- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- 1-92-581/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59914-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Kaltinamasis
- N. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ten pat, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji N. J. 2016 m. gruodžio 25 d. apie 20.40 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, durdama vieną kartą peiliu sutuoktiniui R. J. į pilvą, tuo padarė jam durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą su kepenų sužalojimu, taip veikdamas tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinio R. J. sveikatą.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji N. J. prisipažino iš dalies. Pripažino, jog peiliu sužalojo savo sutuoktinį, tačiau tvirtino, kad nepastebėjo kaip įdūrė, tai padarė netyčia. Kaltinamoji parodė, kad įvykio dieną kartu su R. J. išgėrė 7,5 laipsnių stiprumo vieną ar pusantro dviejų litrų talpos butelius alaus. Ji gyvenamajame kambaryje lupo bulves, turėjo peilį. Pradėjo pykti dėl paslėpto alaus. Susistumdė tarpduryje, R. J. ją pastūmė, sudavė kumščiu į krūtinę. Peilis, kurio geležtė apie 10 cm ilgio, buvo ant stalo, kuris stovėjo prie pat durų. Ji dešine ranka paėmė nuo stalo peilį. Nežino, nepastebėjo kaip įdūrė, buvo labai susinervinusi. R. J. sukniubo ant lovos. Pradėjo rėkti. Atbėgo vaikas. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. Konfliktas kilo be aiškios priežasties, dėl išgerto alkoholio, blaivūs nebūtų pykęsi. Labai gailisi dėl savo veiksmų, žada nevartoti alkoholio, keisti gyvenimo būdą.
Iš 2017 m. vasario 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog N. J. paaiškino ir parodė vietą kambaryje, kur kilo konfliktas su vyru. Paaiškino, kad tiksliai nepamena, ar peilis buvo jos rankoje, ar padėtas ant stalo šalia durų. Parodė stalą, ant kurio galėjo būti peilis. Naudojant manekeną – lėlę, parodė, kad R. J. stovėjo tarpduryje, o ji stovėjo priešais jį, virtuvėje. Po to paaiškino ir parodė, kaip galėjo paimti peilį nuo stalo, esančio šalia tarpdurio, ir dūrti vyrui į pilvo sritį. Kaip konkrečiai dūrė, neprisiminė. Parodė, kur suklupęs vyras atsisėdo, tada ji bėgo atnešti rankšluostį, padavė vaikui telefoną, pati išbėgo į kiemą, nualpo, vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. (2 t., b. l. 1-7)
N. R. J. parodė, kad kaltinamoji - jo žmona. Mano, kad jam nebuvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, nes po dviejų parų išbūtų ligoninėje jį iš ligoninės išleido, daktarai sakė, kad žaizda nerimta. Įvykio dieną namie vartojo alkoholį. Po vakarienės įvyko konfliktas dėl alaus, nes žmona paslėpė alų. Žmona lupo bulves. Neprisimena, ar žmoną pastūmė, bet jis buvo neblaivus ir jis žodžiais išprovokavo konfliktą. Stovėjo vienas prieš kitą, jis (R. J.) buvo tarpduryje, o N. J. metro atstumu nuo jo, prie stalo. Pajuto smūgį tiesiai į pilvą - ar tai ji bedė peiliu, ar pats užgriuvo ant peilio, nepamena. Anksčiau yra mušęs žmoną. Šiuo metu gyvena kartu, alkoholio negeria. Sveikata gera, pas daktarus nevaikšto, gydytis sužalojimo nereikia. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Įvykio metu buvo vaikai P., M., nepilnamečiai vaikai. M. paties įvykio nematė. Prašo N. J. neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Jei žmona būtų buvusi blaivi, toks įvykis nebūtų atsitikęs. Šitas įvykis pakeitė jų gyvenimą, pradėjo daugiau vienas kitą gerbti, suprato, kad alkoholį vartoti yra blogai, suprato, kad gali gyventi kitaip.
Iš 2017 m. vasario 23 d. nukentėjusiojo R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name. Nukentėjusysis parodė vietą, kur jis stovėjo prieš pat sužalojimą, t. y. stovėjo netoli tarpdurio (tarp jo su sutuoktinės kambario ir virtuvės), paaiškino, kad sutuoktinė stovėjo priešais jį, virtuvėje. Parodė, kaip sutuoktinė nuo stalo paėmė ten buvusį peilį ir teigė, jog „neatlaikius nervams“ ji su tuo peiliu dūrė jam į pilvą. Paaiškino, kad nežino, kur po to atsidūrė peilis, jis pats nugriuvo tarpduryje, o po to atsigulė ant lovos (1 t., b. l. 65-70 l.)
Liudytoja P. J. parodė, kad buvo namie, barniai tarp tėvų tęsėsi 2-3 valandas, jie konfliktavo žodžiu, gėrė alų, staiga išgirdo, kad tėtė surėkė, pamatė jį gulintį tarpduryje ant žemės, iškvietė medikus. Mama stovėjo netoli tėtės. Peilis buvo mamos rankoje, peilis nebuvo kruvinas. Jis peilį iš mamos išmušė ir metė į sieną. Mama buvo išsigandusi, drebėjo. Tą vakarą mama su tėte konfliktavo. Labiausiai rėkė tėtė. Anksčiau tėtė neblaivus, puldavo, mama juos užstodavo. Tėtė provokuodavo mamą. Tėtė girtas nesikontroliuoja. Gyvena su tėvais, kartu gyvena ir M., M., S. Pragyvena iš atsitiktinių darbų, turi ūkį, padeda mamai, kuri jais rūpinasi. Po šio įvykio tėvai nebegeria alkoholio, susitaikė, vienas kitam padeda. Anksčiau mama nėra grasinusi tėvui. Toks atvejis su peiliu pirmas.
Iš 2017 m. kovo 28 d. P. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog P. J. paaiškino ir parodė, kur tėvai vartojo alkoholį; kur stovėjo motina N. J., kai iš jos paėmė peilį (ji stovėjo priešais tėvą virtuvėje, šalia stalo); parodė, kur jis nusviedė peilį, kurį vėliau paėmė pareigūnai. (1 t., 87-93 l.).
Liudytoja M. J. parodė, jog įvykio dieną atvažiavo namo, pamatė lovoje gulintį sužalotą tėvą, buvo atvykę medikai, kuriuos iškvietė P., atvyko policija. Suprato, kad tėtę perdūrė mama. Mama sakė, kad netyčia tai padarė. Tėvas sakė, kad mama jį netyčia perdūrė. Dabar po įvykio tarp tėvų santykiai pasikeitė, jie nebegeria, susitaikė, gyvena gražiai. Anksčiau gerdavo, tėtis konfliktuodavo su mama, provokuodavo ją, bet mama niekada su peiliu prieš jį nešokdavo, negrasindavo jam. Jei jie tada būtų buvę blaivūs, taip nebūtų įvykę. Gyvena pas tėvus, padeda tėvams ūkyje, tėvai juo rūpinasi.
Iš Policijoje registruojamų įvykių registro duomenų, 2017 m. kovo 1 d. Bendrojo pagalbos centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 20 d. garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2016-12-25 20:47 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) per įvykusį konfliktą 50 metų vyras - R. J. sužalotas peiliu, kraujuoja. P. J., tel. (duomenys neskelbtini) t., b. l. 23-27, 43-47).
