Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. E. (A. V. E.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. V. E. (A. V. E.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Afrikos Respublikoje 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. NEV87 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Pietų Afrikos Respublikoje suteikti nacionalinę daugkartinę (D) vizą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017 m. rudenį buvo priimtas studijuoti Viniaus universitete Ekonomikos finansų fakultete pagal antros pakopos studijų programą, ir pažymi, kad turi aiškų, apibrėžtą atvykimo į šalį tikslą, t. y. studijuoti Vilniaus universitete. Pareiškėjas pažymi, kad iš Vilniaus universiteto gavo patvirtinamąjį raštą, kad universitetas sutinka suteikti pareiškėjui bendrabutį, adresu: Saulėtekio alėja 39, Vilnius, ir patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo už pirmuosius studijų metus. Pareiškėjas taip pat prideda dokumentus, patvirtinančius sumokėtą mokestį už studijas ir mano, kad šie duomenys patvirtina jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas.

Skunde pareiškėjas teigia, kad pridėjo pragyvenimo lėšas Lietuvoje patvirtinančius dokumentus, ir mano, kad išleidžiant per vieną mėnesį 190 Eur, jų turėtų pakakti ir lieka 380 Eur grįžimui atgal į savo šalį. Pareiškėjas pažymi, kad taip pat turi sveikatos draudimą, ir prideda tai patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjas skunde papildomai nurodo, kad jo šeima yra finansiškai stabili, atsakinga ir rūpinasi jo gerove, todėl nori pareiškėjui suteikti gerą išsilavinimą. Pareiškėjas teigia, kad savo šalyje turi darbą ir siekia tobulinti žinias bei kelti kvalifikaciją ir grįžti į Nigeriją tęsti karjeros.

Pareiškėjas, atsižvelgęs į skunde išdėstytus argumentus, prašo skundą patenkinti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir mano, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas ir neatskleidžia visų bylos faktinių aplinkybių.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad po pokalbio ambasadoje tarp pareiškėjo ir konsulo buvo įvertinta tai, kad pareiškėjo lėktuvo bilieto rezervacija yra atšaukta, sveikatos draudimą apmokėjo, skirtingai, nei teigia pareiškėjas, ne jis pats, o trečiasis asmuo, gyvenantis Italijoje, Perudža mieste, kuriame reziduoja afrikiečių bendruomenės kapelionas, taip pat tai, kad nepavyko susisiekti su pareiškėjo nurodyta darboviete ir įsitikinti dėl jo turimos darbo vietos, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad per paskutinius 3 mėnesius iki kreipimosi dėl vizos gavimo būtų gavęs pajamų iš darbovietės, ir nurodė, kaip ketina integruotis gyvenamosios vietos šalyje, nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.

Atsakovė pažymi, kad Pietų Afrikos Respublikoje esančios ambasados konsulas įvertino tiek per vykdytą interviu pateiktus pareiškėjo paaiškinimus, tiek pateiktus dokumentus ir nustatė, kad pareiškėjo pateikta informacija yra prieštaringa ir nepatikima, o tikslas yra ne studijos Lietuvos Respublikoje, o nelegali migracija.

Atsakovė mano, kad Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis apie pareiškėją ir pagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl vizos suteikimo, nes kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir buvimo sąlygų. Atsižvelgus į tai, atsakovė prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Afrikos Respublikoje 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. NEV87, kuriuo buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Pietų Afrikos Respublikoje su prašymu Nr. 81-30731402 išduoti nacionalinę vizą (b. l. 155–158) ir papildomai pateikė lėktuvo bilieto rezervaciją patvirtinantį dokumentą, asmeninės banko sąskaitos išrašus (b. l. 101–132), Vilniaus universiteto 2017 m. liepos 3 d. laišką dėl priėmimo į studijas (b. l. 96–97), kuriuo patvirtinama, jog pareiškėjas priimtas į finansų magistrantūros studijų programos dieninį skyrių, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 26 d., Vilniaus universiteto 2017 m. liepos 12 d. tarpininkavimo raštą Nr. (3.1)15500-S-173/7 (b. l. 95), kuriuo patvirtinama, kad pareiškėjas sumokėjo už studijas, o universitetas įsipareigoja suteikti pareiškėjui gyvenamąją vietą ir padengti grįžimo į Nigeriją išlaidas, bei sveikatos draudimo liudijimo kopiją (b. l. 133–136).

