Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

2022-02-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-290-1104/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-25
Bylos Nr.
A20.-290-1104/2022
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00028-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Dmitrij Rancev (pirm.)
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-290-1104/2022Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00028-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 25 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,Sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,dalyvaujant skundą padavusiai užsienietei S. P., jos atstovui advokatui Dariui Karveliui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovui Dariui Juodeliui,

vertėjai Ritai Zardasht,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dariaus Karvelio skundą dėl 2022 m. sausio 27 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S61606 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas (duomenys neskelbtini) S. P. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė) skundas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61606, kuriuo nuspręsta apgyvendinti S. P. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

2. Skunde nurodoma, kad pareiškėja buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos pasienyje, 2021 m. spalio 6 d., buvo atlikta jos apklausa, padarytas garso įrašas (bylos Nr. 20759569). Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo vyresnį brolį, tėvus, kurie dirbo ir išlaikė šeimą. Vėliau jos tėvai mirė, o ji buvo išprievartauta kariškio. Ji apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir atsakingi asmenys buvo suimti. Dėl to jai buvo nuolat grasinama, o brolis nužudytas. Mirus jos močiutei, ji liko našlaite ir gyveno viena, ja rūpinosi jos kaimynas. Dėl nuolatinių grasinimų ji turėjo slapstytis. Vėliau iš kalinimo įstaigos išėjo asmuo, kuris ją išprievartavo, kuris pradėjo jai grasinti, persekioti, nors ji slapstėsi, tačiau jis ją susirasdavo. Dėl šių aplinkybių ji nebaigė mokyklos, o vėliau negalėjo ir dirbti. Todėl sužinojusi apie asmenį, kuris gali padėti emigruoti iš šalies, su juo susisiekė ir gavusi pinigus išvyko į Dubajų, vėliau į Rusiją. Iš jos buvo paimtas pasas, kurio ji neatgavo. Atvykus į vietą, į kurią ją turėjo pristatyti, jai liepė eiti palei geležinkelio bėgius ir 2021 m. liepos 27 d. ji buvo sulaikyta pareigūnų.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau Migracijos departamentas, nurodydamas, kad ji neatitinka Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat 1951 m. Jungtinių Tautų Koncencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje įtvirtintos pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, priėmė 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21S31499, nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuto ir papildomos apsaugos). Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėją nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos. Pareiškėja sprendimą gavo 2021 m. spalio 18 d. Pareiškėja sprendimą apskundė, pridėdama jos nurodomas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tačiau jos skundas Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 6K-1320 buvo atmestas. Pareiškėja apskundė priimtą sprendimą teismui.

4. Skunde nurodoma, kad pareiškėja yra vegetarė ir alergiška kai kuriems medikamentams, ji turi nugaros ligą, todėl buvimas stovykloje sudaro jai didelių nepatogumų ir išgyvenimų. Pareiškėja turi galimybes gyventi ne stovykloje — ji turi draugę S. S., kuri turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jos adresas yra (duomenys neskelbtini) (tel. (duomenys neskelbtini)), kuri dirba (duomenys neskelbtini), todėl asmuo galėtų laiduoti, kad pareiškėją apgyvendins ir užtikrins jai finansinę paramą. S. S. yra suinteresuota laikytis įstatymų ir prisiimtų įsipareigojimų, nes šiuo metu dirba ir gyvena Lietuvoje. Pažymėjo, kad pareiškėja nesislapstė sulaikoma Lietuvos Respublikoje, vykdė visus pareigūnų nurodymus, per visą savo buvimą stovykloje pareiškėja buvo pavyzdinga ir nėra nusižengusi taisyklėms, visuomet klausė administracijos nurodymų, yra pasirengusi vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, nesislapstyti ir laukti galutinių teismų sprendimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimą pagal kurį pareiškėją nuspręsta apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai laisvės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 1).

Šalies argumentai

5. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra vegetarė, tačiau jai vis tiek pateikiamas maistas su mėsa. Pareiškėja nurodė turinti sveikatos problemų, tačiau nesulaukianti gydytojų pagalbos. Paaiškino, kad praeitą savaitę labai sirgo, tačiau vaistų negavo, jai buvo paaiškinta, kad centras, kuriame ji apgyvendinta, yra labai mažas, todėl neturi specializuotų gydytojų ir vaistų, kurių jai reikia. Nurodė, kad gyvendama centre patiria psichologinius ir fizinius išgyvenimus, numetė daug svorio. Nurodė, kad niekada nebuvo išėjusi už teritorijos ribų, nežino, koks gyvenimas už centro ribų. Atsakydama į klausimą paaiškino, kad turi alergiją, ėjo pas centro medikus, tačiau jai pasakė, kad tokių vaistų, kokių jai reikia, jie neturi. Paaiškino, kad draugė negali nupirkti jai reikiamų vaistų ir atnešti į centrą, nes vaistai receptiniai. Nurodė, kad minima draugė, pas kurią gyventų, yra brolio draugo žmona. Susipažino su ja, atvykusi į Lietuvą. Ji nesirinko šalies, į kurią vykti, agentui tiesiog pasakė, kad nori išvykti iš savo šalies į bet kurią Europos Sąjungos valstybę. Paaiškino, kad dėl psichinės sveikatos problemų kreipėsi 4 kartus žodžiu ir 2 kartus raštu pildė formą, tačiau niekas nekreipė dėmesio.

6. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad užsienietė sulaikyta jau daugiau nei 6 mėnesius. Užsienietė iš karto, kai tik buvo sulaikyta pasienyje, pateikė prieglobsčio prašymą. Nurodė, kad pareiškėja turi finansinių galimybių gyventi ne centre. Pažymėjo, kad pareiškėjos elgesys visą laiką buvo pavyzdingas, ji klausė visų pareigūnų nurodymų. Nurodė, kad pareiškėja turi specialių poreikių – ji vegetarė, turi sveikatos problemų.

Atsiliepimas

7. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Pažymėjo, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpi ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau - MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją i Lietuvos Respublika ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

8. Nurodoma, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių. Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendinio priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybe patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Taip pat vertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

9. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31499, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Migracijos departamentui. Migracijos departamento komisija 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 6K-1320 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymi, kad pareiškėja MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 3 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 3 d. turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymima, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Pažymima, kad pareiškėja su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusi pareiškėja prašymo nagrinėjimo metu nepateikė nei originalių dokumentų, nei jų kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, taip pat apklausos metu nurodė, kad 2018 ir 2019 metais prieglobsčio prašymus pateikė Šveicarijos ambasadai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę, nebendradarbiavimas su pareigūnais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

10. Migracijos departamentas su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad ji apgyvendinimo vietoje patiria didelius nepatogumus ir išgyvenimus dėl maitinimo paslaugų, medicininių paslaugų ar nugaros ligos yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėja teismui nepateikė jokių dokumentų, kad būdama Lietuvos Respublikoje ji dėl savo sveikatos būklės kreipėsi į medikus, nepateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad apgyvendinimo vietoje pareiškėjai teikiamos maitinimo ar medicininės paslaugos. Pareiškėjos teismui pateikti medicininiai dokumentai nėra išversti į lietuvių kalbą, pagal pateiktus dokumentus, medicininė diagnostika pareiškėjai atlikta tik 2019 metais. Taip pat pažymi, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, nustačius aplinkybes, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6- 11 punktuose, užsieniečiai gali būti apgyvendintas tik pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose.

11. Departamentas taip pat pažymi, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Departamentas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėja nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jos asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Taip pat pažymi, kad pareiškėja neteikė pagalbos (nebendradarbiavo) su pareigūnais nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Apibendrinus išdėstytą informaciją Migracijos departamentas mano, jog departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamo atsakymo kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą atsakymą neteisėtu ar nepagrįstu (b. l. 14-15).

12. Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad užsienietės sulaikymo, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrindai numatyti įstatyme – užsienietė nebendradarbiavo su pareigūnais, nenustatyta jos tapatybė, užsienietės tikslas buvo ne Lietuvos Respublika. Nurodė, kad užsienietė pati paaiškino, kad yra teikusi oficialius prašymus dėl prieglobsčio į Šveicariją, o Lietuvoje prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta. Paaiškino, kad įstatyme nustatytos konkrečios, tinkamai pritaikytos apgyvendinimo vietos, todėl draugės butas nėra tinkamas užsienietei apgyvendinti. Atkreipė dėmesį į pateiktus užsienietės medicininius dokumentus, kurie surašyti ranka, pieštuku, turi daug pribraukymų, su gramatinėmis klaidomis. Vienas iš dokumentų surašytas dar 2019 metais, kitas išduotas jau užsienietei būnant Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad tokiu atveju užsienietei turėjo būti išduoti Lietuvos gydymo įstaigų dokumentai.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

13. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

14. Byloje nustatyta, kad užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31499, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Migracijos departamentui. Migracijos departamento komisija 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 6K-1320 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėja MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 3 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 3 d. turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

15. Pareiškėja savo skunde nurodo, kad dėl specialių poreikių (pareiškėja yra vegetarė bei turi sveikatos problemų), jos gyvenimas centre neigiamai veikia jos psichinę ir fizinę būklę. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat paaiškino, kad negali valgyti mėsos, dėl bendros psichologinės savijautos numetė svorio, iš centro gydytojų negavo reikiamų jai vaistų. Pažymėtina, kad visi teismo posėdžio metu pateikti pareiškėjos paaiškinimai buvo bendrojo pobūdžio, pareiškėja nenurodė su kokiomis konkrečiai sveikatos problemomis susidūrė (teigė, kad visą savaitę labai sirgo, tačiau nieko konkretesnio nenurodė), aiškino, kad turi alergiją, tačiau kokią ir kokie vaistai turi būti išrašomi, nepatikslino. Į bylą pateikti pareiškėjos medicininiai dokumentai nevertintini, kadangi pateikti neišversti į Lietuvių kalbą, tačiau teismas vis tik atkreipia dėmesį, kad vienas iš dokumentų išduotas 2021 m. lapkričio 29 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėja jau buvo Lietuvos Respublikoje, ir nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kaip minėtą dokumentą pareiškėja gavo, kaip gavo, kaip galėjo lankytis gydymo įstaigoje užsienyje, jei tuo metu buvo Lietuvoje.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pareiškėja skunde prašo leisti jai apsigyventi pas Lietuvoje gyvenančią draugę – S. S., kuri turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir kuri dirba (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad minima draugė yra jos brolio draugo žmona, su kuria susipažino atvykusi į Lietuvą. Tokį pareiškėjos ryšį su minima drauge teismas vertina kaip nutolusi. Taip pat minima draugė neturi jokių svertų ar įgaliojimų kontroliuoti pareiškėjos buvimo vietą, todėl manytina, kad draugės laidavimas neužtikrintų pareiškėjos kontrolės ir negarantuos, kad pareiškėjas nepasišalins iš nurodomo būsto.

17. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja teigia, jog anksčiau pareiškėja buvo pateikusi prašymus dėl prieglobsčio Šveicarijos ambasadai. Pareiškėja kalba anglų kalba. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja galėjo pateikti prieglobsčio prašymą ambasadoje, pasienio kontrolės punkte, tačiau pareiškėja pasirinko kitą būdą – nelegaliai vykti į Lietuvos Respubliką.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytą, bei tai, kad užsienietė atvyko į Lietuvą neteisėtai kirsdama sieną, pasiprašė prieglobsčio tik sulaikoma pareigūnų, nėra oficialiais duomenimis nustatyta jos asmenybė, nebendravo su pareigūnais nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, jos pablogėjusi sveikatos būklė nepatvirtinta jokiais įrodymais (išskyrus pačios paaiškinimus), jos glaudaus ryšio su nurodoma drauge nenustatyta, spręstina, kad Migracijos Departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

19. Dėl užsienietes išsakytų pastabų dėl to, kad jos dabartinėje apgyvendinimo vietoje nėra tam tikrų vaistų, kurie jai reikalingi, pasakytina, kad gydytojui nusprendus, kad tokie vaistai reikalingi užsienietei ir išdavus receptą, Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies pagrindu (jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika), užsienietei gali būti leista nuvykti į vaistinę nusipirkti vaistų arba užsienietė gali perduoti receptą draugei ir draugė gali jai nupirkti vaistų. Analogiška situacija yra ir su medicinos pagalba, kuri užsienietei reikalinga ir kurios nėra apgyvendinimo vietoje, dėl jos užsienietei gali būti leista išvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsniu, 140⁸ straipsnio 3, 5 dalimis,

nusprendžia:

netenkinti (duomenys neskelbtini) pilietės S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dariaus Karvelio skundo dėl 2022 m. sausio 27 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S61606 pakeitimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Dmitrij Rancev