Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-04-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-239-1057/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-04-28
Bylos Nr.
A6.-239-1057/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00331-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Evelina Petraitienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. Ž.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-239-1057/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00331-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyventis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 13 d. nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus (toliau ir – VMI).

Šiais veiksmais A. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. Ž. nurodė, kad pažeidimas nepagrįstas, viską darė pagal įstatymą, išsiuntė prašymus VMI ir kreditoriams dėl bankroto. VMI nesutiko, kolegos pasiūlė įmonę parduoti. Rado pirkėją, nupirko kitas klientas, sakė bandys atgaivinti. 2020 pateiktas prašymas. Tikėjosi, kad išsikapstys. Prašo bylą nutraukti. Jei nuspręs skirti baudą, prašo mažesnę.

Žemesnės instancijos teismas

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė yra VMI. VMI duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 13 d. buvo A. Ž., o nuo 2021 m. liepos 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo A. V. VMI 2021 m. lapkričio 25 d. pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 2 d.). Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 22 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 44976,80 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. birželio 18 d. pagal bendrovės pateiktas deklaracijas. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau nesėkmingi. Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia šios aplinkybės: 1) VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis bendrovės vardu registruota tik viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. 2) VĮ „Registrų centras“ duomenimis, bendrovės paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2019 m. Bendrovė turto iš viso deklaravo už 133168 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 114872 Eur. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo „duomenys apie finansines ataskaitas“ matyti, kad bendrovės anksčiau nurodyta finansinė ataskaita buvo sudaryta 2020 m. spalio 26 d., patvirtinta 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. sausio 30 d. pateikta VĮ „Registrų centras“. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. gruodžio 30 d. duomenimis, t. y. kada buvo patvirtinta anksčiau nurodyta finansinė ataskaita bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 43777,90 Eur. Taigi, A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 13 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI, t. y., kad jo valdoma bendrovė yra nemoki, privalėjo nedelsdamas pateikti teismui pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo bendrovei.

Atsiliepimas

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio vadovu A. Ž. pateiktame atsiliepime į VMI pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodyta, kad VMI teismui nepateikė jokių pagrįstų įrodymų dėl nurodytų reikalavimų, o iš esmės savo reikalavimus grindžia tik formaliais pagrindais, todėl jis nesutinka su VMI pareiškime išdėstytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Vien faktas, jog 2021 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla nereiškia, jog jo veiksmai prieš iškeliant bankroto bylą yra neteisėti. Įprasta ūkinė-komercinė rizika yra vertinama pagal analogiją taikant protingo ir apdairaus vadovo standartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės-komercinės rizikos. Tai, kad bendrovės atsiskaitymas su įmonės kreditoriais nevyko sklandžiai, nėra pagrindas konstatuoti jo veiksmuose kaltės, jog įmonės veikla 2019 metais buvo vykdoma, nors įmonė turėjo finansinių sunkumų, be to įmonei labai įtakos turėjo COVID - 19 pandemija. 2020 m. sausį visos derybos dėl naujų užsakymų su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukiamos užsakovų iniciatyva. Kadangi, ir toliau įmonės ekonominė situacija negerėjo, jis 2020 m. lapkričio 6 d. inicijavo neteisminį bankroto procesą. Tačiau VMI tokia privilegija neišreiškė noro pasinaudoti. Esant tokiai situacijai, bendrovė 2020 m. užbaigė turėdama 160269,71 Eur turto ir 97834,98 Eur skolų, tačiau turėdama pagrįstą lūkestį, jog 2021 m. pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje privataus sektoriaus įmonės pradės skelbti užsakymus. Jo priimtas sprendimas parduoti įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ A. V. buvo susietas su tikslu pagerinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę, manant, jog įmonės vadovu tapęs patikimas asmuo, galintis suteikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikalingų investicijų, kurių pats tuo metu jau negalėjo suteikti, nes turėjo asmeninių problemų. Ta aplinkybė, jog naujai paskirtas vadovas A. V. vėliau galimai nepasirūpino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla, reikiamų investicijų nesuteikė arba jų suteikė nepakankamai ir dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, negali lemti jo kaltės dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bei atsakomybės už nesavalaikį bankroto įmonei bylos iškėlimą. Prašo atsižvelgti į jo asmenybę, į tai, kad jis pripažįsta, jog jo vadovaujama bendrovė buvo skolinga VMI, ir vėliau priteistą baudą jis dengia pagal galimybes, nors dalis yra išieškoma priverstinai, tačiau jis nesiekia išvengti mokesčių mokėjimo valstybei, yra dirbantis, jo finansinė padėtis sunki, turintis šeimą ir nepilnamečių vaikų, todėl prašo skirti minimalią ANK 120 straipsnyje numatytą baudą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtą baudą išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui iki visiško baudos sumokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad nuo2014 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. Ž..

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 22 d. duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 44976,80 Eur.

VĮ „Regitra“ duomenis bendrovės vardu registruota tik viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams. Dar kartą tai konstatuojama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kur numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad A. Ž. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įmonei būnant nemokia turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė ir įstatyme numatytos pareigos sąmoningai nevykdė.

