Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „B2Kapital“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022-09-06 antstolio J. P. kontoroje gautas pareiškėjos L. K. skundas dėl antstolio J. P. procesinių veiksmų. Pareiškėja skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas iš 2022 m. birželio-liepos mėn. išmokėtų neįgalumo pašalpų; grąžinti nurašytas lėšas į pareiškėjos nurodytą banko sąskaitą; informuoti kokia bendrovė yra apdraudusi antstolio civilinę atsakomybę, nes negrąžinus lėšų bus teikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Skunde nurodė, kad 2022-08-16 į pareiškėjos banko sąskaitą buvo gauta 398,13 Eur netekto darbingumo pensija (invalidumo pašalpa) iš VSDF, kuri paskirta nuo 2022-06-09, tačiau VSDF pervedė lėšas už 2022 m. birželio-liepos mėn. tik 2022 m. rugpjūčio mėn. 2022-08-17 antstolio nurašyta suma sudarė 190,07 Eur, tačiau 77,07 Eur buvo grąžinta, likusi negrąžinta suma yra 113,00 Eur. Pažymėjo, kad pagal CPK 793 straipsnio nuostatas, išieškojimai iš neįgalumo pašalpos yra negalimi. Antstolis atliko neteisėtus veiksmus vykdydamas išieškojimą iš VSDF mokamos pašalpos.

Antstolis J. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/00419 antstolis surašė 2022-05-12 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, t. y. pinigines lėšas, pateksiančias į skolininkės L. K. sąskaitas kredito įstaigose. Swedbank, AB vykdydamas antstolio nurodymą 2022-08-01 į antstolio depozitinę sąskaitą iš skolininkės sąskaitos pervedė 190,07 Eur. VSDF duomenimis, skolininkei yra mokama nuolatinė išmoka 224,50 Eur, į kurį galima nukreipti priverstinį išieškojimą. Per 2022 m. rugpjūčio mėn. VSDF iš viso į areštuotą skolininkės sąskaitą pervedė 389,13 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nuo sumų, neviršijančių minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, galima atskaityti 30 proc. (389,13 EurX 30 proc.= 116,74 Eur). Iš į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos 190,07 Eur sumos 113 Eur suma bus paskirstoma skolų ir vykdymo išlaidų dengimui, o 77,07 Eur suma grąžinta į skolininkės sąskaitą. Šiai dienai iš skolininkės išieškota 113 Eur suma yra saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje. Antstolis pažymėjo, jog vadovaujantis VSDFV duomenimis, skolininkei yra mokama nuolatinė išmoka 224,50 Eur, į kurią galima nukreipti priverstinį išieškojimą. VSDFV skolininkei mokama išmoka nepatenka į CPK 739 straipsnio išvardintas pinigų sumas. L. K. netekto darbingumo pensija paskirta vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, bet ne pagal Šalpos pensijų įstatymą, todėl išieškojimo nukreipimas į skolininkės gaunamas pinigines lėšas, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui, yra leistinas vadovaujantis CPK 737 straipsniu ir negali būti laikomas neteisėtu. Pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas.

Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/19/00027, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-07-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-8161-980/2017 dėl 45,77 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojo AB „Klaipėdos vanduo“ naudai, bei vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00419 pradėtą pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2015-03-12 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-1243 dėl 139611,74 CHF, 281,35 Eur ir 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojo SIA „B2Kapital“ (pradinis kreditorius Luminor Bank AB (buvęs – Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) naudai.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0172/19/00027 ir Nr. 0172/15/00419 matyti, jog visi vykdymo veiksmai šiuo metu atliekami vienoje vykdomoje byloje – Nr. 0172/15/00419.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas patvirtina, kad šiuo sprendimu nuspręsta L. K. skirti 224,50 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2022-06-09 iki 2023-006-08 (v. b. Nr. 0172/15/00419 2 t., b.l. 176).

