu (2011 m.) buvo tik 25 792,42 Lt. Dėl šio automobilio 2011-06-09 taip pat buvo sudaryta lizingo sutartis ir lizingo bendrovė šį automobilį įvertino 27 600 Lt, kas, teismo vertinimu, yra pagrįstai laikytina minėto automobilio rinkos verte. Tokiu būdu šis automobilis buvo įgytas už 18 400 Lt didesne nei rinkos kaina. Vėliau 2011-12-06 automobilis buvo parduotas UAB ,,Laumina“ už likutinę lizingo vertę 16 435,00 Lt, o ne už tuo metu buvusią rinkos kainą, ir tokiu būdu buvo padaryta dar 9 357,42 Lt dydžio žala, ir viso buvo patirtas 29 565 Lt (8 562,62 Eur) nuostolis.
14. Apibendrindamas teismas sprendė, kad dėl atsakovo G. R. veiksmų įmonė patyrė viso 29 552,69 Eur dydžio žalą (1 750 + 8 562,62 + 19 240,07 Eur).
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovas G. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą skundžiamoje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad parduodamas automobilius Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE ir Škoda Yeti padarė įmonei žalą. Byloje esantys Emprekis duomenys apie automobilių rinkos vertę yra orientaciniai ir neatspindi automobilių specifikacijos bei komplektiškumo. Teismas neatsižvelgė, kad automobilius reikėjo skubiai parduoti, nes dėl „sustojusios“ veiklos įmonė negalėjo atsiskaitinėti su lizingo bendrove.
15.2. Sudarant grįžtamojo lizingo sutartis automobilio Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE vertė buvo nurodyta 150 000 Lt, o automobilio Škoda Yeti – 46 000 Lt. Šias sumas lizingo bendrovė nustatė remdamasi nepriklausomų turto vertintojų pateiktais duomenimis.
15.3. Visi sandoriai, susiję su minimais automobiliais yra galiojantys. Ieškovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad atsakovas G. R. buvo nesąžiningas sudarydamas šiuos sandorius ar atliko neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.): pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme (CPK 320 str. 2 d.) nurodytas išimtis. Tokių išimčių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovo G. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde surašytus argumentus.
18. Atsakovas G. R. apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovei BUAB ,,Kasida“ priteita žala, padaryta perkant ir parduodant automobilius Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE ir Škoda Yeti. Teismas šioje dalyje iš atsakovo priteisė 27 802,69 Eur žalos: 19 240,07 Eur žalos, susijusios su automobilio Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE pirkimu / pardavimu, ir 8 562,62 Eur žalos, susijusios su automobilio Škoda Yeti pirkimu / pardavimu. Atsižvelgiant į nutarties 17 punkte išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinėje instancijoje sprendžiama dėl šių priteistų sumų, apie kitus, apeliaciniame skunde nepaminėtus ieškovės (ne)patenkintus ieškinio reikalavimus nepasisakant.
19. Byloje nustatyta, kad atsakovas G. R. bendrovės ,,Kasida“ (ankstesnis pavadinimas UAB ,,Masoma ir Co“) vadovo pareigas ėjo nuo 2009-12-23 iki 2012-12-11, tačiau juridinių asmenų registre vadovu buvo nurodytas iki 2013-02-25 (nutarties 3 p.). Atsakovui vadovaujant įmonei, laikotarpiu nuo 2011-02-10 iki 2011-12-06 buvo nupirkti ir parduoti automobiliai Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE bei Škoda Yeti. Pirmosios instancijos teismas (nutarties 12, 13 p.) konstatavo, kad automobiliai buvo nupirkti už kainą, aiškiai viršijančią jų rinkos vertę, o automobilis Škoda Yeti ir parduotas ženkliai pigiau rinkos vertės. Teismas sprendė, kad tokiais veiksmais, pažeidžiant lojalumo įmonei pareigą, bendrovei buvo padaryta žala.
20. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiomis Emprekis elektroninėmis ataskaitomis apie automobilių vertes, nes tai tik orientaciniai duomenys, neatspindintys konkrečių automobilių specifikacijos bei komplektiškumo. Taip pat pažymi, jog sudarant šių automobilių grįžtamojo lizingo sutartis, lizingo bendrovė, remdamasi nepriklausomų turto vertintojų pateiktais duomenimis, automobilius įvertino tomis kainomis, kokiomis jie buvo pirkti: Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE – 150 000 Lt, o Škoda Yeti – 46 000 Lt.
21. Apelianto argumentai nepagrįsti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsakovo atsikirtimus vertino ir skundžiamame sprendime pažymėjo, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų apie ginčo automobilių išskirtinumą ar jų ypatingą kokybę. Svarbu, jog byloje nėra įrodymų, kad sudarant grįžtamojo lizingo sutartis, bendrovei „Šiaulių banko lizingas“ parduodamų automobilių kainą nustatė nepriklausomi turto vertintojai ir kad automobiliai buvo įvertinti apelianto nurodomomis kainomis. Iš byloje esančių: 2011-06-09 pirkimo-pardavimo sutarties grįžtamojo lizingo atvejui Nr. L-1-196551, šios sutarties bei tos pačios dienos sutarties Nr. L-1-196555 specialiųjų dalių, taip pat mokėjimų grafikų prie šių sutarčių matyti, kad šiuose dokumentuose automobilio Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE vertė 150 000 Lt ir automobilio Škoda Yeti vertė 46 000 Lt įrašyta tik formaliai. Realiai UAB „Šiaulių banko lizingas“ finansavo (grįžtamajam lizingui pirko) automobilį Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE už 90 000 Lt, o automobilį Škoda Yeti už 27 600 Lt. Likusios atitinkamai 60 000 Lt ir 18 400 Lt sumos (skirtumas tarp sutartyse įrašytos vertės ir finansuojamos dalies) yra įrašytos kaip pardavėjo / kliento, t. y. UAB ,,Masoma ir Co“ pradinė įmoka, kurios lizingo bendrovė nefinansuoja. Šią aplinkybę patvirtina ir 2017-05-30 raštas Nr. KL145, kurį Vilniaus apygardos teismui pateikė AB Šiaulių bankas ir kurioje įrašytos tokios pat finansuojamos sumos – 90 000 Lt ir 27 600 Lt. Esant tokiems įrodymams byloje, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog automobiliai Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE ir Škoda Yeti buvo nupirkti už didesnę kaina nei buvo jų rinkos vertė.
22. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime, nustatant žalą dėl automobilio Škoda Yeti pirkimo / pardavimo, padarytas aiškus rašymo apsirikimas. Teismas, nustatęs automobilio rinkos kainą 25 792,42 Lt, nurodė, kad jį perkant už 46 000 Lt, automobilis buvo įgytas už 18 400 Lt didesne nei rinkos kaina. Iš tikro kainų skirtumas yra 20 207,58 Lt. Tačiau apskaičiuodamas visą žalą, padarytą perkant šį automobilį ir jį parduodant už kainą, 9 357,42 Lt mažesnę nei rinkos vertė, teismas nurodė teisingą sumą – 29 565 Lt (20 207,58 + 9 357,42), todėl paminėta rašymo klaida neįtakoja sprendimo pagrįstumo.
23. Nepripažįstamas pagrįstu ir apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismas neatsižvelgė, jog automobilius reikėjo skubiai parduoti, nes dėl „sustojusios“ veiklos įmonė negalėjo atsiskaitinėti su lizingo bendrove. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto byla UAB „Kasida“ iškelta 2013 m. spalio 21 d. nutartimi, o ieškinys dėl jos iškėlimo teisme gautas 2012 m. gruodžio 12 d. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo buvo analizuojama bendrovės 2012 metų materialioji būklė, kuri komplikavosi tik po 2012-02-10, kai vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo išmontuoti ir išsivežti įmonės veikloje naudoti soliariumo aparatai. Atsakovas neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę skubiai ir už bet kokią kainą parduoti neseniai įsigytus automobilius. Aptariant šią aplinkybę pažymėtina, kad atsakovas nesigina verslo sprendimo taisykle, t. y. neįrodinėja, jog bendrovei, siekiant sėkmingai vystyti veiklą, buvo būtina tą pačią dieną nuosavomis lėšomis įsigyti du, atsakovo teigimu pagerinto komplektiškumo automobilius, po keleto mėnesių sudaryti tų automobilių grįžtamojo lizingo sutartis, kas žymiai padidina jų įsigijimo kaštus ir neužilgo juos parduoti.
24. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nei viena automobilių Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE ir Škoda Yeti pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, nes nagrinėjamu atveju šalių nesieja sutartiniai santykiai, o žalos atlyginimas priteistinas nustačius visas CK 6.246 – 6.249 straipsniuose įtvirtintas būtinąsias sąlygas.
25. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo veiksmus perkant / parduodant aptariamus automobilius ir pagrįstai nutarė, jog šie veiksmai neatitinka CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens valdymo organų narių pareigų ir yra pagrindas priteisti žalos atlyginimą (CK 2.87 str. 7 d.).
26. Minėta (nutarties 17, 18 p.), kad apeliaciniame skunde nėra argumentų, dėl 1 750 Eur, priteistų už nurašytą automobilį VW Passat bei dėl 16 432,12 Lt gautų, už automobilį Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE, tačiau neperduotų bendrovei, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis nenagrinėjama (CPK 320 str. 1 d.).
27. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.