- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- AN2-41-531/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00116-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Veiklos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. I. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. I. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 str. 1 d., jam paskiriant 50 Eur dydžio baudą ir pagal ANK 422 str. 5 d. - 800 Eur dydžio baudą ir pritaikant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą 12 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 str. R. I. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos, jam paskiriant galutinę nuobaudą – 800 Eur baudą ir specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą 12 mėnesių.
2. R. I. buvo nubaustas už tai, kad 2019 m. spalio 23 d., 12 val. 50 min, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas - 0,62 prom. girtumo laipsnis, taip pat transporto priemonė buvo neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais R. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 14 ir 226 p. reikalavimus. Nesutikdamas su šiuo nutarimu R. I. pateikė skundą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams, kuriuo prašė, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d., jam už ANK 422 str. 5 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą nuobaudą sumažinti bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. vasario 6 d. nutartimi R. I. skundą atmetė.
Šalies argumentai
4. R. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir sumažinti jam už ANK 422 str. 5 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą nuobaudą bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad padaryto nusižengimo neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė ir nurodė, kad alkoholio buvo vartojęs iš vakaro. Nusižengimas buvo užfiksuotas kitos dienos vidurdienį, jis jautėsi esantis blaivus, galintis vairuoti, todėl tinkamai neįvertino savo būklės dėl galėjimo vairuoti bei likusio alkoholio kiekio organizme. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Jis sutinka dalyvauti alkoholio ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų neigiamų pasekmių ne tik jo kasdieniame gyvenime, bet ir apribotų jo galimybę užsitikrinti pragyvenimo šaltinį. Mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra pernelyg griežta ir neproporcinga, atsižvelgiant į nusižengimo metu susiklosčiusias aplinkybes. Dėl susidariusios situacijos jis nuoširdžiai gailisi, nuobaudos vykdyti nevengia. Nusižengimą padarė nepiktybiškai, o dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pažymi, kad šiuo atveju nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, po alkoholio vartojimo iš vakaro jis nesijautė apsvaigęs, važiavo trumpą, apie 100 m, kelio atkarpą ir toliau vairuoti nesirengė. Nusižengimas padarytas prie pat jo gyvenamojo namo, kitų eismo dalyvių nebuvo, o tai rodo mažesnį pavojingumą. Pripažįsta, kad yra padaręs panašaus pobūdžio nusižengimą, tačiau tai buvo daugiau nei prieš šešerius su puse metų. Teigia, kad jo padarytas nusižengimas laikytinas atsitiktiniu, o ne sisteminiu. Apylinkės teismo teiginiai, kad jo padarytas nusižengimas negali būti laikomas santykinai nepavojingu yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Paaiškina, kad nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, kas mažino tikimybę sukelti eismo įvykį, be to, keliukas, kuriuo jis važiavo, buvo visiškai tuščias, atstumas mažas, vairavimo tikslas – iš gretimai esančios aikštelės perstatyti automobilį į savo kiemą, kur atsirado laisvos vietos. Matomumas buvo puikus, nei suaugusiųjų, nei vaikų nebuvo, be to, visą vairavimo kelią stebėjo toje gatvėje stovėjęs policijos ekipažas, kurio pareigūnai jį sustabdė dėl to, kad policijos automobilyje esančios techninės priemonės parodė, kad automobilis neapdraustas. Pabrėžia, kad yra bedarbis. Naujo darbo susiradimas neturint teisės vairuoti, yra labai apsunkintas, juolab, kad jis gyvena mažame mieste, kur darbo pasiūla maža. Paaiškina, kad darbo neteko bankrutavus įmonei, kurioje dirbo, tačiau apylinkės teismas šią aplinkybę ignoravo ir nurodė, kad jis neturėdamas darbo, remontavo savo namą. Be to, jis serga astma, o specialiosios teisės neturėjimas astma sergančiam asmeniui sukelia daug sunkesnes pasekmes, negu sveikam žmogui. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar sumažinus jam skirtą nuobaudą bei sutrumpinus specialios teisės atėmimo terminą, būtų pasiekti ANK įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai. Byloje nėra duomenų, kad jo vairuotas automobilis būtų sustabdytas dėl netinkamų jo vairavimo veiksmų ir kilus įtarimui dėl jo neblaivumo. Atkreipia dėmesį, kad jo girtumo laipsnis tik nežymiai viršija leistina normą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad R. I. neginčija savo kaltės dėl ANK 415 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 50 Eur baudos, bei sutinka su jo pripažinimu kaltu pagal ANK 422 str. 5 d., tačiau nesutinka su, už šio administracinio nusižengimo padarymą, jam nustatytų baudos dydžiu bei pritaikytos administracinio poveikio priemonės terminu. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako išimtinai tik šiais klausimais.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal ANK 422 str. 5 d. administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šio administracinio nusižengimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo 800 iki 1100 Eur. ANK 422 str. 6 d. įtvirtina, kad už ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
9. Pagal KET 14 p. draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
10. ANK 34 str. 5 d. (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nustato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. I. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas R. I. skundo dėl ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo, įstatymo reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, R. I. asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pagrįstai nurodė, kad R. I. už ANK 422 str. 5 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda bei minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė pagrįsta išvadą, kad išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą R. I. taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas nėra. Jų nenustatė ir skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas.
12. Pažymėtina, kad R. I. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,62 promilės girtumas. Šis administracinis nusižengimas buvo padarytas darbo dieną, vidurdienį, kuomet automobilių ir pėsčiųjų eismas yra intensyvesnis nei įprasta, (duomenys neskelbtini) miegamajame rajone, kuriame gyvena nemaža dalis miesto gyventojų, o tai, kad R. I. nuvažiavo tik 100 m atstumą ir toliau važiuoti niekur neplanavo, jis policijos pareigūnų buvo sustabdytas ne dėl įtarimo, kad yra neblaivus, važiuojant buvo jų stebimas, kitų eismo dalyvių nebuvo, o eismo įvykis nebuvo sukeltas, niekas nepatyrė žalos ir nenukentėjo, nėra R. I. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, jam nustatytas neblaivumo laipsnis nėra laikytinas tik kaip nežymiai viršijantis leistiną ribą nuo kurios asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam (0,40 promilės), nes kaip matyti, jis viršytas 0,22 promilės. Nors R. I. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis administracinį nusižengimą padarė sąžiningai klysdamas, t. y. alkoholį vartojo iš vakaro, dienos viduryje jautėsi esantis blaivus ir galintis vairuoti, tačiau šie argumentai niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ar R. I. kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 422 str. 5 d. numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad R. I. sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (0,62 promilės), rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą R. I. padarė tyčia. Be to, R. I. padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad 2013 m. vasario 7 d. nutarimu R. I. buvo pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. (vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo) ir 124¹ str. 7 d. (pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs) ir jam buvo paskirta 724 Eur (2 500 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. 2014 m. spalio 23 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jam buvo sutrumpintas. Ši aplinkybė rodo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į KET laikymąsi, įstatymų ignoravimą. R. I. akcentuojamos aplinkybės, kad jis padaryto administracinio nusižengimo neginčijo, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, neblaivumo patikrinimo nevengė, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis sutinka dalyvauti alkoholio ir narkomanijos prevencijoje, nuobaudos vykdyti nevengia yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę ir skiriant nuobaudą, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jų švelninti ANK 34 str. 5 d. pagrindu.
13. Apeliaciniame skunde R. I. plačiai išdėstė aplinkybes dėl jam kilsiančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti, t. y. kad jam bus sudėtingiau susirasti darbą, be to, jis serga astma, tačiau šios aplinkybės taip pat negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės R. I. bus sunkiau ir nepatogiau gyventi kasdienį gyvenimą, ieškotis darbo ir įsidarbinti, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. R. I., žinodamas, kad teisė vairuoti jam reikalinga ieškantis darbo bei kasdienio gyvenimo palengvinimui dėl turimos ligos, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti R. I. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Taigi šiuo atveju R. I. skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami ANK 34 str. 5 d. taikymui.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau pateiktas aplinkybes, daro išvadą, kad R. I. paskirta 800 Eur bauda, už ANK 422 str. 5 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, nelaikytina per griežta ir dėl to neteisinga. Tai, kad R. I. šiuo metu yra bedarbis, taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jam paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį ar sušvelninti jau paskirtą nuobaudą. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys neleidžia daryti išvados apie sunkią R. I. turtinę padėtį. Nustatyta, kad R. I. gyvena pas tėvus, išlaikytinių neturi, neseniai įgijo nekilnojamojo turto, jį remontavo, yra įsigijęs automobilį. Be to, jis yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 1 p. teismas,
nutaria:
R. I. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.