- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- 1-43-76/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00162-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Simėnas
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Erika Jasiūtė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis A. M. įmonėje vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2010-05-24, po 14 val. važiavo automobiliu „Volvo 740” nuo Gegužių gatvės link Gardino gatvės, kai iš šalutinio kelio „iššoko“ „Golf“ markės automobilis. Priešais jį važiavo autobusas, o su juo prasilenkus iš šalutinio kelio išvažiavęs „VW Golf“ trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Jo automobiliui buvo nesutaisomai nusuktas priekis. Jis priėjo prie „VW Golf“ automobilį vairavusios merginos ir paklausė, ką ji daro. Tai merginai jis nesudavė. Atvyko policijos pareigūnai ir dėl šio įvykio vairuotoja buvo nubausta. Jai sakė: „ką tu galvoji, ar ženklų neskiri“. Šie žodžiai nėra įžeidimas. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad jis nekaltas. Prieš atvykstant antrajam policijos ekipažui, pas „VW Golf“ vairuotoją atvyko draugai. Šiuo automobiliu važiavo dvi merginos. Policijos pareigūnai dėl tokių dalykų kaip keiksmažodžiai priekaištų jam neturėjo, tik klausė, ar „pasikoliojom“, tuomet jis ir pasakė, kokius žodžius G. L. sakė, nes išvadino jo žmoną „žertva“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. Jis pats pasikarščiavo dėl įvykio. Gal pasikarščiavęs ir tempė nukentėjusiajai už plaukų. Atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja.
Nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2010 metų gegužės mėnesį apie 14.42 val. Šiauliuose, ties Lyros g. 19 namu, iš šalutinio kelio ketino įvažiuoti į pagrindinį, tuo metu pajuto smūgį iš dešinės pusės ir pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Iš atsitrenkusio automobilio išlipo vairuotojas (vyriškis), kuris priėjęs prie jos automobilio atidarė vairuotojo dureles ir, nieko nesakęs, smūgiavo jai į smilkinį, o po to paėmęs ją už plaukų tampė, vadino ją necenzūriniais žodžiais. G. L. paskambino į policiją, paklausė, ką jai reikia daryti, policijos pareigūnas nurodė, kad reikia pildyti deklaracijos lapą, tačiau kito automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko į įvykio vietą. Deklaracijos pildymo metu vairuotojas įžeidinėjo ją įvairiais žodžiais. G. L. parodė, kad kartu su ja automobiliu važiavo sesuo G. L., o po eismo įvykio prie jų buvo sustojęs kitas automobilis, kurio vairuotojas matė visą įvykį ir paliko savo telefoną 865010885. Eismo įvykio metu ji nebuvo sužalota, į gydymo įstaigą nesikreipė, tačiau po smurto prieš ją panaudojimo ji blogai miegojo naktimis, reikėjo pirkti vaistų, civilinio ieškinio nereiškia. Gal smūgis buvo vieno veiksmo pasekmė, kai tempė plaukus. Priima R. J. atsiprašymą, jie susitaikė laisva valia.
Liudytoja A. P. parodė kad, su R. J. jie išsituokė, tačiau dabar vėl gyvena kartu. Dėl šio įvykio jiems buvo padaryta žala, tačiau tapo nusikaltėliais. Iš draudimo kompanijos gavo 900 Lt. Važiuodama automobiliu ji sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Po susidūrimo R. J. išlipo iš automobilio, atidarė automobilio „VW Golf“ dureles ir vairuotojos klausė, kaip ji važiuoja, ar vairuotojo pažymėjimą nusipirko. Jos iš automobilio K. B. neištraukė, nebuvo užsikirtęs saugos diržas. Automobilio „VW Golf“ vairuotoja išlipo iš automobilio, o R. J. ją pavadino „snargle“, tačiau nevartojo jokių keiksmažodžių. Nematė, kad R. J. būtų tampęs merginą už plaukų ar ją mušęs. Stebėjo R. J., kai jis nuėjo prie „VW Golf“ automobilio, jo nebuvo „paleidusi iš akių“. Po susidūrimo jai skaudėjo šoną. Durelės užsikirtusios nebuvo. Ji buvo šoke. R. J. taip pat buvo šokas, todėl bėgo atidaryti automobilio, su kuriuo susidūrė, durelių, tačiau vairuotojos nemušė. Iš automobilio „VW Golf“ išlipo mergina, ji „koliojosi“. Ji jai sakė: „atsiprašyk“. Mergina sakė: „užsičiaupk, žertva“. Ji minėjo, kad jos tėvas viršininkas. R. J. mergina vadino „debilu, seniu“. Nei jos, nei R. J. ji neatsiprašė. Jei R. J. merginai būtų sudavęs ar ją tampęs, būtų tai mačiusi, nes buvo netoli ir buvo geras matomumas.
Liudytojas K. B. parodė kad, prieš metus laiko vyko kartu su R. J. ir jo žmona į kapines. Važiuojant jiems skersai kelio išvažiavo automobilis „VW Golf“ ir automobiliai susidūrė. Jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, tačiau nuo smūgio atsidūrė automobilio priekyje. Po susidūrimo R. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo aiškinti prie avarijos kaltininkų, o jis išlipęs ištraukė jo žmoną iš automobilio. Matė, kad R. J. su „VW Golf“ automobilio keleiviais „koliojasi“, rėkauja. Matė, kad jis buvo nuėjęs prie vairuotojos, tačiau nematė, ar jis sudavė vairuotojai. R. J. žmona buvo prispausta automobilyje, nes užsikirto diržas ir ji buvo prispausta durelių. R. J. žmona su juo bendravo. Kai ją traukė iš automobilio, R. J. automobilyje nebuvo. Automobiliu važiavo trise. Nematė, ar R. J. naudojo smurtą prieš G. L.. Girdėjo, kad jie rėkauja, vienas ant kito šaukė, o daugiau nematė, ką jie veikė.
Liudytoja G. L. parodė kad, Gegužės mėnesį gal apie 13 val. sesuo G. L. automobiliu „VW Golf“ ją vežė pas mamą, o po to pati turėjo vykti į kolegiją laikyti anglų kalbos egzaminą. Jos važiavo šalutine gatve ir turėjo sukti į dešinę pusę, tačiau ji pasakė sesei važiuoti tiesiai. Tai ji išjungė posūkio signalą ir važiavo tiesiai. Tuomet jų automobilis trenkėsi į kito automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Po smūgio susto, sesuo klausė, ar viskas gerai. Tuomet atsidarė durelės iš vairuotojo pusės ir vyras pradėjo sesei tampyti už plaukų, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Į policiją jos skambino dėl deklaracijos užpildymo, tačiau vairuotojas, į kurį atsitrenkė, pats iškvietė pareigūnus. Į komisariatą rašyti pareiškimo ji vyko su seserimi, tačiau prie jos, kai rašė, nebuvo. Matė, kad sesei vyriškis sudavė, tačiau gerai visko nematė, nes jis buvo sesei iš kairės pusės, o ji sėdėjo sesei iš dešinės. Matė, kaip vyras tąsė sesei už plaukų. Jai tempė daugiau nei porą kartų – tampė apie porą minučių. Sesei tempė už galvos kairės pusės plaukų. Į tai ji nieko nepasakė, nes nespėjo susigaudyti, kas vyksta. Neprisimena, ar apie tai sakė atvykusiems pareigūnams.
Liudytojas R. L. parodė kad, įvykio dieną važiavo sankryža, kur įvyko eismo įvykis. Važiuodamas matė priekyje važiuojantį „VW Golf“ markės automobilį, o iš kairės važiuojantį „Volvo“ markės automobilį. Jie susidūrė. Po susidūrimo iš „Volvo“ automobilio iššoko vairuotojas pribėgo prie „VW Golf“ markės automobilį vairavusios merginos ir pradėjo ją tampyti. Po to, tas vyras pribėgo prie jo, paprašė telefono numerio, kad paliudytų apie tai, kas įvyko. Jis pasikvietė merginą ir pasakė, kad galės paliudyti dėl vyro tampymo jai už plaukų. Matė, kaip „Volvo“ automobilio vairuotojas tampė merginą už plaukų, „koliojosi“. Be to, „koliojosi“ ir kartu su vyru važiavusi moteris. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios iki įvykio nepažinojo, tada juos matė pirmą kartą. Po susidūrimo jis stebėjo, kas vyksta, paaiškino, kaip pildyti deklaracijas. Tačiau skubėjo, todėl nelaukęs, kol jie išsiaiškins, nuvažiavo. Grįždamas atgal pamatė juos tebestovinčius, bet jau buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Įvykio vietoje naudojamo smurto nepastebėjo, o tik matė, kai R. J. tąsė merginą, o kas vyko automobilio viduje, nematė. Sutiko teisme liudyti, nes automobilio „Volvo“ vairuotojo reakcija buvo neadekvati ir šokiruojanti. Tam automobilyje buvusi keleivė taip pat šaukė, sakė merginai, kad ji jos vos neužmušė, siūlė jai kreiptis į gydytoją. R. J. ant G. L. sakė „padla“, o jo žmona – „kurva“. Nukentėjusioji siūlė kreiptis į ligoninę. Matė, kaip R. J. bėgo prie automobilio „VW Golf“, atidarė dureles, tačiau nepastebėjo, ar buvo smūgis, tik matė, kad tąsė merginą.