Lietuvos Respublikos ambasada Pietų Afrikos Respublikoje, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, priėmė skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. NEV87 (b. l. 94) ir nurodė, kad pareiškėjas pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – Įstatymas) 19 straipsnį, negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų bei nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Konsulas ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis tuo, kad pareiškėjo užsakyto lėktuvo rezervacija 2017 m. rugpjūčio 23 d. buvo atšaukta, nepavyko susisiekti su pareiškėjo deklaruojamos darbovietės Nigerijoje atstovais ir įsitikinti, kad pareiškėjas turi darbo vietą, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad per 3 mėnesius iki kreipimosi dėl vizos gavimo būtų gavęs pajamų iš darbovietės ir duomenų apie integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje, t. y. jokių leistinų ir patikimų duomenų apie ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe Nigerija (yra nevedęs, neturi vaikų, neturi nekilnojamojo turto, pateikti duomenys apie darbovietę nepatikimi). Atsakovė taip pat pažymėjo, kad sveikatos draudimą apmokėjo ne pareiškėjas, o trečiasis asmuo S. C. O. (S. C. O.), gyvenantis Italijoje, Perudžos mieste, ir nustatė, kad tokiu vardu ir pavarde Perudža mieste reziduoja afrikiečių bendruomenės kapelionas.

Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti studijų Lietuvos Respublikoje tikslą, pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad už studijas Vilniaus universitetui buvo sumokėta 3 400 Eur (b. l. 100). Teismas pažymi, kad už studijas sumokėjo Okwor Stephen Chinedu, gyvenantis Perudžos mieste.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsniu, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti.

Įvertinus skundžiamą sprendimą, matyti, kad pareiškėjui viza neišduota dėl to, kad: 1) užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį bei atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.

Europos Komisija 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtino Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarkos vadovą, kuriame nurodyta, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybių narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas ir kt.), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Teismas pažymi, kad Europos Komisijos sprendimu patvirtinta tvarka laikytina gairėmis, padedančiomis ambasadoje dirbantiems konsulams priimti sprendimą dėl vizų suteikimo.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, tačiau teismas su šiuo sprendimo argumentu nesutinka. Pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra studijos Vilniaus universitete. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti atvykimo tikslo realumą, pateikė Vilniaus universiteto 2017 m. liepos 3 d. laišką, patvirtinantį priėmimą į finansų magistrantūros studijų programos dieninį skyrių laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 26 d., Vilniaus universiteto 2017 m. liepos 12 d. tarpininkavimo raštą Nr. (3.1)15500-S-173/7 (b. l. 95), kad gautas apmokėjimas už studijas bei AB „SEB“ banko išrašą, patvirtinantį atliktą apmokėjimą už mokslus. Vilniaus universitetas įsipareigoja vizos galiojimo laikotarpiu pareiškėjui suteikti tinkamą apgyvendinimą ir prireikus padengti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę išlaidas. Vilniaus universiteto raštai yra pasirašyti universiteto prorektorių, o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad minėti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo atvykimo tikslą, būtų suklastoti ar neatitiktų tikrovės, todėl teismas neturi pagrindo abejoti minėtais duomenimis. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas pateikė objektyvius duomenis, patvirtinančius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.

