Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-926-586/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-12
Bylos Nr.
1-926-586/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31278-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Kaltinamasis
E. G.
Advokatai
Vaclovas Ruškys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-926-586/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31278-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.12.2.8.;2.12.2.9. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 12 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant J. B.,dalyvaujant prokurorei Margaritai Kiudytei-Čarienei,kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokatui Vaclovui Ruškiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. G. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 20:37 val., kelyje A13, Palanga - Klaipėda, ties šeštu magistralės kilometru, Klaipėdos rajono ribose, vairavo R. B. priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. rugpjūčio 17 d. 20:56 val. nustatytas 3,30 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis E. G. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad rugpjūčio 17 dieną su kolega šventė, po to iš Palangos išvažiavo į Klaipėdą. Teisės vairuoti neturi. Supranta, kad labai blogai padarė, nes jau antrą kartą vairavo išgėręs. Pasižada, kad daugiau taip nesielgs.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPS vyriausiojo patrulio M. P. 2022 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio pranešimo „Pavojus eismo saugumui“ ir ROIK 0122000490624 nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d., 20:37 val., vykdant policinę priemonę dėl neblaivių vairuotojų, dirbant kartu su KPS specialistu M. K., iš Klaipėdos OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, jog kelyje A13, automobilis „Peugeot 407“, į Klaipėdos pusę, važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, vingiuoja. Minėtas automobilis sustabdytas magistraliniame kelyje A13, kairėje pusėje, ties 6 km. Transporto priemonę „Peugeot 407“ vairavo E. G., kuriam pirmu pūtimu 20.39 val. nustatytas 3,53 promilių neblaivumas, antru pūtimu 20.53 val. nustatytas 3,30 promilių neblaivumas. Patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. asmuo buvo baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jam skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisė vairuoti transporto priemones nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. Kadangi E. G. dar nebuvo persilaikęs teisės vairuoti transporto priemones, jis vairavo sustabdytą automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti (b. l. 1-4, 9-12).

Iš apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad automobilio „Peugeot 407“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apžiūra atlikta magistraliniame kelyje A13, kairėje pusėje, ties 6 km. Automobilis stovi į pietų pusę, išorinių apgadinimų neturi. Automobilio salone matomas tuščias alaus stiklinis butelis (b. l. 13-15, 16-22).

Iš Valstybinės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo ir duomenų bazės duomenų nustatyta, kad automobilis „Peugeot 407“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. B. (b. l. 23, 34).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus pareigūnų mobilia „Body“ kamera darytus vaizdo įrašus iš 2022 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos, nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnas su alkoholio matuoklio nuotoliniu prietaisu prieina prie stovinčio automobilio „Peugeot 407“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės ir paprašo vyriškio (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai E. G.) papūsti į alkotesterį. Pareigūnas paklausia, ar asmuo yra vartojęs alkoholio, po ko dar kartą klausia, ar tikrai nėra vartojęs alkoholio. Pareigūnas nueina pasiimti kitą alkotesterio matuoklį ir duoda pūsti E. G.. Pirmu pūtimu nustatomas 3,53 promilių neblaivumas. Pareigūnas informuoja, jog bus antras pūtimas. Paklaustas E. G. nurodo, kad per pietus gėrė 3 butelius alaus, važiavo iš Palangos į Dituvą. E. G. antru pūtimu nustatomas 3,30 promilių neblaivumas. Pareigūnas nurodo, kad jam nuo 2021 metų negalioja teisė vairuoti transporto priemones, E. G. paaiškina, kad nežinojo, jog reikėjo iš naujo jas persilaikyti, manė, kad nuobauda nebegalioja (b. l. 26-28).

Iš Neblaivumo nustatymo akto, patikros sertifikato Nr. 1667652 ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašo nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. 20:40 val. Klaipėdos AVPK KPS specialistas M. K. užfiksavo E. G. neblaivumo požymius, bendrą asmens būklę: nerišli kalba, eiti tiesia linija ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. E. G. nurodė alkoholį vartojęs prieš 4 val. Pirmas tikrinimas alkotesteriu atliktas 20:39 val., nustatytas 3,53 promilių neblaivumas, antras tikrinimas – 20:56 val., nustatytas 3,30 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais E. G. sutiko (b. l. 29, 30-32).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad E. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, dirba, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio gailisi. Tačiau kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų – administracine tvarka yra nubaustas už tai, kad vairavo neblaivus ir dėl to yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Vis tik tai jo elgesiui deramos įtakos neturėjo ir jo nepakeitė – jis vėl automobilį vairavo neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Tokiu savo elgesiu kėlė itin didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Toks kaltinamojo poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl švelniausio pobūdžio sankcijoje numatyta bausmė kaltinamojo elgesiui įtakos neturės, juo labiau, kad ir pats kaltinamasis pripažįsta, jog finansinio pobūdžio bausmės jis neturės galimybių įvykdyti dėl šeimos sunkios materialinės padėties, ką patvirtina ir kaltinamojo pateikti duomenys. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausio pobūdžio bausmę, netikslinga, nes ja nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, todėl kaltinamajam skirtina griežtesnė bausmė – areštas, jo terminą nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tai, kad E. G. anksčiau neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima jam paskirtą arešto bausmę atidėti, suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant jam intensyvią priežiūrą 5 mėnesiams, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose numatytus įpareigojimus. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Pažymėtina, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė taikoma ir asmenims, kurie tokios specialiosios teisės neturi, nes pagal teismų praktiką asmens, neturinčio specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę padėtis negali būti palankesnė už tokią teisę turinčio asmens, t. y., kaltininkui negali būti taikoma švelnesnė baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis E. G. transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta, tuo šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. E. G. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, anksčiau jis už tai, kad vairavo neblaivus, yra baustas administracine tvarka ir dėl to yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes, didelį neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis E. G. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būtent naudodamasis specialia teise, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones – terminui, atitinkančiam sankcijos vidurkį, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 67-71).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaip jau minėta, E. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,30 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „Peugeot 407“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau iš Valstybinės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo ir pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilis „Peugeot 407“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. B. (b. l. 23, 34). 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo, pagal R. B. prašymą automobilis grąžintas jai (b. l. 42-44, 45-46, 47-48). Byloje nėra duomenų, kad R. B. būtų perdavusi jai priklausančią transporto priemonę kaltinamajam, žinodama, kad šis vairuos būdamas neblaivus, todėl nėra pagrindo jo konfiskuoti. Atsižvelgiant į tai, E. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Peugeot 407“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnis), kuri VšĮ „Emprekis“ duomenimis, yra 1640,00 eurų (b. l. 35).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, E. G. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, taikyti jam intensyvią priežiūrą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 21:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat įpareigoti tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie SADM.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trims) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Peugeot 407“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią piniginę sumą – 1640 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, negaliojantį vairuotojo pažymėjimą NR. 00858162, išduotą 2016 m. spalio 25 d. E. G. vardu, perduoti VĮ Regitrai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius