Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. D. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-06-01 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-03-29 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. (2 veikos), 63 str. 1, 4 d., galutine subendrinta arešto 40 parų bausme;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-07-08 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 165 str. 1 d., 284 str. 1 d. keturiais (4) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-10-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. galutine subendrinta 62 parų arešto bausme.

5) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020-08-14 nuosprendžiu, pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis LR BK 75 str. atidėtas 1 (vieneriems) metams.

2020-10-29 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir 2020-08-14 dienos nuosprendžiu paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. M. smurtavo artimoje aplinkoje, t.y. 2023-10-01, apie 13:30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, savo tėvui A. M. suduodamas vieną smūgį koja į dešinės kojos kirkšnį, taip nukentėjusiajam A. M. sukėlė fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str.2 d.

2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įtariamasis R. M. parodė, kad dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltas neprisipažįsta. Įtarimo esmę, kuo yra įtariamas, supranta. Psichinėmis ligomis nesirgęs, psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra įrašytas, galvos traumų neturėjo. 2023-10-01 , galėjo būti po 13 val., kai jis grįžo iš kaimo, kur su draugais gėrė alų. Nuo išgerto alaus jautėsi gerokai neblaivus, tačiau tolimesnes įvykio aplinkybes pamena gerai. Jam grįžus į namus, prie namo lauko durų sutiko savo tėvą A. M., kuris jam pradėjo priekaištauti dėl motorolerio, kurį jis važiuodamas prieš keletą savaičių apgadino, motorolerį buvo paėmęs su tėvo žinia. Jis už motorolerio remontą jo reikalavo pinigų, jis jam sakė, kad šiuo metu neturi pinigų, kai turės jam duos ir dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jo metu jis pakėlęs koją bandė tėvui įspirti, tačiau jam tikrai neįspyrė, nes dėl girtumo nepataikė, bandė įspirti tik vieną kartą, o nepavykus įspirti, jis tada daugiau jo atžvilgiu nebandė suduoti smūgių ir nesudavė, o išėjo atgal į kaimą. Išeidamas matė, kad tėvas kieme iš savo telefono skambino, suprato, kad į policiją. Jį tėvas apkalbėjo, kad jam sudavė, tėvas dažnai kabinėjasi žodžiais prie jo, rėkauja ant jo. Tėvas taip pat buvo neblaivus, tai matėsi iš pažiūros, su tėvu nevartojo prieš tai alkoholio, su juo jis negeria alkoholio. Šį įvykį daugiau niekas nematė. Jis gyvena name, kuris priklauso jo močiutei, kartu gyvena ir močiutė, tačiau ji yra ligota, nevaikšto ir ji to įvykio nematė. Taip pat kartu gyvena jo brolis M. M., tačiau jis tuo metu buvo išėjęs į kaimą. Mama kur buvo tuo metu tiksliai nepasakys, bet ji to įvykio nematė. Tėvas turi įsirengęs kambarį ūkiniame pastate ir ten gyvena, jis name negyvena. Name gyvena jis su broliu ir močiutė. Mama visaip ir name gyvena ir pas tėvą ūkiniame. Daugiau nieko išsamiau neturi ką papasakoti. Jam pranešta, kad kol vyks tyrimas jis negalės bendrauti su savo tėvu ir kartu su juo gyventi, tačiau kaip minėjo, jie gyvena atskiruose pastatuose, o kažkur kitur išeiti gyventi jis neturi kur (b.l. 79-82).

3. Įtariamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažįsta visiškai, dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi. Visiškai pripažįsta, kad 2023-10-01 d. apie 13 val. savo namo prieangyje, (duomenys neskelbtini), spyrė tėvui A. M. 1 smūgį į dešinės kojos kirkšnį, dėl to, kad jis jį užgauliojo žodžiais ir buvo supykęs, nesusilaikė. Supranta, kad savo veiksmais tėvui sukėlė fizinį skausmą, padarė nusikaltimą, bet mano, kad smūgis nebuvo stiprus, jo sužaloti tikslo neturėjo, norėjo, kad jis nutiltų. Sutiktų, kad bylą būtų galima baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutiktų su arešto bausme (b.l. 90-92).

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo R. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.1 Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jo uošvienei Z. J., kuri gyvena tuo pačiu adresu, ji yra ligota, mažai vaikštanti. Kartu su jo uošviene name gyvena jo du suaugę sūnus, tai R. M. ir M. M. Jis yra įsirengęs ūkiniame pastate kambarį ir jame gyvena, kartu su juo gyvena ir jo buvusi žmona N. M., nors ir esame oficialiai išsiskyrę, tačiau gyvena kartu. 2023-10-01 nuo ryto jis vienas būdamas namuose išgėrė alaus ir fleškutę degtinės. Galėjo būti apie 13 val.30 min., kai jis būdamas kieme, tvarkė benzopjūklą, pamatė, kad į namus grįžo vienas jo sūnus R. M.. Jis tada nusprendė nueiti pas jį į namą ir paklausti, kada jam sūnus gražins pinigus už apgadintą jam priklausantį motorolerį, kurį buvo paėmęs su jo žinia iš jo ir važiuodamas jį prieš porą savaičių apgadino. Nors jie nebuvo taręsi, kad gražins pinigus už apgadintą motorolerį, bet jis tą įvykio dieną sugalvojo nueiti ir paprašyti, nes jam kainuos jo remontas. Įėjęs į namo prieangį, ten sutiko R. ir jam užklausus dėl pinigų už apgadintą motorolerį tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Matėsi iš pažiūros, kad sūnus buvo neblaivus, jis su juo negėrė, kaip suprato jis grįžo iš kaimo, ten gėręs su draugais. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jam R. iš kojos spyrė vieną kartą jam į dešinės kojos kirkšnį ir taip jam sukėlė fizinį skausmą, kurį 10 balų sistemoje vertina 5 balais. Daugiau smūgių jam nesudavė, nes jis tuoj pat išėjo iš namo prieangio ir būdamas kieme iš savo telefono paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie šį įvykį, o sūnus matė išėjo atgal į kaimą. Šio įvykio niekas nematė, nes kitas jo sūnus M. buvo išėjęs į kaimą kažkur pas draugus, jo buvusi žmona N. M. tuo metu taip pat buvo išėjusi į parduotuvę, o jo uošvienė kaip ir minėjo yra nevaikštanti, tai ji buvo savo kambaryje ir galimai nieko net negirdėjo, nes jis su R. sukonfliktavo namo prieangyje. Jam nuo spyrio į kirkšnį sužalojimo nepadarė, tik fizinį skausmą sukėlė, buvo atvykusi GMP, suleido vaistus nuo skausmo, daugiau jam medikų pagalbos neprireikė. Kadangi jam sužalojimų nėra išlikę po šio spyrio, tai jis pas teismo medicinos specialistus apžiūrai vykti atsisako. Jam turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, todėl byloje civilinio ieškinio nereikš (b.l. 34-36 ).