2022-08-19 patvarkymu Nr. S-22-172-42794 antstolis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė reikalavimą išskaičiuoti kiekvieną mėnesį iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos 50 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, o išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0172/15/00419 2 t. 152 lapas).

Iš skolininkės L. K. sąskaitos išrašo matyti, kad VSDF 2022-08-16 skolininkei pervedė 389,13 Eur netekto darbingumo pensijos (v. b. Nr. 0172/15/00419 2 t., b.l. 162). Iš skolininkės sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą 2022-08-17 buvo pervesta 190,07 Eur (v. b. Nr. 0172/15/00419 2 t., b.l. 186).

Antstolio 2022-08-19 lėšų paskirstymo patvarkymu iš skolininkės išieškota 77,07 Eur suma grąžinta skolininkei (v. b. Nr. 0172/15/00419 2 t., b.l. 150).

Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, iš skolininkės gautos neįgalumo pensijos buvo nurašyta 30 proc., kas sudaro 113 Eur, kuriuos skolininkė prašo antstolio grąžinti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 2 dalies, numatančios priverstinio vykdymo priemonių sąrašą, 1 punkte nurodyta, kad viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. CPK 733–743 straipsniai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka ir pensijos, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (CPK 737 straipsnio 7 punktas). Tuo tarpu pensijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, patenka tarp pinigų sumų, iš kurių išieškojimą imperatyviai draudžia įstatymas (CPK 739 straipsnio 6 dalis).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį, valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 5 straipsnyje yra numatytos šios socialinio draudimo pensijų rūšys: 1) senatvės; 2) netekto darbingumo; 3) našlių; 4) našlaičių. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 3 straipsnyje yra išskiriamos šios šalpos pensijų rūšys: 1) šalpos neįgalumo pensijos; 2) šalpos senatvės pensijos; 3) šalpos našlaičių pensijos. Taigi, pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą yra mokama „netekto darbingumo“, o pagal Šalpos pensijų įstatymą – „šalpos neįgalumo“ pensijos išmoka.

Vykdomojoje byloje esanti L. K. neįgaliojo pažymėjimo kopija patvirtina, kad jai iki 2023-06-08 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (v. b. Nr. 0172/15/00419 2 t. 192 lapas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo pareiškėjai L. K., vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo mokėjimo nuostatais, paskirta 224,50 Eur dydžio netekto darbingumo pensija nuo 2022-06-09 iki 2023-06-08 (v. b. Nr. 0172/15/00419 2 t. 191 lapas). Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad L. K. gauna ne šalpos neįgalumo pensiją, bet netekto darbingumą pensiją, kurios skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas darbingumo lygis ir kuris turi šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą netekto darbingumo pensijai gauti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 737 straipsnio 7 punktą, pensijos, išskyrus gaunamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, prilyginamos darbo užmokesčiui. Todėl sutiktina su antstoliu, kad išieškojimas iš pareiškėjai mokamos netekto darbingumo pensijos yra galimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad išieškojimas iš L. K. gaunamos netekto darbingumo pensijos yra galimas (CPK 737 straipsnio 7 punktas).

Pažymėtina, jog CPK yra įtvirtinti tam tikri ribojimai išskaitų dydžiui. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos – pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Antstolis 2022-08-19 patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-172-42794 nurodė vykdyti išieškojimą išskaičiuojant kiekvieną mėnesį iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos 50 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi, antstolio surašytas patvarkymas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo antstolio patvarkymo, taip pat nėra pagrindo skolininkei grąžinti 30 proc. išskaičiuotos neįgalumo pensijos (113 Eur).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, jog antstolio atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundas netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Pažymėtina, kad pareiškėjos reikalavimas informuoti, kokia bendrovė yra apdraudusi antstolio civilinę atsakomybę nėra priskirtinas teismo kompetencijai, kadangi teismas tokių duomenų neturi, skolininkė dėl šios informacijos turėtų kreiptis į patį antstolį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. K. skundo dėl antstolio J. P. veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0172/19/00027 ir Nr. 0172/15/00419 grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.