Iš 2016 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas medinis, vieno aukšto namas. Į vidų patenkama pro medines duris iš kiemo pusės. Virtuvėje prie vakarinės sienos yra medinis stalas, uždengtas medžiagine staltiese. Už stalo yra fotelis, uždengtas žalios spalvos užklotu. Už fotelio ant grindų numestas peilis su medine, rudos spalvos rankena. Prieš stalą, vakarinėje pusėje yra medinės durys. Pro minėtas duris patenkama į miegamąjį. Prie rytinės sienos yra viengulė lova, ant kurios sudėtos pagalvės. Prie lovos yra medžiaginis kilimas, ant kurio matyti kraujo dėmės. Prie šiaurinės sienos yra ištiesta sofa, uždengta oranžinės spalvos paklote, ant jos numestos dvi pagalvės. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, paimtas peilis su ruda medine rankena. (1 t., b. l. 28-34).
Iš 2017 m. balandžio 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2016-12-25 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas peilis su medine, rudos spalvos rankena. Bendras peilio ilgis - 216 mm. Geležtė pagaminta iš pilkos spalvos metalo, vienašmenė, jos ilgis - 105 mm, plotis – 20 mm, storis – 1,5 mm. Rankeną sudaro dvi medinės kriaunos, pritvirtintos trijų kniedžių pagalba. Rankenos ilgis - 111 mm, plotis 23 mm, storis – 18 mm. Ant geležtės yra užrašas „CUTLERY“, „STANLESS STEAL“. Paimta po ėminį nuo peilio rankenos ir nuo peilio geležtės. Peilis yra virtuvinis, pagamintas gamykliniu būdu, prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas (1 t., b. l. 35-38).
Iš alkoholio kiekio matuoklio „Alkotest 7510“ panaudojimo registracijos žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matavimo prietaiso naudojimo ir atliktų matavimų išklotinių registracijos žurnalo matyti, kad 2016-12-25 21:19:45 val. N. J. nustatytas 2,39 % promilės girtumas (1 t., b. l. 49-55).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad R. J. padaryta durtinė – pjautinė kiauryminė pilvo žaizda su kepenų sužalojimu, padaryta vieno smūgio aštriu duriančiai – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-12-25. R. J. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės – pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su kepenų sužalojimu, jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. (1 t., b. l. 129 ).
Iš medicininių dokumentų kopijų matyti, kad nukentėjusysis R. J. 2016-12-25 21.12 val. pristatytas į VšĮ Biržų ligoninę, ligos istorijoje yra įrašas, kad „vyras sužalotas peiliu į pilvą buitinio konflikto metu. Priekinėje pilvo sienoje stebima pailga 10-12 cm žaizda... gydymui išvežamas į RPL“. Chirurginio paciento apžiūros protokole grafoje „Anamnezė“ nurodyta, kad „šiandien peiliu sužalojo žmona“, „namuose sužalojo peiliu žmona, ligonis neblaivus, gėręs alaus....iš burnos alkoholio kvapas“ (1 t., b. l. 110, 121-122).
Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį, matyti, jog N. J. sutuoktinis yra R. J., gim. (duomenys neskelbtini); N. J. turi 6 vaikus (1 t., b. l. 150).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinę tarpusavyje, konstatuoja:
Kaltinamoji N. J. ir esmės viso proceso metu pripažino, jog nukentėjusįjį R. J. sužalojo peiliu, tačiau atliktų veiksmų nekonkretizavo ir tvirtino, jog sutuoktinio sužaloti nenorėjo. Pačios pirmosios apklausos metu nurodė, jog vyras ją pastūmė, ji susvirduliavo ir kliudė vyro pilvą rankoje laikytu peiliu (1 t., b. l. 187). Analogiškai teigė ir 2017-02-23 apklausos metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 190-192, 2 t., b. l. 1-7). Teismo posėdžio metu kaltinamoji N. J. taip pat teigė, jog nukentėjusįjį sužalojo ji, tačiau tai padarė netyčia (2 t., b. l. 69). Teismas, vertindamas N. J. parodymus, jais remiasi tiek, kiek jie atitinka surinktų įrodymų visumą. Tai, jog kaltinamoji N. J. atliko kaltinime nurodytus veiksmus patvirtina surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiojo R. J., liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, kiti tyrimo veiksmų protokolai. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs, švelnindamas kaltinamosios padėtį, teigė, kad neprisimena, ar kaltinamoji dūrė peiliu, ar jis pats ant peilio užgriuvo (2 t., b. l. 70), tačiau bylos įrodymų visetas leidžia tvirtinti, jog kaltinamoji tyčia sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam. Kaltinamosios veiksmai – peilio paėmimas, smūgiavimas nukentėjusiajam - patvirtina, kad smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas tyčia. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad peiliu nukentėjusiajam dūrė nesitaikydama ir tai leidžia teigti, kad N. J. veikė neapibrėžta tyčia ir atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad N. J. turėjo tiesioginę tyčią sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Jei kaltinamoji būtų norėjusi, būtų galėjusi suduoti daugiau smūgių peiliu, tačiau sudavė tik vieną smūgį. Tačiau suduodama smūgį peiliu, kurio geležtė105 mm ilgio, plotis – 20 mm, į pilvo sritį nukentėjusiajam, N. J. suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamosios N. J. kaltė dėl sunkaus kūno sužalojimo pasireiškė netiesioginės tyčios forma.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad N. J. sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam savo šeimos nariui R. J. padarė savo tyčiniais veiksmais, t. y. durdamas peiliu vieną kartą R. J. į pilvo sritį ir jos veika atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Nukentėjęs R. J. civilinio ieškinio nereiškė.
Civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa - baudžiamojoje byloje pareiškė 883,87 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį (1 t., b. l.138-139). Byloje nustatyta, kad kaltinamoji N. J. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. J. atžvilgiu ir tokiu būdu jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo R. J. buvo gydytas VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų. Iš byloje pateiktų duomenų (1 t., b. l. 141-142) matyti, kad dėl R. J. patirto sužalojimo gydymo Panevėžio teritorinė ligonių kasa sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai 883,87 eurų. Panevėžio teritorinės ligonių kasos 883,87 eurų pareikštas civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, kadangi žala padaryta neteisėta kaltinamosios N. J. veika.
Kaltinamosios N. J. atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis.
Kaltinamosios N. J. atsakomybę sunkina tai, jog ji nusikalto, apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies reikalavimais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, išvardintos 54 straipsnio 2 dalyje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal galiojančią teisminę praktiką pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama tada, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).
Teismas atsižvelgia į tai, jog N. J. padarė labai sunkų nusikaltimą – ji sunkiai sužalojo savo šeimos narį. Už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Nagrinėjamu atveju N. J. nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės nėra ilgalaikės – R. J. stacionare gydytas nuo 2016-12-25 iki 2016-12-28, vėlesnio gydymo jam neprireikė. Tai rodo mažesnį veikos pavojingumą, be to, pats nukentėjusysis buvo aktyvus nusikalstamos veikos padaryme, t. y. būdamas neblaivus, kėlė konfliktą ir konfliktavo su neblaivia kaltinamąja. Šiuo konkrečiu N. J. nusikaltimu nebuvo padaryta tokio dydžio žala įstatymo saugomoms vertybėms, kokia paprastai padaroma sunkiai sutrikdant sveikatą ir tai laikytina išimtinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, labai svarbus ir kaltinamosios asmenybės įvertinimas. Iš esmės N. J. asmenybė yra charakterizuojama patenkinamai - anksčiau neteista (1 t., b. l. 153), nors bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 154-159), psichikos sveikatos centre neregistruota, skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 tomas, b. l. 177). Kaltinamoji po įvykdyto nusikaltimo nebuvo abejinga nukentėjusiojo atžvilgiu, prašė sūnaus iškviesti pagalbą, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, žada keisti gyvenimo būdą – nevartoti alkoholio, pripažįsta, jog alkoholis buvo pagrindinė šio nusikaltimo priežastis. Šiuo metu kaltinamoji yra bedarbė (1 t., b. l. 151-152), nurodė, jog verčiasi iš atsitiktinių darbų, augina gyvulius, turi 3 ha žemės. Kaltinamoji su nukentėjusiuoju turi šešis vaikus, šiuo metu tik sūnus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, o dukra S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ką tik sulaukė pilnametystės, tačiau kartu su šeima gyvena keturi Jackūnų vaikai. Nors šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, tačiau (duomenys neskelbtini) seniūnė pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog N. J. gyvena ūkiškai, pagal galimybes stengiasi rūpintis vaikais, gerinti šeimos socialinę padėtį (1 t., b. l. 165). Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog kaltinamosios požiūris į įstatymus ir tvarką yra teigiamas, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neturi, jos nusikalstamo elgesio rizika yra žema – tik 16 balų, alkoholio nevartojimas sumažintų riziką pakartotinai nusikalsti, skatintų daugiau dėmesio skirti vaikų auklėjimui ir priežiūrai, o dalyvavimas elgesio pataisos programoje ugdytų kritinį mąstymą bei padėtų pasirinkti tinkamus elgesio modelius, skatintų atsakomybę už savo veiksmus (1 t., b. l. 60-62). Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės turi reikšmės vertinant N. J. asmenybę.
Nors kaltinamoji N. J. tvirtino, kad veikos padarymo aplinkybių detaliai neprisimena ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duodama parodymus bandė švelninti savo padėtį, teigdama, jog gal pats nukentėjusysis užgriuvo ant peilio, tačiau neneigė sužalojusi savo vyrą ir akivaizdu, jog iš tiesų labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajai nereiškia, prašo jai neskirti laisvės atėmimo bausmės, nori kartu su kaltinamąja gyventi toliau ir prisidėti prie šeimos, visų vaikų gerovės. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai P. J. ir M. J. nurodė, jog motina rūpinasi šeima, prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamoji N. J. anksčiau nėra teista, kaip jau buvo minėta, jos nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl visos paminėtos aplinkybės leidžia manyti, kad N. J. padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis. Be to, kaltinamoji ir nukentėjusysis kartu gyvena su keturiais vaikais, iš kurių vienas yra nepilnametis, dar du sūnus palaiko ryšį su šeima, iš to galima spręsti, kad kaltinamosios turimi socialiniai ryšiai yra glaudūs. Visas jau aptartas aplinkybes teismas vertina išimtinėmis ir daro išvadą, kad N. J. paskyrus net ir minimalią BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tai prieštarautų teisingumo principui ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant N. J. švelnesnę negu BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę.
Skiriant N. J. bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas vis dėlto atsižvelgia ir į tai, kad ji padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato labai griežtą ir tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Todėl ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, N. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas maksimaliam terminui – 2 metams (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant ją per 1 metus nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas, 7 dalis). Pagal šios bylos aplinkybes, kaltinamoji vartojo alkoholinius gėrimus, kas turėjo įtakos sutuoktinių konfliktiškiems santykiams, todėl N. J. taip pat įpareigotina per laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų, kas galėtų turėti teigiamą įtaką jos elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis). Darydamas šią išvadą, teismas dar kartą atsižvelgia į jau aptartas bylos aplinkybes ir konstatuoja, jog būtent tokios trukmės bausmė, teismo nuomone, būtų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, N. J. asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajai padarys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
N. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti ją laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant ją
šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitokių psichiką veikiančių medžiagų, jeigu jos nėra paskirtos gydytojo.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti jos laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d. (2 paras), vieną sulaikymo parą prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.
Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 883,87 Eur civilinį ieškinį ir priteisti iš Nidos J. P. teritorinei ligonių kasai 883,87 Eur.
Daiktinius įrodymus – voką su peiliu ir biologiniu ėminiu nuo peilio geležtės ir peilio kriaunų pagal kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.