Atsakovė mano, kad aplinkybės, jog lėktuvo bilieto rezervacija buvo panaikinta, o už sveikatos draudimą ir studijas apmokėjo ne pareiškėjas, o trečiasis asmuo, t. y. S. C. O. (S. C. O.), gyvenantis Italijoje, Perudžos mieste, kuris galimai, pagal konsulo nustatytus duomenis, yra afrikiečių bendruomenės kapelionas, patvirtina, jog pareiškėjo tikslas – kitas, nei deklaruotas, ir gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Vis dėlto su minėtais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad lėktuvo bilieto rezervacijos atšaukimas laikytinas kaip vienas iš rizikos faktorių, tačiau įsigyto bilieto neturėjimas, kai nėra suteikta viza atvykti į Lietuvos Respubliką, nelaikytina ta aplinkybe, kuri galėtų paneigti pareiškėjo deklaruotą atvykimo tikslą. Teismas pažymi, kad atvykimo studijuoti tikslą patvirtina priėmimo į universitetą dokumentai ir realiai atliktas apmokėjimas už studijas, o ne lėktuvo bilietas. Atsakovė teigia, kad konsulas nustatė, jog už studijas sumokėjęs asmuo S. C. O. (S. C. O.), gyvenantis Italijoje, Perudžos mieste, galimai yra Italijoje reziduojantis afrikiečių bendruomenės kapelionas (t. y. bažnyčios dvasininkas). Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė nė vieno objektyvaus dokumento, kuris pagrįstų minėtus teiginius, ir nenurodė, kokias grėsmes kelia minėta aplinkybė.

Atsakovė skundžiamu sprendimu nurodo, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, ir remiasi tuo, kad pareiškėjas paskutinius 3 mėnesius negavo pajamų iš deklaruotos darbovietės. Teismas pažymi, kad pareiškėjas pateikė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti paskutinių 3 mėnesių (prieš prašymo suteikti vizą pateikimą) finansinių lėšų judėjimas, kaip tai nurodyta Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtintame Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarkos vadove. Atsakovė nurodo, kad buvo bandyta susisiekti su pareiškėjo darboviete, tačiau darbovietės nurodytais kontaktiniais duomenimis susisiekti nepavyko. Teismas pažymi, kad pareiškėjas yra pateikęs dokumentus, patvirtinančius jo einamas pareigas darbovietėje bei gaunamą atlyginimą įmonėje „Euro Mega Atlantic Nigeria Limited“ (b. l. 71–80), tačiau atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų priešingas aplinkybes, nenurodė, kaip bandė susisiekti su pareiškėjo darboviete, ir nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad oficialiai kreipėsi į minėtą įmonę dėl pareiškėjo. Atsižvelgus į minėtus argumentus, nėra pagrindo laikyti, kad aplinkybė, jog atsakovė kreipėsi į pareiškėjo darbovietę, tačiau su ja nepavyko susisiekti, patvirtina, kad pareiškėjas nedirba įmonėje „Euro Mega Atlantic Nigeria Limited“. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Vilniaus universiteto 2017 m. liepos 12 d. tarpininkavimo raštą, kuriuo universitetas oficialiai įsipareigojo suteikti pareiškėjui gyvenamąją vietą, o prireikus, padengti ir užsieniečio gyvenimo Lietuvoje ir grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę išlaidas. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Vilniaus universitetas sutinka iškilus būtinybei padengti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje išlaidas ir užtikrinti, kad jis, grąžinimo atveju turėtų galimybę įsigyti atgalinį bilietą į Nigeriją, todėl atsakovės atsiliepime išdėstyti teiginiai dėl nelegalios migracijos atmestini.

Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, darytina išvada, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, o atsižvelgus į Vilniaus universiteto tarpininkavimo raštą ir kitus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra nelegalios migracijos. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasada Pietų Afrikos Respublikoje nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo A. V. E. (A. V. E.) skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Afrikos Respublikoje 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. NEV87 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Pietų Afrikos Respublikoje suteikti pareiškėjui nacionalinę daugkartinę (D) vizą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.