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nes ji negali atsiskaityti su kreditoriais.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. nurodė, kad pažeidimas yra nepagrįstas, viską darė pagal įstatymą, išsiuntė prašymus VMI ir kreditoriams dėl bankroto. VMI nesutiko, kolegos pasiūlė įmonę parduoti. Tikėjosi, kad išsikapstys. Tokius A. Ž. parodymus teismas vertina kritiškai ir juos atmeta, nes jie neatitinka ne tik privalomų atsakingo ir rūpestingo įmonės vadovo elgesio standartų, bet ir kitų byloje surinktų faktinių duomenų visumos.

Registrų išrašai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 13 d. buvo A. Ž., o nuo 2021 m. liepos 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo A. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. birželio 18 d. pagal bendrovės pateiktas deklaracijas. Laikotarpiu 2019-2020 m. atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau nesėkmingi. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. gruodžio 30 d. duomenimis, t. y. kada buvo patvirtinta anksčiau nurodyta finansinė ataskaita bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 43777,90 Eur. Taigi, A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 13 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį pagal JANĮ privalomos pareigos dėl nemokumo proceso inicijavimo nesiėmė ir nevykdė.

Nors mokestinė nepriemoka kreditoriui VMI iš esmės susiformavo daug anksčiau – 2019 m., VMI per daugiau nei metų laikotarpį nuo skolos susiformavimo iki nemokumo bylos iškėlimo nepavyko išsiieškoti skolos. Tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai, vienkartiniai, o, priešingai, įmonės finansinė padėtis iki nemokumo bylos iškėlimo prasta buvo pakankamai ilgą laiką.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą. Šia nutartimi teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Nutartyje konstatuota, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą teikti už 2019 m. Pagal balansą už 2019 m. matyti, kad įmonė turto iš viso turėjo 133 168 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 114 872 Eur. Aktualesnių duomenų registrų tvarkytojui nėra pateikusi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruota 1 transporto priemonė- automobilis (duomenys neskelbtini), kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolis Rimantas Vižainiškis atsakovės atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 33 004,10 Eur skolos išieškojimo, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 584,97 Eur išieškojimo, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 869,96 Eur išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Taip pat antstolis Mindaugas Dapkus atsakovės atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Eur skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolė Brigita Palavinskienė atsakovės atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 581,84 Eur skolos išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Antstolis Irmantas Gaidelis atsakovės atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 269,13 Eur skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį teismas sprendė, jog šiuo metu įmonė nemoki, duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, pati atsakovė nurodė, kad nevykdo veiklos nuo 2017 m., iš Sodros viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad įmonė darbuotojų neturi.

Visi minėti duomenys suponuoja išvadą, kad A. Ž. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 13 d., turėjo žinoti tuos pačius duomenis, kokius konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, t. y. žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį ir akivaizdžią nemokumo būseną, tačiau pats inicijuoti bankroto procesą delsė. Žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonės nemokumo proceso neinicijavo ir į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Ž. veika žinant apie įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi ir nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas.

VMI pareiškime prašoma iškelti bylą pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, teigiant, kad A. Ž. padarė pakartotinį nusižengimą.

ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo <...> nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai <...>.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarimas, kuriuo A. Ž. nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjo 2021 m. kovo 25 d. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Bauda nesumokėta, baudos likutis 875 Eur. ANK 120 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas – kreditorių teisių pažeidimas (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas) – yra trunkamasis ir jis nagrinėjamu atveju truko iki 2021 m. lapkričio 25 d., t. y. buvo atliekamas visą laiką po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarimo įsiteisėjimo, taip pat, neįvykdžius minėtu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos, todėl A. Ž. pažeidimas kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 2700 iki 6000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į A. Ž. asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracinę tvarka baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. A. Ž. atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Ž. atsiliepime nurodė, kad finansinė padėti yra sunki, turi nepilnamečių vaikų. Teismas pažymi, kad vien nepilnamečių vaikų faktas, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. A. Ž. darydamas administracinį nusižengimą turėjo suvokti, jog turi sutartinių įsipareigojimų, ir turėjo suprasti, kad reikės vykdyti visus įsipareigojimus, ne tik vaikų išlaikymui, bet ir valstybei, jei tokie kiltų. Taip pat pažymėtina ir tai, kad duomenų, kurie kartu patvirtintų ir jo pakitusią turtinę padėtį, teismui nėra pateikta.

Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. Ž. paskyrus ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimalią baudą.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Įvertinus A. Ž. prašymą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 20 mėnesių laikotarpiui, taip pat jo nurodytą sudėtingą finansinę padėtį, įsiskolinimo VMI dydį bei finansinius įsipareigojimus šeimai, spręstina, kad skirtinos baudos sumokėjimas per 40 dienų terminą (ANK 675 straipsnio 2 dalis) iš tiesų gali būti neįmanomas, o priverstinis baudos išieškojimas dar labiau pasunkintų asmens turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tikslinga sudaryti galimybę A. Ž. skirtą baudą sumokėti per 20 mėnesių laikotarpį. Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

A. Ž. paskirtos 2700 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 135 Eur (šimtą trisdešimt penkis eurus) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-239-1057/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: