- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-17
- Bylos Nr.
- 1-187-836/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13614-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), romas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), deklr. gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2006-11-30 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 178 str. 3 d. 3 m. laisvės atėmimu, bausmę atlikęs;
2) 2011-03-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimu, bausmę atlikęs;
3) 2016-02-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėn. (šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, bei per 3 (tris) pirmus mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-03-17 iki 2014-03-18 kaip atliktas dvi laisvės apribojimo dienas. 2016-02-01 nuosprendis atliekamas nuo 2016-03-01, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. M. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. kovo 22 d. apie 14 val. viešojoje vietoje- bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė kumščiu A. S. 5 smūgius į veidą, 8 smūgius į šonus bei pilvą, padarydamas paviršinius odos nubrozdinimus, minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje, viršugalvyje, kairiame smilkinyje, kairio antakio srityje, nosyje, abiejuose lūpose ir muštinę žaizdelę viršutinėje lūpos gleivinėje, apatinio žandikaulio pirmo danties kairėje panirimą, minkštųjų audinių sumušimą dešinėje veido pusėje bei odos nubrozdinimą dešinės plaštakos IV piršto srityje, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, bei padarydamas A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2016-03-22 d. apie 14 val. jis, neblaivus (buvo išgėręs alaus) ėjo pas kaimyną P. B., prie B. durų, koridoriuje išgirdo triukšmą. P. B. ginčijosi su A. S. dėl dienos metu rakinamų koridoriaus durų. P. B., pasakojo, kad kaimynas S. rakina bendro naudojimo koridoriaus duris dienos metu. Nuėjo aiškintis. Pabeldė į A. S. duris, jos atsidarė, jis besimosikuodamas sudavė nukentėjusiajam per šonus. P. B. juos skyrė, o kaimynė šaukė. Suduotų smūgių nepamena, bet galėjo A. S. suduoti kumščiu 5 smūgius į veidą, 8 smūgius į šonus bei pilvą. Mano, kas pasielgė blogai, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Sutinka su nukentėjusiojo pareikštu 500 eurų civiliniu ieškiniu.
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjo neturintis kaltinamasis (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti: 2016-03-22 protokolas-pareiškimas, kuriame nukentėjusysis A. S. nurodė, kad 2016 m. kovo 22 d. apie 14 val. antro aukšto koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), jį sumušė romų tautybės jaunuolis (b. l. 5-8); Įvykio vietos apžiūros protokolas- apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, antro aukšto koridoriuje. Tarp 3 ir 4 butų durų ant grindinio matosi gausiai pribėgusio skysčio, panašaus į kraują (b. l. 9-13). Nukentėjusiojo A. S. apklausos protokolai, kur jis parodė, kad 2016-03-22 apie 14 val. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo beldimą į duris. Atidaręs duris, pamatė stovintį romų tautybės jaunuolį, kurį pažįsta iš matymo. Tas jaunuolis pasikvietė jį į koridorių. Išėjęs pamatė stovintį P. B., kuris priekaištavo dėl daromos tvarkos name. Romų tautybės jaunuolis jam sudavė kumščiu į veidą 5 kartus, po to sudavė į abu šonus ir į pilvą kumščiu 8 smūgius. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Smūgių sudavimo metu juto tik skausmą (b. l. 16-18, 22); TMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G776/2016(02) nurodyta, kad A. S. paviršiniai odos nubrozdinimai, minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje, viršugalvyje, kairiame smilkinyje, kairio antakio srityje, nosyje, abiejose lūpose ir muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, apatinio žandikaulio pirmo danties kairėje panirimas, minkštųjų audinių sumušimas dešinėje veido pusėje bei odos nubrozdinimas dešinės plaštakos IV piršto srityje padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis. Konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais smūgiais (trauminiais poveikiais). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (b. l. 29-30); liudytojos G. Č. apklausos protokolu kur ji parodė, kad 2016 m. kovo 22 d. apie 14 val. būdama savo bute išgirdo laiptinėje triukšmą, pamatė, kad koridoriuje netoli jos buto durų ant grindų guli ant nugaros A. S., šalia stovėjo kaimynas P. B., o prie S. pasilenkęs A. M. trankė kumščiais A. S. į veidą. Kaip suprato, konfliktas tarp vyrų įvyko dėl rakinamų koridoriaus durų (b. l. 41-43); 2016-03-22 15:23 val. asmens blaivumo teste užfiksuota, kad A. M. nustatytas 1,04 promilių girtumas (b. l. 45); 2016-05-19 prokuroro N. Gružausko nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13614-16 įtariamojo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, šiam asmeniui nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 46-47); liudytojo P. B. apklausos protokolu kur jis parodė, kad 2016-03-22 apie 14 val. pas jį atėjo A. M., kuriam pasakė, kad kaimynas A. S. rakina dienos metu koridoriaus duris, o jis neturi raktų, negali niekur išeiti. T. A. pasakė, kad reikia dėl to su kaimynu pasikalbėti. Jokio tikslo sumušti S. nebuvo ir to neprašė. Abiem būnant bendro naudojimo koridoriuje, A. M. pabeldė į S. duris, S. atidarė duris ir A. M. pradėjo aiškinti dėl rakinamų durų. Jie abu susiginčijo, A. M. pradėjo mušti S., tada puolė juos skirti, tai yra atitraukinėjo kaimyną A. S. nuo A. M.. Nepavykus juos išskirti, paėjo į šoną. O A. M. sudavė S. į veidą, tikrai ne vieną kartą, mušė kumščiais, kur pataikė, į kurias kūno vietas ir kiek kartų sudavė, nematė, nes koridoriuje buvo prieblanda. Kaimynas S. buvo neblaivus. Tyčia S. už rankų nelaikė, tik bandė juos atskirti (b. l. 49-50);
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis, akivaizdžiai, viešoje vietoje, bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), t.y. viešoji vieta, kurioje lankosi žmonės, demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-2-670/2002; Nr. 2K-249/2009). Kaltinamasis elgėsi įžūliai - nesant jokio teisėto pagrindo, be jokios priežasties, prikibo prie nukentėjusiojo A. S., naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusysis konflikto neprovokavo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, taigi tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio asmeninio konflikto. Kaltinamasis A. M. tyčia įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia sudavė kumščiu A. S. ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą, 8 smūgius į šonus bei pilvą, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Kaltinamasis veikė aiškiai negerbdamas žmonių ir visuomenės, akivaizdžiai niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, savo veiksmais - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d.
Dėl civilinio ieškinio.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Nukentėjusysis A. S. prašo priteisti jam 500 eurų neturinės žalos atlyginimo, nurodė, jog buvo padaryti jam sužalojimai, išmušti keturi dantys, praskelta lūpa, sukeltas fizinis skausmas, vartojo vaistus nuo skausmo, jautėsi pažemintas, įskaudintas.
Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio pareiškė, kad jis civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo pripažįsta visiškai, sutinka atlyginti nukentėjusiajam 500 eurų neturtinę žalą. Teismui nustačius, kad A. S. dėl kaltinamojo A. M. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, spręstina, jog jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas yra nustatytas specialisto išvada, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. LR AT kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas tyčiniais veiksmais, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nukentėjusysis gali tęsti jam įprastą gyvenimo būdą. Nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis nedirba, turto neturi. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra darbingas, uždarbiauja ir gauna pajamas. Todėl, teismo nuomone, jo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad LR CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai Lietuvos teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šio pobūdžio bylose dėl fizinio skausmo sukėlimo, nukentėjusiajam A. S. neturtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl neturtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus. Jis teistas 3 kartus, administracine tvarka baustas (b. l. 114-129), nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nuo 2014-05-26 yra VšĮ Kėdainių PSPC priklausomybės ligų priežiūros grupėje, VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neįrašytas (b. l. 132, 134). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tikslinga jam skirti bausmę- laisvės apribojimą. Teismas mano, jog kaltinamajam atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra pagrindo už padarytą nusikaltimą skirti maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti. Baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, A. M. prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2016-02-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, dalinio sudėjimo būdu.
Kardomoji priemonė. Kardomąją priemonę kaltinamajam– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį - laisvės apribojimu dvejiems (2) metams, įpareigojant jį: nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose (jei tai nesusiję su darbu), per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta bausmė laisvės apribojimas vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose (jei tai nesusiję su darbu), per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2016-02-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant A. M.: 1) nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose (jei tai nesusiję su darbu), 2) per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; 3) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti, kad A. M. per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.
Į bausmės laiką įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-03-22 iki 2016-03-23.
A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. S., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), 500,00 eurų (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, A. S. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.