4.2 Iš 2023-10-01 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiojo A. M. nurodytą sužalotą kūno vietą (dešinės kojos kirkšnį), joje jokių sužalojimų nebuvo fiksuota (b.l. 37-38).

4.3 Iš 2023-10-01 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad apžiūrint A. M. patinimo, paraudimo, ar hematomos kirkšnies srityje nestebima (b.l. 46-47).

4.4 Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-16).

4.5 Iš 2023-10-31 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų du vaizdo įrašai.

Atidarius vaizdo įrašą "(duomenys neskelbtini)", matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 25 min. 22 sek. Apžiūrint vaizdo įrašą, matyti, kad pareigūnai atvyksta į gyvenamojo namo kiemą. Kieme stovi moteris, kuri nurodo, kad ji nematė, kas vyko, ji tada buvo kambaryje. Paskui tik R. išbėgo, ir tas iš paskos. Kas kvietė policiją, ji nežino. A. M. sėdi lauke, prie ūkinio pastato, sako, kad sūnus jam spyrė, rodo sau į kairę kirkšnį ir nurodo, kad sūnus išėjo į kaimą. A. M. skundžiasi, kad pyksta ant sūnaus dėl motorolerio ir dėl to, kad jis po kaimą vaikšto. A. M. nurodo, kad konfliktas vyko tuomet, kai jis paprašė sūnaus grąžinti pinigus už motorolerį, tada jis ir spyrė, jis tuo metu buvo namo prieangyje ir parodo, kur jis buvo. A. M. nustatomas neblaivumas 2,13 promilių. A. M. nurodo, kad iškart po įvykio 13.30 val. paskambino, išsikvietė policiją.

Atidarius vaizdo įrašą "(duomenys neskelbtini)", matyti, kad jo trukmė 5 min. 21 sek. Apžiūrint vaizdo įrašą "(duomenys neskelbtini)", matyti, kad policijos pareigūnas bendrauja su R. M. namo kieme. Kieme matosi stovi Greitosios medicinos pagalbos automobilis. R. M. akivaizdžiai iš išvaizdos neblaivus, rėkia, kad "nepūs". R. M. pareigūnai nuveda iki tarnybinio automobilio, R. M. rėkauja, replikuoja šūkaujančiam kieme tėvui A. M..

Apžiūrimas garso įrašas "BPC skambu io ra as ((duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2023-10-01 13_38_45)" kurio trukmė 1 minutė 49 sekundės. Skambučio laikas 2023-10-01 13.58.45.

4.6 Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių duomenų matyti, jog atidarius garso įrašą girdisi, kad skambina, kaip nustatyta nukentėjęs A. M., kuris nerišliai kalbėdamas sako "Galite atvažiuoti į (duomenys neskelbtini)?". Kažką pasako nerišliai. Perklausus operatorei, kas nutiko, A. M. nurodo "R. įspyrė į klyną". Operatorei paklausus, kur tai vyko, A.M. nurodo, kad (duomenys neskelbtini). A. M. sako: "M. R., "degrads", sūnus, spyrė, va, daba, ką tik, nesenai, namuose jis yra, iš namų varo". A.M. nurodo, kad medikai jam nėra reikalingi. Garso įrašo pabaiga (b.l. 56-58).

5. Minėtų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo R. M. prisipažinimas, nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nurodytų rašytinių dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad R. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

6. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

7. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme nėra numatyta laisvės atėmimo bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad R. M. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja; civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

8. Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, siūlo skirti 75 parų arešto bausmę. Pritaikius BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

9. Kaltinamasis R. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme.

10. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pakartotinai.(BK 60 str. 1 d. 9 p.).

11. Skiriant bausmę R. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad R. M. buvo baustas 7 kartus, paskutinį kartą 2023-09-14 pagal LR ANK 428 str. 8 d. (b.l. 124-143), yra psichiatro įskaitoje.

12. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. M. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytas griežtesnes bausmės rūšis – areštą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokuroro prašomą bausmės dydį (BK 47 str.).

13. Paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ( b. l.106-108) – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti R. M. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 75 (septyniasdešimt penkerių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64-1 str. bausmės laiką sutrumpinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 1 d. 14.35 val. iki 2023m. spalio 2d.16.45 val.(LR BK 65 str.1d).

Nuteistasis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam neatvykus pataisos įstaiga privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.