Įvykio vietos apžiūros protokolu, užfiksuota įvykio vieta, esanti Lyros-Dainų gatvių sankryžoje, Šiauliuose (b.l. 15-18).
Iš eismo įvykio deklaracijos, pateiktos draudimo kompanijos, turinio matyti, kad 2010-05-24 apie 14.45 val. Lyros-Dainų g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio dalyviai R. J. ir G. L. (buvusi Kaminskienė) (b.l. 28-32).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusioji G. L. atpažino R. J. kaip vyriškį, ją užsipuolusį po eismo įvykio (b.l. 40-43).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja G. L. atpažino R. J. kaip vyriškį, užpuolusį po eismo įvykio jos seserį Gretą (b.l. 51-53).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas R. L. atpažino R. J. kaip vyriškį, užpuolusį po eismo įvykio merginą (b.l. 56-58).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, tai yra viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, yra įrodyta.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Teismų praktika bei teorija nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro veikos, jos pasekmių, priežastinio ryšio, padarymo būdų ir vietos požymiai. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Pasekmės – realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti įžūliais veiksmais, veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Įžūlūs veiksmai – neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai atitinka fizinio smurto panaudojimą. Viešoji vieta – vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, šiuo atveju kavinės koridorius, į kurį turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikaltimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių - nepagarbos demonstravimas aplinkiniams, tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra - nepagarbos demonstravimas aplinkai. Svarbus nustatymas, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, t. y. kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Visuomenės rimties sutrikdymą patvirtina tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimas pasireiškia tiesiogine tyčia, nes kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, fiziniu smurtu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.
Byloje nustatyta, kad 2010 metų gegužės 24 d., apie 14.50 val., viešoje vietoje - Lyros-Dainų gatvių sankryžoje, Šiauliuose, R. J. po eismo įvykio, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį - tempė už plaukų bei išplūdo necenzūriniais žodžiais G. L.. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė smūgį kumščiu į smilkinį, kadangi byloje nustatyti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti faktiniai duomenys nepatvirtina smūgio sudavimo fakto įvykio situacijoje. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo nurodžiusi aplinkybes, kad kaltinamasis jai smogė į galvą, teismo posėdžio metu smūgio sudavimo nepatvirtino, smūgio fakto nepatvirtino ir kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai bei nukentėjusioji.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. prisipažino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įžūliu elgesiu, nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – tampė už plaukų, keikė necenzūriniais žodžiais. Susidariusioje situacijoje kaltinamasis elgėsi ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamasis įžūliais tyčiniais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, keiksmais, demonstravo nepagarbą nukentėjusiajai, kitiems įvykį mačiusiems asmenims, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Viešoji tvarka buvo pažeista įžūliais veiksmais, nes įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju. Tai, kad prieš kaltinamajam pradedant smurtauti nukentėjusiosios atžvilgiu, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo kilęs konfliktas dėl nukentėjusiosios sukelto eismo įvykio, kuris lėmė tolimesnius kaltinamojo veiksmus, kaltinamojo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį nepašalina, nes kaltinamasis R. J. puikiai suprato, kad smurtu spręsdamas konfliktą su nukentėjusiąja viešoje vietoje, esant kitiems asmenims, tokiais veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė pasekmes ir jų norėjo.
Kaltinamasis R. J. neteistas (b.l. 90), anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), pagal gyvenamąją vietą Šiaulių m. Pietinėje policijos nuovadoje jo atžvilgiu pareiškimų negauta, į policijos profilaktines įskaitas, apskaitas nėra įrašytas, (b.l. 102), dirbantis A. M. įmonėje (b.l. 103), galiojančiu administracinių nuobaudų neturi (b.l. 107-108). Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė.
Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. J. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas jam susitaikius su nukentėjusiąja G. L., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.). Siekiant pataisyti kaltinamąjį, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kardomųjų priemonių neskirta, laikinas sulaikymas netaikytas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str., skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.